Žinių radijas

Rūšiuoti mokame vis geriau, tačiau ar žinome, kodėl tai darome ir kas vyksta už rūšiavimo konteinerio ribų? Iš tiesų konteineris – tik pirmoji grandis kur kas didesnėje sistemoje ir tarptautinėje žaliavų rinkoje.

Kas su atliekomis nutinka toliau? Ką Lietuvoje galime perdirbti mechaniškai, kur galėtų padėti cheminis perdirbimas ir kodėl taip svarbu, kaip atliekas rūšiuoja gyventojai?

Laidoje dalyvauja „Ecoservice“ vadovė Jurgita Nacevičienė ir Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto partnerystės profesorė dr. Irena Vitkauskienė.

Turinio integracija. Laidą „Sumanaus verslo sprendimai“ pristato asociacija „Gamtos ateitis“ – pakuočių atliekų tvarkymo standartas Lietuvos gamintojams ir importuotojams.

„Kariuomenė ir visuomenė yra vienas kumštis“, – sako Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vadovas pulkininkas Liutauras Bagočiūnas.

Su juo kalbėsime apie visuomenės baimes, atsparumą ir kariuomenės komunikaciją. Kaip stiprinti visuomenės ir kariuomenės ryšį ir kodėl svarbu suprasti, kad informacinis bei hibridinis spaudimas vyksta jau dabar?

Laidą „Stipri kariuomenė“ remia Medijų rėmimo fondas, projektui skyręs dalinį finansavimą (6120 eur).

Dar visai neseniai idėją nešdavome dizaineriui, o šiandien pas jį jau galime ateiti su veikiančiu prototipu, kurį per keliolika minučių padėjo sukurti dirbtinis intelektas.

Ką jau galima sukurti pasitelkus „Claude Design“? Ar tam reikia dizaino žinių ir kaip tokie įrankiai keičia dizainerio darbą?

Artėjant Angelų sargų – Lietuvos policijos dienai, kalbame apie tai, su kokiais nusikaltimais šiandien susiduria pareigūnai ir kaip keičiasi jų pobūdis. Smurtiniai išpuoliai, automobilių vagystės, narkotikų prekyba socialiniuose tinkluose, pasipriešinimas pareigūnams ir įvairios provokacijos – ar policijai tenka susidurti su naujomis grėsmėmis?

Laidoje dalyvauja policijos generalinio komisaro pavaduotoja Oksana Plesko, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vitalijus Gailius ir Vilniaus universiteto kriminologas, docentas Gintautas Sakalauskas.

Atlyginimai Lietuvoje kyla sparčiai, tačiau didesnė minimali alga produktyvumo nesukuria. Todėl investuoti į Lietuvą darosi nepatrauklu, teigia „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters, nes investicijos eina ten, „kur yra alkis, kur yra noras padaryti daugiau“.

„Telia“ jau matuoja „verslui sugrąžintas valandas“ – kiek jų dirbtinis intelektas (DI) leidžia atlaisvinti vertės kūrimui. Kalbėdama apie DI naudojimą valdžioje, G. Kaminskaitė-Salters perspėja: „Didžiausia žala, kokią galime padaryti organizacijoje, – atlikti beprasmį darbą tobulai. Labai nenorėčiau, kad dirbtinis intelektas būtų panaudojamas beprasmio darbo tobulinimui.“

Pokalbyje – ir apie tai, ko verslas gali išmokyti viešąjį sektorių. G. Kaminskaitė-Salters pati yra buvusi metams komandiruota iš privataus sektoriaus dirbti Jungtinės Karalystės valdžios institucijose. Tokia patirtis leidžia geriau suprasti valstybės sprendimų sudėtingumą ir moko didesnio greičio, efektyvumo bei pasitikėjimo.

„Dabar nėra laikas atsipalaiduoti, dabar nėra laikas savęs klausti, ar aš noriu dirbti keturias dienas per savaitę, ar mano ofise pakankamai džiovintų vaisių. Dabar yra laikas galvoti, ką mes galim padaryti, kad sustiprintumėme savo valstybę“, – sako „Telia Lietuva“ vadovė.

Apie produktyvumą, DI sutaupytas valandas, viešojo sektoriaus greitį ir Lietuvos ambiciją rodyti pavyzdį G. Kaminskaitę-Salters laidoje „Ekonomika šiandien“ kalbina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Rugpjūtį Lietuvą nusiaubė galingiausia audra per beveik 60 metų. Ar po jos padarytos išvados virs realiais pokyčiais? Kokie sprendimai galėtų sumažinti elektros tiekimo sutrikimų mastą ir padėti greičiau atkurti elektros tiekimą gyventojams bei verslui?

Apie tai, kaip Lietuva rengiasi kitoms stiprioms audroms, diskutuosime su energetikos ministru Luku Savicku ir laikinai ESO vadovo pareigas einančiu Audriumi Rusecku.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato ESO.

Laidoje „Tylus nuovargis“ Aleksejus Žaltkovskis visą laidą kalbasi ne su žmogumi, o su dirbtiniu intelektu – gyvai, be iš anksto paruoštų klausimų ir atsakymų.

Daugeliui apie nerimą ar sunkumus lengviau papasakoti DI nei artimam žmogui ar specialistui: jis neįvertins, nesupyks ir neatsitrauks. Aleksejus DI vadina geru pleistru, kai reikia išsikalbėti ir įvardyti, ką jauti. Tačiau DI linkęs pritarti tam, ką sakome, o tikri žmonės gali nesutikti, įsižeisti ar atsitraukti. Todėl Aleksejus siūlo savęs paklausti: ar po pokalbio su DI labiau noriu bendrauti su žmonėmis, ar mažiau?

Šioje laidoje DI klausinėja, nesutinka, tikrina faktus ir pertraukia vedėją. Aleksejus prisipažįsta, kad jaudinasi labiau nei bet kurioje ankstesnėje laidoje: kaista žandai, sunku nuspėti, kaip viskas klostysis. Tačiau įvardijęs savo jaudulį pastebi, kad tampa ramiau.

Šįkart laužysime mitą apie tai, kad Lietuvos jaunimui neįdomūs gynybos klausimai, kad jie jiems yra abejingi. Tai, atrodytų, nesunku paneigti vien stebint augančius savanorių skaičius tarnauti privalomojoje karinėje tarnyboje – šiemet norinčiųjų prisijungti prie šauktinių buvo 8 tūkstančiai – ir visi šie norintys netelpa, tad šiemet teko bendrą šaukiamųjų skaičių padidinti iki 5 320. Tačiau ir jaunesnio amžiaus piliečiams gynybos klausimai įdomūs. Tai rodo ir Lietuvos Šaulių sąjungos patirtis.

Apie tai ir kalbamės su Šaulių sąjungos vado pavaduotoju Dovidu Jonušu.

Laidą „Tai – mitas“ remia Medijų rėmimo fondas

Praėjusią savaitę viešėdamas Jungtinėse Tautose, JAV prezidentas Donaldas Trumpas kartu su Grenlandijos ir Danijos lyderiais pasirašė saugumo susitarimą. Tikimasi, kad tai atvėsins jo raginimus užgrobti šią autonominę Danijos teritoriją. 

Pagal šį paktą JAV pastatys dvi karines bazes Pietų ir Rytų Grenlandijoje, o ne NATO šalims bus draudžiamas bet koks karinis buvimas šioje Arkties saloje.

„Tai bus ilgalaikiai, fantastiški santykiai“, – sakė D. Trumpas, kurio teritorinės pretenzijos į Grenlandiją nuo jo sugrįžimo į valdžią sukėlė didelį nerimą JAV sąjungininkėms Europje.

Ar čia dėti tašką, ar kablelį? Ar yra dėl ko ramiau atsikvėpti danams ir grenlandams bei jų sąjungininkams Europos Sąjungoje, ar nebūtinai?

Laidoje dalyvauja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir europarlamentaras Dainius Žalimas.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Lietuvos žvalgyba neturi duomenų, kad musulmonų bendruomenės Lietuvoje keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, sako vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Tai jis teigė po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio, kuriame svarstyta Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos, dar vadinamo antrojo muftiato, veikla.

Pasak komiteto pirmininko Rimanto Sinkevičiaus, Valstybės saugumo departamentas taip pat nefiksuoja musulmonų bendruomenių radikalizacijos. Tačiau, jo teigimu, nerimą kelia radikalėjanti dalis Lietuvos visuomenės – tai rodo pastarieji incidentai prie mečetės ir Korano deginimas.

Ar augantis nepasitikėjimas musulmonais kyla dėl realių grėsmių, ar dėl baimės ir žinių trūkumo? Ar didėjanti priešprieša gali paskatinti radikalizaciją abiejose pusėse ir kaip to išvengti?

Laidoje dalyvauja Seimo narė Agnė Širinskienė, buvęs Lietuvos totorių bendruomenės pirmininkas Adas Jakubauskas ir Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė, Lietuvos socialinių mokslų centro vadovė Milda Ališauskienė.