Ką konkrečiai tyrinėja kultūros istorikai? Kaip vystėsi kultūros istorijos mokslas? Lietuviškoji tapatybė: kokia ji? Kokius bruožus, kriterijus naudojame konstruodami savo tautinę tapatybę? Kokiais bruožais yra apibūdinamas žmogus, praradęs lietuviškumą? Kokiam tautos tipui turėtume save priskirti? Vakarų Europos kultūrinės idėjos: kas ir kaip veikė Lietuvoje?Kultūrinės revoliucijos Lietuvoje: kada jos vyko ir kaip vyko? Ateities lietuvio tapatybė: kur link sukame?

Šiuos klausimus nagrinėjame su kultūros istoriku, Istorijos instituto vadovu Aurimu Švedu. 

Laidą „Iliustruotoji istorija gyvai“ pristato žurnalas išsilavinusiam žmogui „Iliustruotoji istorija“. Žurnalo ieškokite parduotuvių lentynose arba prenumeruokite internetu. 

Šioje „Talentai po priedanga“ laidoje svečiuojasi Paulius Morkūnas - snieglenčių sporto entuziastas, šio sporto šakos mokyklos ir bendruomenės kūrėjas. Kaip Pauliaus gyvenime atsirado snieglentės ir kada tapo aišku, kad tai bus daugiau nei laisvalaikio pramoga? Kaip pavyko susikurti netradicinį profesinį kelią - gyvenimą be klasikinio samdomo darbo.
Laidoje paliečiame ir snieglenčių kultūros temą: sezoninius filmus, jų rodymą kino teatre, dokumentavimo svarbą bei tai, kaip šiandien atrodo snieglenčių sporto situacija Lietuvoje - ar ji auga, ar vis dar ieško savo vietos. Taip pat Paulius dalijasi praktiniais patarimais, kaip pradėti ir kodėl verta rinktis būtent šią sporto šaką.
Iš šių patirčių gimė ir „Hate Hard“ - ne tik snieglenčių mokykla, bet ir stipri bendruomenė. Kaip pavyko sukurti aplinką, į kurią žmonės sugrįžta ne tik dėl treniruočių, bet ir dėl vieni kitų?
Tai pokalbis apie žmogų, kuris būdamas savimi sukuria erdvę kitiems, tokiems, kaip jis. Nepamirškime ieškoti bendruomenės arba patys tapkime tais, kurie ją suburia!

Kas yra Feldenkrais® metodas ir kuo jis ypatingas? Kaip galima atlikti kasdienius gyvenimiškus judesius su mažiausiomis pastangomis? Ką mūsų emocinei savijautai gali duoti savo kūno pajautimas ir atpalaidavimas? Kuo jis prisideda prie artistinių, kūrybinių gabumų lavinimo? Apie visa tai kalbamės su Ieva Labanauskaite, aktore, dėstytoja, juoko jogos ir Feldenkrais® metodo mokytoja.

Laidoje dalyvauja muzikos kūrėjas ir atlikėjas Egidijus Sipavičius.

Reaguodama į augantį susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto poveikio jauniems žmonėms, „OpenAI“ praėjusį ketvirtadienį atnaujino savo dirbtinio intelekto modelius vartotojams iki 18 metų. 

Kodėl jauna sportininkė, galinti rinktis bet kurią pasaulio šalį studijoms ir treniruotėms, sąmoningai renkasi Lietuvą? Kodėl vietoj mokslų Niujorke ar Šveicarijoje – Vilniaus universitetas, o vietoje patogiausių sąlygų – lietuviškas maniežas?
Paradoksalu, bet kartais tikrasis patriotizmas gimsta ne iš patogumo, o iš sprendimo eiti sunkesniu keliu. Kas formuoja tokį ryžtą? Kiek kainuoja siekti aukščiausių sportinių rezultatų? Ir ką reiškia atstovauti valstybei, kurioje negyveni, bet vadini sava?
Apie tai pokalbis su fechtuotoja, Prancūzijos čempione, Lietuvos jaunių rinktinės nare ir „prancūziška lietuve“ Anna Vergnes.

Skaičiuojama, kad Europoje kasmet šventiniu laikotarpiu nukertama apie 50–60 milijonų kalėdinių eglučių. Net 99 proc. jų auginamos specialiuose ūkiuose, tačiau ir tas vienas procentas eglučių, nukertamų natūraliuose miškuose, daro reikšmingą žalą gamtai, sako Simona Rasalė, VšĮ „Myliu mišką“ vadovė. Dėl to eglutes galima nuomotis, pirkti augančias vazonuose ir vėliau persodinti ar rinktis kitas alternatyvas, kurios leidžia išsaugoti miškus ir sumažinti švenčių poveikį aplinkai. Apie tai laidoje pasakoja S. Rasalė ir Aleksas Žebrauskas, UAB „Ekonovus“ miškininkas.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Laidos viešnia - Premjerė Inga Ruginienė.

Vakarų parlamentuose, o pastaraisiais metais ir Lietuvos Seime, vis dažniau taikomos procedūrinės taktikos, kuriomis siekiama ne priimti sprendimus, o juos atidėti ar blokuoti. Filibusteris, sąmoningas posėdžių vilkinimas, masiniai boikotai, kvorumo griovimas ar ilgalaikės procedūrinės kalbos – tai skirtingos parlamentinio streiko formos, tapusios reikšminga politinės kovos priemone. Vieni šias praktikas vertina kaip teisėtą opozicijos instrumentą, leidžiantį riboti daugumos galias, kiti – kaip veiksmą, keliantį grėsmę institucijų funkcionalumui.
Kokiomis sąlygomis tokios taktikos gali būti laikomos demokratinės sistemos dalimi? Kur yra riba tarp teisėto procedūrinio pasipriešinimo ir politinio sprendimų paralyžiavimo? Ar parlamentinis streikas gali būti traktuojamas kaip legitimi politinio protesto forma, ir kokias ilgalaikes pasekmes jis gali turėti demokratijos veikimui?
Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojai dr. Liutauras Gudžinskas ir dr. Gintas Karalius. 

Laidą "Mokslo dvikova" remia Medijų rėmimo fondas.

Artėja Šventės. Visi kas dar gali rengia paskutinius vojažus po parduotuves, ieškodami dovanų. Kaip visada prieššventiniai kamščiai rodo, kad žmonės pinigų dar turi ir mielai juos išleis visokiems niekniekiams. Šalyje didesnių krizių nebuvo, atrodo, kad gyvename gerai, ir ekonomika vis dar auga. Ko daugiau norėt?

Politikoje stabilumo mažiau. Protestai, filibustingas, išvežti į ligoninę politikai rodo, kad įtampos netrūksta. O gal ir per daug. Skelbiamos paliaubos iki kitų metų. Galbūt.

Tad kokiomis nuotaikomis pasitinkame šventes?

Laidoje dalyvauja „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Kauno technologijos universiteto politologas Ainius Lašas.