Laidoje „Verslumo dvasia“ kalbamės su laidos autoriumi, „Žinių radijo“ savininku, verslininku Augustinu Rakausku.

Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ (2023), „Globali jausmo proto dvasia“ (2014) ir „Verslumo dvasia“ (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba. Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba“.

Laida „Verslumo dvasia“ transliuojama per „Žinių radiją“ penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Šiemet minime 85-ąsias Birželio 23-iosios sukilimo metines. Tačiau šis istorinis įvykis iki šiol nėra iškilmingai minimas valstybės lygiu, o jo vieta Lietuvos istorinėje atmintyje tebėra diskusijų objektas. Istorikai ir visuomenė nesutaria, kaip vertinti sukilimo vadus bei dalyvius ir kur brėžti ribą tarp kovos už laisvę ir atsakomybės už okupacijos laikotarpio nusikaltimus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas istorikas Arūnas Bubnys teigia, kad neigiamą Birželio sukilimo naratyvą formavo sovietinė propaganda, siekusi sukilimo organizatorius vaizduoti nacistinės Vokietijos kolaborantais.

Tuo metu grupė parlamentarų siūlo Seimui priimti rezoliuciją, raginančią Birželio sukilimą ir okupacijų laikotarpio įvykius vertinti remiantis istoriniais faktais, o ne propagandiniais stereotipais, vengiant tiek nusikaltimų neigimo, tiek nepagrįstos kolektyvinės atsakomybės taikymo Lietuvos valstybei, tautai ar rezistencijai. Vis dėlto Seimas kol kas atsisakė šį projektą įtraukti į darbotvarkę.

Kodėl mūsų laisvės kovų vertinimas iki šiol kelia tiek ginčų? Ar įmanoma rasti bendrą istorinės atminties pagrindą?

Laidoje dalyvauja istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis, Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Algimantas Kasparavičius ir visuomenininkas Povilas Urbšys.

Laidoje dalyvauja Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Antanas Aleknavičius.

Laidą „Pergudrauti sukčių“ remia Medijų rėmimo fondas.

Bėgimo maratonai, „Ironman“ ir „Hyrox“ varžybos tampa vis populiaresnės ne tik tarp profesionalių sportininkų, bet ir tarp nuomonės formuotojų bei aktyvų gyvenimo būdą propaguojančių žmonių. Tačiau ar tokie iššūkiai iš tiesų tinkami kiekvienam? Kiek laiko reikia ruoštis maratonui ar ištvermės varžyboms ir kokios rizikos kyla neįvertinus savo galimybių?

Kurios iš šių disciplinų yra palankiausios sveikatai, o kada noras peržengti savo ribas gali pakenkti organizmui? Ar ištvermės sportas turi būti prieinamas visiems, ar vis dėlto tam reikia tam tikro fizinio pasirengimo?

Naujausioje „Mokslo dvikovos“ laidoje diskutuojame, ar maratonai, „Ironman“ ir „Hyrox“ varžybos yra tinkami kiekvienam, ne tik profesionaliems sportininkams.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė dr. Rūta Dadelienė ir Lietuvos sporto universiteto Sporto fiziologijos absolventas Robertas Stankus.

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje dalyvauja asmeninių finansų vadovė Irma Chodareva-Vorotinskienė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ per du dešimtmečius sukaupti duomenys rodo, kad palankiausiai Lietuvos gyventojai vertino Saulių Skvernelį, Algirdą Butkevičių ir Gediminą Kirkilą. Tuo metu prasčiausiai buvo vertinamas Andrius Kubilius, kurio nepalankus vertinimas 2010-aisiais buvo pasiekęs net 88 proc.

Kas lemia premjero populiarumą? Ar svarbiausia ekonomikos augimas, asmeninės savybės, gebėjimas komunikuoti, o gal tiesiog palankus istorinis momentas? Kodėl vieni Vyriausybių vadovai išlaiko visuomenės pasitikėjimą net sudėtingais laikais, o kiti tampa nepasitenkinimo simboliais?

Kaip tapti geriausiu premjeru ir kokių savybių prireiks naujajai Vyriausybei?

Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto politologas Ainius Lašas ir viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas.

Jau įpratome generatyvinį dirbtinį intelektą naudoti kaip gana protingą pokalbių partnerį. Parašome užklausą, gauname atsakymą, pakoreguojame, paprašome dar kartą, o tada patys perkeliame rezultatą į reikiamą formatą, platformą ar kitą sistemą. Ir tai jau savaime reiškia didžiulį produktyvumo šuolį.

Tačiau „Anthropic“ organizacijos kuriamas „Claude Cowork“ žengia dar toliau. Idėja paprasta, bet ambicinga – dirbtinis intelektas turi ne tik atsakinėti į klausimus, bet ir veikti kaip skaitmeninis kolega: atlikti užduotis, dirbti su skirtingomis sistemomis, koordinuoti procesus ir padėti žmogui kasdienėje veikloje.

Ar tai jau pirmieji žingsniai link tikrų DI agentų? Kaip tokie įrankiai gali pakeisti mūsų darbą ir kokias galimybes bei rizikas jie atveria?

Senos transporto priemonės – ne tik atliekos, bet ir vertingi ištekliai. Tinkamai išardant automobilius, galima pakartotinai panaudoti detales, sumažinti atliekų kiekį ir taupyti žaliavas. Tačiau tam būtina, kad nebenaudojamos transporto priemonės būtų tvarkomos atsakingai ir laikantis aplinkosaugos reikalavimų.

Kaip atrodo automobilių ardymo procesas iš arti? Kiek detalių gali būti prikelta antram gyvenimui ir kokį vaidmenį automobilių ardytojai atlieka žiedinėje ekonomikoje?

Laidoje kalbamės su autoverslo savininke Anželika Ilkevič.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Pokariu Lietuvoje pradėta kolektyvizacija griovė privačia nuosavybe, savarankišku darbu ir mainais grįstą ekonominę sanklodą. Tačiau, kaip sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Antanas Terleckas, sovietų tikslas buvo ne tik suvaryti žmones į kolūkius. Svarbiausia buvo atimti iš žmogaus savarankiškumą – gebėjimą pačiam veikti, spręsti ir prisiimti atsakomybę.

Nuosavybės atėmimą sovietai vadino „suvisuomeninimu“, tačiau, žmonių kalba kalbant, tai buvo paprasčiausias turto nusavinimas. Su ūkininkais ir verslininkais buvo kovojama dėl tos pačios priežasties – jie buvo savarankiški ir gebėjo kurti gerovę savo darbu.

Laidoje kalbame ir apie kolchozinę moralę – pasikeitusį santykį su savu, svetimu ir bendru turtu. Kai iš žmogaus atimama žemė, gyvuliai, pastatai ir darbo vaisiai, bendras turtas ima atrodyti kaip „niekieno“. Ką sovietmetis padarė mūsų požiūriui į darbą, nuosavybę, verslumą ir valstybės turtą? Ar šio palikimo pėdsakai tebėra matomi ir šiandien?

Laidoje „Ekonomika šiandien“ – pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Antanu Terlecku.

Lietuvos bankas sumažino šių metų šalies BVP augimo prognozę iki 2,7 proc., o infliacijos prognozės nekeitė – kainos šiemet turėtų augti 5,1 proc. Augimo prognozė sumažinta po netikėtai prastų pirmojo ketvirčio rezultatų, kai ekonomika susitraukė 0,3 proc.

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad nors gyventojų finansinė padėtis išlieka gera, jų lūkesčiai dėl ekonomikos yra prasčiausi per pastaruosius kelerius metus. Tam įtakos turi išaugusios kainos ir geopolitinis neapibrėžtumas.

Ar Lietuvos ekonomika iš tiesų lėtėja, ar tai tik laikinas sulėtėjimas? Kodėl gyventojai tampa vis atsargesni, nors pajamos auga? Kokių iššūkių gali atnešti artimiausi metai?

Laidoje dalyvauja banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.