Žinių radijas

Savanoriai dažnai dirba tyliai, tačiau jų indėlis į bendruomenes ir visą visuomenę gali būti labai reikšmingas. Tad kaip pastebėti ir įvertinti šį poveikį? Startuojant „Savanorių apdovanojimams 2026“, svarbu ne tik užpildyti paraišką, bet ir suprasti, kokie savanorystės rezultatai šiandien laikomi vertingiausiais.

Ar vertinant savanorį svarbiausia jo skirtas laikas ir darbo apimtis, ar gebėjimas kurti ilgalaikį pokytį? Kaip komisija atskiria gražią istoriją nuo realaus poveikio visuomenei ir kokią reikšmę čia turi savanorystės vadybos kokybė?

Laidoje dalyvauja Nacionalinio savanorystės standarto kūrėja ir vertinimo komisijos narė dr. Neringa Kurapkaitienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros grupės patarėja Viktorija Medžiaušaitė-Ancevičė ir VšĮ „Geri norai LT“ direktorė, socialinio verslo ekspertė bei vertinimo komisijos narė Jurgita Ribinskaitė-Glatzer.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Nacionalinis savanorystės standartas. Projektas finansuojamas Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis pagal Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programą 2022–2029 metams.

Apie muzikos įrašų vertę, studijų kainas ir prastėjančią masinės muzikos produkcijos kokybę – pokalbis su atlikėju ir kūrėju Jurgiu Bruzga.

Laidoje dalyvauja tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas ir LRT žurnalistė Liepa Želnienė.

Laidą „Informacijos anatomija“ remia Medijų rėmimo fondas.

Degalų kainos neleidžia atsikvėpti, o laukia dar ir brangesnis šildymo sezonas. Ir tai – galvos skausmas visai Europos Sąjungai. Ką daryti? Su energetikos ekspertu Vidmantu Jankausku apžvelgiame Lietuvos sprendimus ir tai, ko imasi kitos ES šalys.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Kibernetinės atakos, tiekimo grandinių sutrikimai, geopolitiniai įvykiai, ekonominiai svyravimai ar kitos netikėtos situacijos gali greitai sutrikdyti net ir stabiliai veikiančios įmonės veiklą. Todėl šiandien organizacijų atsparumą lemia ne tik finansiniai ar technologiniai ištekliai, bet ir gebėjimas iš anksto numatyti galimas grėsmes, greitai priimti sprendimus ir užtikrinti veiklos tęstinumą.

Vis daugiau įmonių, rengdamosi krizėms, pasitelkia ne vien tradicinius veiklos tęstinumo planus – jos modeliuoja krizių scenarijus, rengia praktines simuliacijas, stiprina darbuotojų kompetencijas, diegia technologinius sprendimus, kuria alternatyvius veiklos modelius ir ieško naujų būdų, kaip kritinėse situacijose išlaikyti veiklos stabilumą.

Šįkart Žinių radijo projekte „Sėkmės receptai“ sieksime atrasti ir pristatyti Lietuvos įmones, kurios inovatyviai rengiasi galimoms krizėms ir stiprina savo atsparumą. Kaip jos tai daro ir ką joms gali patarti specialistai – aptarsime laidoje.

Laidoje dalyvauja projekto „Sėkmės receptai“ komisijos nariai: bendrovės „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas, Žinių radijo laidos „Ekonominiai pietūs“ autorius ir vedėjas Marius Dubnikovas, bendrovės „ROIX“ įkūrėjas Benas Poderis ir Nacionalinio krizių valdymo centro vyriausiasis patarėjas Darius Buta.

Kviečiame įmones registruotis Žinių radijo projekte „Sėkmės receptai“ ir papasakoti kaip jos rengiasi galimoms krizėms ir stiprina savo atsparumą. Registracijos forma ir daugiau informacijos https://sekmesreceptai.ziniuradijas.lt/.

Kas išduoda, kad miegame kokybiškai? Kas kenkia miegui, o kokie įpročiai padeda lengviau užmigti? Ar išmanieji laikrodžiai ir žiedai gali tiksliai išmatuoti miego kokybę?

Naujausioje „Mokslo dvikovos“ laidoje diskutuojame apie tai, kas yra kokybiškas miegas ir kokie mūsų įpročiai padeda ar trukdo gerai išsimiegoti.

Laidoje dalyvauja mokslininkė dr. Laura Bojarskaitė ir psichologė-psichoterapeutė dr. Alicja Juškienė.

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Lietuvos didysis verslas pastaraisiais metais ne tik aktyviai skolinasi, bet ir vis daugiau investuoja į sektorius, kurie keičia šalies ekonomiką – nuo energetikos iki gynybos ir technologinės infrastruktūros.

Kapitalo poreikis auga kartu su ambicingais projektais: nebeužtenka pastatyti saulės ar vėjo parką – reikia energijos kaupimo, stipresnių tinklų ir daugiau lankstumo, o gynybos pramonei – naujų verslų, kompetencijų ir finansavimo.

Kartu keičiasi ir pačių įmonių finansavimo poreikiai. Tad kokius ryškiausius pokyčius stebi finansų sektoriaus atstovai? Kur šiandien kredito įstaigos mato didžiausią Lietuvos verslo potencialą? Kokios investicijos gali stiprinti šalies atsparumą ir kas vis dar stabdo spartesnę transformaciją?

Laidoje dalyvauja „Swedbank“ stambių verslo klientų vadovas Martynas Trimonis.

Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato „Swedbank“.

Mokslinė idėja pati savaime dar nereiškia inovacijos – kad atradimas pakeistų žmonių gyvenimą ar taptų nauju produktu, jis turi pasiekti rinką. Lietuvoje turime stiprių mokslinių kompetencijų ir talentų, tačiau dalis perspektyvių tyrimų taip ir lieka laboratorijose ar mokslinėse publikacijose.

Ko trūksta, kad mokslininkų kuriamos žinios virstų technologijomis, verslais ir sprendimais, kuriančiais realią vertę? Kur šiandien slypi didžiausias Lietuvos inovacijų potencialas ir kaip jį padėtų atskleisti glaudesnis mokslo bei verslo bendradarbiavimas?

Laidoje dalyvauja Fizinių ir technologijos mokslų centro Inovacijų skyriaus vadovas Romuald Eimont ir „Baltic Sandbox Ventures“ technologijų analitikė Eglė Jašinskaitė.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Lietuvos mokslo taryba – „Mokslo ir inovacijų iššūkiai“. 2022–2030 m. plėtros programos valdytoja – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Laidoje dalyvauja Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius.

Mes perkame, vartojame, kartais nerūšiuojame, tačiau tikimės, kad atliekų sektorius išspręs visas problemas. Laidoje aiškinsimės, kas lieka už konteinerio ribų – nuo netinkamai išmetamų baterijų ir gaisrų rizikos iki gamintojų, vartotojų bei valstybės atsakomybės kuriant tvaresnę žiedinę ekonomiką.

Laidoje dalyvauja atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ vadovas Vitoldas Sapožnikovas.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.