Reformacija buvo vienas reikšmingiausių Vakarų krikščionybės sąjūdžių, pakeitęs ne tik religijos, bet ir švietimo, kultūros bei visuomenės raidą. Nors jos priešininkai evangelikus vadino hierarchiją griaunančiais maištininkais, Lietuvoje Reformacijos idėjas skleidė Europoje išsilavinę intelektualai, XVI amžiuje kūrę demokratijos pamatus, steigę pirmąsias mokyklas ir padėję pamatus lietuviškajai raštijai.

Šiandien protestantizmo istorijos atmintis grįžta į sostinės širdį – Vilniaus Reformatų sode statomas paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams. Jame bus įamžinta dešimt istorinių asmenybių, o pats monumentas kuriamas visuomenės ir privačių aukotojų lėšomis.

Kokią žinią šis paminklas perduos šiandienos visuomenei? Kodėl svarbu prisiminti Reformacijos palikimą ir kokią vietą jis užima Lietuvos istorijoje?

Laidoje dalyvauja viena iškiliausių Lietuvos kultūros istorikių, Renesanso ir Reformacijos epochų ekspertė, Vilniaus universiteto profesorė, Lietuvos mokslų akademijos narė Dainora Pociūtė-Abukevičienė ir kultūros publicistė, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos vicepirmininkė Aurelija Arlauskienė. Kartu jos padės pažvelgti į Reformacijos istoriją tiek per akademinių tyrimų, tiek per gyvosios atminties prizmę.

Nauji vaistai dažnai vertinami pagal jų kainą, tačiau svarbiausias klausimas – kokią vertę jie sukuria pacientui, sveikatos sistemai ir visuomenei. Kiek jie prailgina gyvenimą, leidžia žmogui išlikti darbingam, sumažina artimųjų priežiūros naštą ir padeda greičiau sugrįžti į visavertį gyvenimą?

Nors Europos vaistų agentūra įvertina vaistų saugumą ir veiksmingumą, realus paciento kelias iki gydymo priklauso nuo nacionalinių kompensavimo sprendimų. Europoje naujų vaistų prieinamumo vidutiniškai laukiama beveik dvejus metus, o Lietuvoje – dar ilgiau, daugiau nei 800 dienų. Tuo metu kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, leidžia pacientams inovatyviais vaistais gydytis greičiau, o ekonominį jų vertinimą atlieka lygiagrečiai.

Lietuvos inovatyvių farmacijos įmonių asociacijos vadovas Martynas Greblikas atkreipia dėmesį, kad Europa nuo JAV ir Kinijos atsilieka investicijomis į inovacijas, todėl ieško būdų susigrąžinti konkurencingumą. Skaičiuojama, kad kiekvienas į inovatyvius vaistus investuotas euras Europoje visuomenei sukuria 5,7 euro naudą, o Lietuvoje – net 11,2 euro.

Apie vaistų kainą, prieinamumą, inovacijų grąžą ir Europos konkurencingumą – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Elenos Leontjevos pokalbis su Martynu Grebliku laidoje „Ekonomika šiandien“.

Dirbtinis intelektas vis sparčiau skinasi kelią į kūrybines industrijas – šiandien jis gali ne tik generuoti tekstus ar vaizdus, bet ir kurti muziką reklamai. Ar DI jau pajėgus konkuruoti su kompozitoriais ir garso dizaineriais? Kuo jo kuriama muzika pranašesnė, o kur vis dar nepakeičiamas žmogaus kūrybiškumas?

Apie dirbtinio intelekto vaidmenį reklamos industrijoje kalbamės su šios srities ekspertu ir lektoriumi Tomu Sakro.

Baimė, kad dirbtinis intelektas gali pakeisti žmones darbo rinkoje, stiprėja su kiekvienu pranešimu apie atleidimus. Iki 2026 m. gegužės Jungtinėse Valstijose jau buvo paskelbta apie 90 tūkst. darbo vietų panaikinimą, siejamą su dirbtinio intelekto diegimu. Kai kurios prognozės dar griežtesnės – per artimiausius penkerius metus dėl DI gali išnykti iki 15 proc. darbo vietų.

Vis dėlto ne viskas taip niūru, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors vienos profesijos nyksta, atsiranda naujų, o daugelyje sričių dirbtinis intelektas tampa ne žmogaus pakaitalu, o įrankiu, padedančiu dirbti efektyviau. Tad, ar DI iš tiesų atims darbo vietas, ar tiesiog iš esmės pakeis tai, kaip dirbame?

Jau nuo rudens visi vieši teiginiai apie įmonės ar jos produktų tvarumą turės būti pagrįsti aiškiais ir patikrinamais duomenimis. Tai reiškia naujus reikalavimus verslui ir rinkodarai, todėl daugeliui kyla klausimas – kaip nuo šiol reikės kalbėti apie tvarumą? O gal saugiausia apskritai vengti tokių teiginių?

Ką keičia naujasis reguliavimas, kokių klaidų reikėtų vengti ir kaip komunikuoti apie tvarumą nepažeidžiant teisės aktų?

Apie tai laidoje diskutuojame su advokatų kontoros WIDEN teisės patarėja Vitalija Uzialaite.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime išskyrė du pagrindinius uždavinius, siekiant išsaugoti, kaip pats įvardijo, „lietuvišką Lietuvą“ – skatinti gimstamumą ir griežtinti imigracijos politiką. Jo teigimu, tam būtina labiau remti daugiavaikes šeimas, skatinti emigrantų sugrįžimą ir atsargiau vertinti darbo migraciją.

Požiūriai į migraciją Lietuvoje išsiskiria. Vieni piktinasi, kad Vilniaus gatvėse vis dažniau girdima rusų kalba, kiti dalijasi istorijomis apie migrantus, kurie mokosi lietuvių kalbos, gerbia šalies kultūrą ir sėkmingai integruojasi. Tuo pat metu recepto, kaip padidinti gimstamumą, vis dar neranda ne tik Lietuva, bet ir daugelis Europos valstybių.

Ar tautinį identitetą geriausia saugoti ribojant imigraciją? Kas apskritai yra „lietuviška Lietuva“ XXI amžiuje? Ir ką daryti, kad ji išliktų?

Diskusijoje dalyvauja Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje dalyvauja kibernetinio saugumo ekspertas, verslininkas ir inovatorius Marius Pareščius.

Pasaulio futbolo čempionatas – tai ne tik įspūdingos rungtynės ir milijonai sirgalių, bet ir griežtos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą žaidimą. Kartu su sportiniu azartu auga dėmesys rungtynių integralumui, lažybų rinkos stebėsenai, galimoms manipuliacijoms rezultatais ir žaidėjų teisei atstovauti nacionalinėms rinktinėms.

Kodėl didieji sporto renginiai stebimi itin atidžiai? Kas šiandien laikoma manipuliavimu sporto varžybomis? Kodėl net pavieniai rungtynių epizodai gali kelti didelę riziką ir kaip FIFA reguliuoja žaidėjų tinkamumą atstovauti nacionalinėms rinktinėms?

Laidoje dalyvauja Lietuvos antidopingo agentūros atstovė Kornelija Tiesnesytė ir Makolino konvencijos priežiūros komiteto pirmininkė, advokatų kontoros „GLIMSTEDT“ vadovaujančioji partnerė, advokatė bei Lietuvos futbolo federacijos Sąžiningo žaidimo pareigūnė dr. Laura Augytė-Kamarauskienė.

Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato advokatų kontora „Glimstedt“.

Šį savaitgalį Jungtinės Amerikos Valstijos mini 250-ąsias nepriklausomybės metines. 1776 m. liepos 4 d. pasirašyta Nepriklausomybės deklaracija tapo modernios Amerikos valstybės pradžia. Minint šį jubiliejų, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pabrėžia, kad Amerika pirmiausia yra ne ekonomika ar valdžios institucijos, o tauta, kuri jau 250 metų siekia įgyvendinti savo įkūrimo principus.

Kaip per ketvirtį tūkstantmečio pasikeitė Jungtinės Valstijos? Ar pasaulis šiandien supranta Ameriką, jos vertybes ir vaidmenį tarptautinėje politikoje? Kaip JAV keičia Donaldo Trumpo era ir kokią įtaką tai daro Europos saugumui bei transatlantiniams santykiams?

Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Europos Sąjunga vis garsiau kalba apie būtinybę keisti santykius su Kinija. Briuselis pripažįsta, kad prekybos disbalansas pasiekė sunkiai pateisinamą lygį – ES prekybos deficitas su Kinija jau siekia apie 1 mlrd. eurų per dieną, o praėjusiais metais viršijo 360 mlrd. eurų. Europos lyderiai perspėja, kad tokia padėtis tampa netvari ir kelia grėsmę Europos pramonei.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kalba apie naujus instrumentus, kurie padėtų mažinti priklausomybę nuo vienos šalies tiekimo grandinių, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pabrėžia, kad Europos strategija išlieka „mažinti riziką, o ne atsiriboti“.

Kas iš tiesų vyksta tarp Europos ir Kinijos? Ar Briuselis pagaliau ryžtasi griežtesnei ekonominei politikai? Ar įmanoma tai, kas Lietuvai nepavyko, vienu metu būti griežtam Pekinui, bet kartu išlaikyti konstruktyvų dialogą? Kalbame su europarlamentaru, liberalu Petru Auštrevičiumi.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/