Laidoje – Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius. 

Artėja šventės, bet politikoje džiaugsmo mažai. Kontrabandiniai balionai skraido toliau, valdžia nežino ką daryti, A. Lukašenka šaiposi, opozicija kritikuoja.

R. Žemaitaitis gavo 5000 eurų baudą už antisemitinius pasisakymus. Jis pats teigia, kad byla – politinė, sieks aukštesnio teisingumo. Koalicijos partneriai smerkia R. Žemaitaitį, bet dirbs toliau.

LRT savo laidas pradeda tylos minutėmis. Tai – atsakas į politikų norus keisti generalinio direktoriaus skyrimo tvarką.  Ar politikai išsigąs protesto prie Seimo, pamatysime jau pavasario sesijoje. Bet protestai duoda rezultatų: daugiau pinigų biudžete atsiras policijai ir mokytojams.

Socialdemokratai reitingų lentelėje užleidžia pirmą vietą konservatoriams, o palankus prezidento Gitano Nausėdos vertinimas – žemiausias per šešerius metus.

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.

Kokios emocijos ir kodėl kyla per šventes? Ar galime išlaikyti gastronomines tradicijas, maitinantis sveikiau? Kokius ingredientus rinktis mėgstamiems patiekalams? Kaip sveikiau pagaminti pagrindinius švenčių skanėstus? Ar svarbiau tai, ką valgome, ar tai, kiek ar su kokiu nusiteikimu? Iš kur per šventes kyla kaltės jausmas?

Apie visa tai kalbėsime su dietiste Ugne Radzevičiene.

Pokalbis su muzikos grupe „Timohi".

UAB „Freda“ savo fabrikuose siekia visiškos žiedinės gamybos: beveik visos atliekos grįžta atgal į naujas plokštes, o visa elektra – iš atsinaujinančių šaltinių. Pokalbis su įmonės tarumo vadovu Gintautu Kedainiu apie sprendimus, kurie mažina taršą ir keičia baldų pramonės standartus.

Projekto „Sėkmės receptai“ rėmėjai:
EY (Ernst & Young Baltic) – profesinių paslaugų lyderis Baltijos šalyse.
FLOKATI – vilnos ir miego ekspertai jau dvidešimt penkerius metus.
Elektrum – pozityvus elektros tiekėjas, kuriuo pasitiki daugiau nei 15 tūkstančių verslo klientų.
PST Group - pasaulį statome tvariai.

Nuo 2026 m. keisis antroji pensijų pakopa ir gyventojai galės patys spręsti, ką daryti su sukauptomis lėšomis. Ką tai reiškia praktiškai, ar verta skubėti, ar vis dėlto protingiau būtų palaukti? Ką labiausiai apsimoka pasirinkti?

Apie tai kalbamės su Tadu Gudaičiu, „Swedbank investicijų valdymo" direktoriumi.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ remia „Swedbank“: Kaupti ar nekaupti – sprendi tik tu. Daugiau informacijos apie antros pakopos pokyčius ir galimus pasirinkimus – pensijosreforma.lt.

Versle egzistuoja toks dalykas kaip galimybių langas – ir jis nebūna atvertas visą laiką, sako bendrovės „Pentasweet“ valdybos pirmininkas, verslininkas ir investuotojas Danas Tvarijonavičius. Tuo metu, kai Lietuva išgyvena užsienio investicijų nuosmukį ir dauguma investuotojų „užspaudę stabdį“, jis stato naują gamyklą Lietuvoje ir riziką vertina kaip priimtiną. Lenkija, D. Tvarijonavičiaus teigimu, vienareikšmiškai yra Europos Kinija, jau artėjanti prie trilijono ekonomikos, tad tikslas Lietuvai – bent 100 mlrd. nominalaus BVP ekonomika.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva D. Tvarijonavičiaus klausia, kokios yra realios, ne popierinės, investicinės sąlygos statant inovatyvią gamyklą Lietuvoje? Kiek padeda ir kiek trukdo mūsų institucijos?

Centrinė pokalbio ašis – garsiosios 3I: investicijos, inovacijos ir institucijos. D. Tvarijonavičius sako, kad ši schema negali likti vien Ekonomikos ir inovacijų ministerijos šūkiu – ji turi tapti šalies vadovo, ministrės pirmininkės ir Seimo pirmininko galvose aiškiai įvardytas ir pamatuojamas siekis. Versle visi tikslai yra pamatuojami – nuo maržos iki kapitalo grąžos, todėl ir valstybės lygiu turi atsirasti konkretūs rodikliai, terminai ir atsakomybė.

Pokalbis apie tai, ką konkrečiai reikėtų padaryti, kad institucijos dirbtų greičiau, sprendimai būtų pamatuoti skaičiais, o investuotojams Lietuva vėl taptų galimybių langu?

Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas. 

Pas premjerę apsilankęs buvęs Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad į susitikimą atvyko kaip Merkio aukštupio krašto bendruomenės atstovas ir su Inga Ruginiene nori aptarti taršos problemą. O ji, D. Arlausko įsitikinimu, aktuali ne vienai Lietuvos bendruomenei.

„Problema aktuali ir kitoms Lietuvos bendruomenėms, kurios yra įsikūrusios šalia teršėjų ir kurių verslo modelis yra labai paprastas: smarvė – jums, pelnas – mums. Mes galvojame, kad Lietuva, kuri orientuojasi į didesnę pridėtinę vertę, naujas technologijas, dirbtinį intelektą, iš tikrųjų negali gyventi tokioje teisinėje aplinkoje, kai gyventojai, bendruomenės nėra apsaugotos. Teisės aktai tarsi ir yra, bet tarpinstitucinis bendradarbiavimas, institutų silpna materialinė bazė neleidžia užtikrinti gyventojams sveikos gyvensenos“, – „Delfi“ komentavo D. Arlauskas.

Ar tikrai taip yra, laidoje diskutuoja D. Arlauskas, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas, Vilniaus rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Olga Vebrienė. 

Penktadienį Europos Komisija paskelbė, kad socialinis tinklas „X“ gauna 120-ies mln. eurų baudą už skaitmeninių paslaugų taisyklių (Digital Services Act, DSA) pažeidimus.

Prieš dvejus metus gimusi iniciatyva „Tvari mokykla 2030“ – priemonių sistema konkretiems veiksmams ir pokyčiams, kurie įgalina mokyklų bendruomenes tiesiogiai prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Apie darbotvarkės rezultatus laidoje kalbamės su Valdu Jankausku, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) direktoriumi, ir Eleonora Gelažnikaite, LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus specialiste.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.