Europos Komisija, kaip ir kasmet, apžvelgė šalių narių ekonominius ir socialinius pokyčius bei pateikė rekomendacijų. Laidoje apžvelgsime, kas siūloma Lietuvai – su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Mariumi Vaščega.

Laidą pristato Europos Komisija

Registrų centro duomenų nutekėjimo skandalas neišvertė iš kėdės premjerės. Priešingai – valdančiųjų atstovai primena, kad problemų šaknų reikėtų ieškoti ankstesnių valdžių sprendimuose. Vis dėlto klausimų lieka daug: kam buvo reikalingi pavogti duomenys ir kokias pasekmes tai gali turėti?

Tuo metu prokuratūra pavedė policijai įvertinti valdančiosios koalicijos partnerio, „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymus apie rudenį neva vyksiantį valstybės perversmą. Vis dėlto panašu, kad visuomenė ir politikai prie tokios retorikos jau ima priprasti.

Politinę darbotvarkę papildo ir saugumo klausimai – į Lietuvos teritoriją skrendantys dronai primena, kad šalia politinių ginčų netrūksta ir rimtesnių iššūkių.

Seimo pavasario sesija artėja prie pabaigos, netrukus nuskambės ir metinis prezidento pranešimas. Taip pat tikimasi galutinio sprendimo dėl LRT įstatymo pakeitimų. Ar valdantieji pasiekė tai, ko siekė?

Tuo pat metu netrūksta įtampos ir koalicijos viduje. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius kritikuoja premjerę, o socialdemokratų pirmininkas žada birželio viduryje pateikti savo vertinimą dėl koalicijos ateities.

Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas ir Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis.

Pokalbis su filosofu Pauliumi Gritėnu.

Įmonės vadovą pakeisti dažnai galima greitai, tačiau ar visada tai saugus sprendimas? Šiandien su teisės ekspertais aiškinsimės, kas turi teisę atšaukti vadovą, ar pakanka „prarasto pasitikėjimo“ argumento ir kur prasideda diskriminacijos ar piktnaudžiavimo rizika.

Taip pat aptarsime, kuo išskirtinės situacijos, kai vadovė laukiasi, kokią reikšmę turi darbo ir vadovavimo sutartys, išeitinės išmokos bei nekonkuravimo sąlygos. Kalbėsime ir apie dažniausiai daromas klaidas keičiant vadovą bei kaip išvengti brangių teisinių ginčų.

Laidoje dalyvauja verslo teisės advokatų kontoros „Magnusson Lietuva“ partnerė Ligita Ramanauskaitė.

Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato verslo teisės advokatų kontora „Magnusson Lietuva“.

Registrų centro duomenų nutekėjimas priminė, kad valstybės saugumas šiandien yra ne tik fizinė apsauga. Gyventojams ir verslui svarbu, kaip veikia kritinės informacinės sistemos, ar tinkamai apsaugoti jų duomenys ir ar viešosios paslaugos išlieka prieinamos net krizių metu.

Ar valstybės institucijos pasirengusios ne tik kasdieniam darbui, bet ir rimtiems kibernetiniams incidentams? Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, 64 proc. iš 153 vertintų valstybės ir verslo informacinių sistemų turi saugumo spragų ar pažeidžiamumų. Nors dalį jų spręsti įpareigoja Europos Sąjungos teisės aktai, vien techninių priemonių neužtenka.

Ekspertai pabrėžia, kad didžiausios rizikos dažnai slypi ne technologijose, o valdysenoje – išskaidytose atsakomybėse, vadovų dėmesio stokoje, netinkamuose finansavimo modeliuose ir neaiškiuose procesuose.

Ką apie kibernetinį saugumą turi žinoti institucijų vadovai, kurie nėra IT specialistai? Kaip atrodo savivaldybių ir regioninių įstaigų pasirengimas? Ir kokių pokyčių reikia, kad valstybės skaitmeninė infrastruktūra būtų iš tiesų atspari?

Laidoje „Ekonomika šiandien“ dalyvauja asociacijos INFOBALT vadovas Simonas Černiauskas ir „Blue Bridge MSP“ paslaugų teikimo direktorius Robertas Manikas.

Neapykantos reiškimas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę užtrauktų baudą nuo 50 iki 600 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 300 iki 3000 eurų. Už pakartotinį pažeidimą baudos būtų dvigubai didesnės.

Tokią Administracinių nusižengimų kodekso pataisą registravo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius. Pasak jo, šiuo metu dalis neapykantos kalbos atvejų lieka nenubausti, nes nepasiekia Baudžiamajame kodekse numatytos atsakomybės ribos.

Ar administracinė atsakomybė padėtų veiksmingiau kovoti su neapykantos kalba internete? Kur baigiasi žodžio laisvė ir prasideda atsakomybė už viešai skleidžiamą neapykantą? Ar tokie pakeitimai būtini, ar jie gali tapti saviraiškos laisvės ribojimo priemone?

Laidoje dalyvauja Seimo narys Vitalijus Gailius, advokatas Saulius Žentelis ir Seimo narys Vytautas Sinica.

Kuo šiandien matuojama tikra tvarumo lyderystė? Ar užtenka strategijų, ar būtini konkretūs veiksmai? Kokios iniciatyvos iš tiesų keičia organizacijos vidų ir jos santykį su aplinka?

Apie tai laidoje kalbamės su „Iki“ tvarumo projektų vadove Indre Beinoravičiene, šiemet pelniusia Metų tvarumo vadovės titulą. Kol Indrė yra motinystės atostogose, paraišką už ją užpildė ir laidoje taip pat dalyvauja šiuo metu įmonės tvarumo projektų vadovo pareigas einantis Vilius Jorudas.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Artėja diskusijų dėl LRT įstatymo pataisų pabaiga. Kartu slopsta ir beveik pusmetį trukusi politinė bei visuomeninė įtampa, lydėjusi šį procesą. Per šį laiką netrūko nei aštrių pasisakymų tarp politikų, nei protestų akcijų, simbolinių gestų valdžiai, tylos akcijų, emocingų diskusijų ir asmeninių išgyvenimų. Vieni teigė, kad pataisos būtinos siekiant didesnio skaidrumo ir aiškesnio visuomeninio transliuotojo valdymo, kiti įspėjo, kad jos gali susilpninti LRT nepriklausomumą ir sukelti rizikų žiniasklaidos laisvei.

Valdantieji galutinį pataisų variantą vadina kompromisu, tačiau dalis kritikų ir protestų dalyvių įsitikinę, kad jų nuogąstavimai nebuvo išgirsti. Todėl ginčai dėl pataisų turinio greičiausiai nesibaigs net ir po galutinio balsavimo.

Ką apie Lietuvos visuomenę ir politinę kultūrą atskleidė ši istorija? Ar šis ginčas sustiprino demokratinę diskusiją ir pilietinį aktyvumą, ar priešingai – dar labiau pagilino nepasitikėjimą tarp valdžios institucijų, žiniasklaidos ir visuomenės grupių? Ir ką šis konfliktas pasako apie mūsų gebėjimą ieškoti kompromisų jautriais klausimais?

Laidoje dalyvauja Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė ir kultūros istorikas dr. Darius Kuolys.

Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.

Šiltuoju metų laiku miestų gatvėse sparčiai daugėja dviratininkų ir paspirtukų vairuotojų, tačiau kartu daugėja ir pavojingų situacijų. Kas dažniausiai lemia nelaimes – greitis, telefonai, skubėjimas ar nepakankamas dėmesys aplinkai?

Kokią mikrojudumo kultūrą šiandien turime miestų gatvėse? Kokias dažniausias klaidas darome ir kaip jų išvengti? Kaip sprendžiami vis dažniau kylantys konfliktai tarp pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių? Ko galėtume pasimokyti iš ilgesnes mikrojudumo tradicijas turinčių miestų? Ir kokios paprastos taisyklės gali padėti išvengti skaudžių pasekmių mieste?

Laidoje dalyvauja JUDU Darnaus judumo organizavimo skyriaus vadovas Donatas Dirginčius.

Laidoje dalyvauja psichologė, perdegimo ekspertė Ugnė Juodytė.