Po politikų planų keisti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką kilo dalies visuomenės pasipiktinimas, kurį lydi protestai. Protestuotojai įsitikinę, kad taip bus ribojama žiniasklaidos žodžio laisvė, nes politikai esą siekia įtvirtinti sau palankų LRT generalinį direktorių. Kiti atkerta, jog slaptas balsavimas dėl visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo kaip tik atneštų daugiau skaidrumo. Nesutariama ir dėl siūlymo mažinti pokyčių kartelę nuo 8 iki 7 LRT tarybos narių balsų.

Šis ginčas paskatino platesnes diskusijas apie žiniasklaidos padėtį Lietuvoje. Aptariamas politikų elgesys su žurnalistais, politinis žurnalistų neutralumas, skirtingų politinių pažiūrų atspindėjimas bei visuomenės nepasitikėjimas žiniasklaida.

Kas Lietuvoje užtikrina žiniasklaidos žodžio laisvę? Ar iš tiesų nepriklausoma žiniasklaida yra pavojuje?

Laidoje dalyvauja Lietuvos žurnalistikos centro vadovė, Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro asistentė Džina Donauskaitė, žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius ir kairiųjų aljanso „KArtu“ atstovė, politologė Jolanta Bielskienė.

Laidą remia „Mokslo dvikova“ Medijų rėmimo fondas.

Lietuvos pensijų sistema – kaip ji iš tikrųjų veikia. Kodėl buvo sukurta II pakopa, kuo ji skiriasi nuo III, ir kodėl tai nėra alternatyvos, o viena kitą papildančios dalys? Kaip sudėliotos skirtingos pensijų pakopos, kokių tikslų jos siekia ir kokie yra kitų šalių pavyzdžiai? Ir kas nutiktų valstybei bei patiems gyventojams, jei žmonės nuspręstų masiškai atsiimti sukauptus pinigus?

Studijoje – „Artea Asset Management" vadovas Vaidotas Rūkas.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato „Artea“.

Vis daugiau mokytojų pripažįsta: didžiausias nerimas kyla ne dėl vaikų, o dėl… jų TĖVŲ. Kritika dėl metodų, abejonių ar net grasinimų kupinos žinutės, spaudimas ir nuolatinis vertinimas iš šalies – visa tai gali išmušti iš vėžių net patyrusį pedagogą.
Kodėl mokytojai taip dažnai jaučia įtampą bendraudami su tėvais, ir kaip šis nerimas veikia jų darbą? Kada tėvų spaudimas peržengia ribą? Kaip elgtis ginčo objektu? Kiek čia gali padėti mokyklos vadovas? Ir kokie trys žingsniai padėtų atkurti pagarbų, lygiavertį santykį?
Apie giliai įsišaknijusias baimes, įtemptas situacijas ir būdus išlaikyti profesinį stuburą kalbamės su lietuvių kalbos mokytoja, „Renkuosi mokyti“ alumne, praktinės pedagogikos autore, švietimo konsultante ir mediatore Julija Glinske.

Laidos svečias - lenktynininkas, Dakaro dalyvis Dovydas Karka.

Rekordinį, daugiau kaip ketvirčio milijono eurų kyšį paėmęs buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas jau išleistas į laisvę. Nors jis atliko tik kiek daugiau kaip pusę jam skirtos bausmės, kalėjime pasėdėjo mažiau nei du metus. Visuomenė nebuvo labai patenkinta tokia bylos baigtimi. Daugiau nei po šimtą tūkstančių už kiekvienus metus. Gal tai ir nėra patys didžiausi pasaulyje kyšio pinigai, bet retas lietuvis per metus tiek uždirbs.

Čekiukų reikalai ir toliau lieka korupcijos ir sukčiavimo rodikliu. Negana to, šiemet politikai bando sugalvoti, kaip išsukti nuo atpildo savo kolegas.

Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbia, kad Lietuvoje stebimas korupcijos patirties mažėjimas ir skaidrumo didėjimas, atveriant valstybės valdomus duomenis. 

Kaip ten bebūtų, anot STT, Nacionalinio korupcijos indekso rezultatai rodo, kad kai kuriose šalies srityse didesnio teigiamo proveržio visgi nėra arba jis yra minimalus.

Teisinės sistemos vertinimas vis dar atsilieka nuo bendro Nacionalinio korupcijos indekso rezultato – pastaruosius septynerius metus minėtas vertinimas svyravo 55–59 balų ribose.

Laidoje dalyvauja STT direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas, visuomenininkas, žurnalistas Skirmantas Malinauskas. 

16 dienų tęsėsi kovos prieš smurtą lyties pagrindu pasaulinis judėjimas. Jis prasidėjo lapkričio 25-ąją – Tarptautinės kovos prieš moterų prievartą dieną, o baigiasi gruodžio 10-ąją – Tarptautinę žmogaus teisių dieną.
„Smurtas lyties pagrindu yra nepriimtinas visur ir visada. Europos Sąjunga pakartoja savo ryžtą nutraukti visų formų smurtą prieš mergaites ir moteris ir užtikrina, kad kiekvienas žmogus galėtų gyventi be baimės ir žalos“, – oranžine spalva nusidažius Europos Komisijos pastatui pažymėjo EK atstovė Eva Hrnčířová.
Kaip Lietuvoje užtikrinama, kad moterys būtų saugios? Kokią padėtį rodo smurto statistika – progresuojam ar regresuojam? Kaip atrodome ES kontekste?
Kalbame su Moterų informacijos centro sociologe, lyčių lygybės ir smurto lyties pagrindu eksperte Jurgita Pečiūriene.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Laidoje – Brigita Baks, gydytoja psichoanalitikė ir psichoterapeutė, Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centro direktorė.

Laidą „Būti kartu“ remia Medijų rėmimo fondas.

Praėjo kiek daugiau nei 60 metų nuo tada, kai į kosmosą buvo paleistas pirmasis dirbtinis palydovas, o šiandien jau kalbama, kad per šį trumpą laiką spėjome prisišiukšlinti. Orbitoje susikaupė tiek daug šiukšlių, jog jos kelia realią grėsmę tolimesnėms misijoms ir veikiančių palydovų veiklai. Kokios istorijos geriausiai iliustruoja, kad kosmosas gali tapti mūsų „atliekų sąvartynu“? Kodėl vos 10 cm dydžio kosmose skriejančios detalės gali būti pavojingos? Ir ar įmanoma jas surinkti? Apie tai – pokalbis su astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku.

Laidą „ Kas po mūsų?" remia Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis". Rūšiavimas skamba gerai. Gamtos ateitis - už ilgai grojančias pakuotes. Plačiau apie rūšiavimą www.gamtosateitis.lt

Vilniaus paukštynas modernizuoja savo gamyklas ir visą gamybos grandinę, kad vištiena būtų iš tiesų tvari. Pokalbis su direktoriaus pavaduotoju Sauliumi Petkevičiumi apie sprendimus, kurie mažina poveikį aplinkai.

Projekto „Sėkmės receptai“ rėmėjai:
EY (Ernst & Young Baltic) – profesinių paslaugų lyderis Baltijos šalyse.
FLOKATI – vilnos ir miego ekspertai jau dvidešimt penkerius metus.
Elektrum – pozityvus elektros tiekėjas, kuriuo pasitiki daugiau nei 15 tūkstančių verslo klientų.
PST Group - pasaulį statome tvariai.

„Pirma įeina pilvas, o tik paskui – Mantas”, – druskininkietis Mantas Micevičius buvo įpratęs, jog apie jį taip kalba aplinkiniai. Jaunas vyras numetė daugiau nei 100 kg svorio. Laidoje jis pasakoja apie svorio metimo paslaptis ir ką jis veikia ketvirtą valandą ryto.