Žinių radijas

Šiandien kalbame apie didžiausią Lietuvos kariuomenės dalį – Sausumos pajėgas. Tačiau viešojoje erdvėje jau kurį laiką dažniau girdime ne „Sausumos pajėgos“, o „1-oji divizija“. Kas yra Sausumos pajėgos, kas yra divizija ir koks jų tarpusavio santykis? Kokios karinės problemos negalėjome išspręsti be divizijos lygmens pajėgumo ir kodėl šis poreikis atsirado būtent dabar? Kas, sukūrus diviziją, realiai pasikeičia paprastam bataliono kariui?

Laidoje dalyvauja Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas, brigados generolas Nerijus Stankevičius.

Laidą „Stipri kariuomenė“ remia Medijų rėmimo fondas, projektui skyręs dalinį finansavimą (6120 eur).

Prašome dirbtinio intelekto peržiūrėti laiškus el. pašte, surasti reikiamus dokumentus debesijoje, parengti ataskaitas norimu formatu. Nebereikia nieko kopijuoti iš pokalbio lango į kitas platformas – dirbtinio intelekto asistentas informaciją susiranda pats.

Tačiau su šiais patogumais atsiranda ir gana svarbių klausimų: ką šiam asistentui leidžiame matyti? Ką leidžiame daryti? Kokias rizikas turime įsivertinti atiduodami jam savo informaciją?

Būti mama šiandienos Lietuvoje kartais yra pavojinga. Ypač tuomet, kai vienas iš sutuoktinių turi pakankamai lėšų, užsispyrimo ir pykčio savo buvusiai žmonai kenkti ir daryti viską, kad ji būtų maksimaliai pažeminta ir sutrypta. Ar tikrai mama negali Lietuvoje gyventi, kurtis ir įgyvendinti savo idėjų? Vėl aiškinsimės, ar vaiko teisių sistema, teismai ir visa teisinė bazė tikrai gina vaiko interesus. Kiek reikšmingos ekspertų ir specialistų išvados, jeigu bylos gali tęstis metų metus?

Laidoje dalyvauja vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys, Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis ir EBRU terapijos autorė, šeimų terapeutė, buvusi Kauno miesto šeimų tarybos narė, visuomenininkė Eglė Navakauskaitė.

„Viena knyga iš dešimties yra bestseleris – iš jos leidykla ir gyvena, dvi padengia sąnaudas, o septynios generuoja nuostolį“, – sako leidyklos „Lapas“ įkūrėja Ūla Ambrasaitė. Todėl leidyba nuolat balansuoja tarp skaičiavimo ir intuicijos: galima vaikytis būsimo bestselerio, o galima nuosekliai kurti savo skoniu ir pasirinkimais paremtą leidybos liniją.

Leidybos verslas, anot jos, veikia pagal savitą logiką. „Nuo 1990 metų knygų tiražai mažėja, tačiau leidėjų daugėja – tai atrodo visiškai prieštaraujantis tradicinei verslo logikai reiškinys. Tačiau kiekvienas naujas leidėjas atneša savo pasaulio matymą, – sako Ū. Ambrasaitė. – Kad knyga atsipirktų, vidutiniškai reikia parduoti 2 000–3 000 egzempliorių – visa kita iki tol tėra paties leidėjo investicija į idėją.“

Šią vasarą Ū. Ambrasaitė žengė Lietuvos leidybos rinkoje neįprastą žingsnį – maža leidykla „Lapas“ įsigijo seniausią šalies leidyklą „Vaga“. „Labai retas atvejis, kai maža leidykla įsigyja didelę leidyklą“, – sako ji. Pokalbyje – apie šio sprendimo priežastis, asmeninį ryšį su „Vaga“ ir tai, kaip keičiasi leidėjo galimybės bei atsakomybė išaugus verslo mastui.

Tačiau kas iš tiesų lemia, kokia knyga pasieks skaitytoją? „Leidėjas yra tarsi idėjų kolekcionierius“, – sako Ū. Ambrasaitė. Anot jos, autorių ir temų netrūksta, todėl leidyklos nebūtinai kovoja viena su kita: „Mes konkuruojam ne vienas su kitu, o patys su savim – kaip geriau padaryti, kaip įdomiau knygą pasiūlyti ar parduoti.“

Apie leidybos verslo logiką, riziką ir skonį, konkurenciją dėl skaitytojo dėmesio bei planus daugiau dėmesio skirti verslo, ekonomikos ir antropologinei literatūrai – pokalbis su Ūla Ambrasaite laidoje „Ekonomika šiandien“.

Socialinės-pilietinės veiklos valandos mokyklose, atrodytų, turėtų būti pirmoji jauno žmogaus pažintis su savanoryste ir aktyviu dalyvavimu bendruomenėje. Tačiau ne visada jos tokiomis ir tampa. Moksleiviams kyla klausimas, kodėl tai privaloma. Savo ruožtu mokykloms aktualu, kaip organizuoti prasmingas veiklas, o nevyriausybinėms organizacijoms – kaip įtraukti jaunus žmones ne dėl parašo, o dėl tikro noro veikti.

Ar privaloma veikla gali išugdyti savanorystės įprotį ir pilietiškumą? Ko šiandien labiausiai trūksta mokyklų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimui? Ir kaip turėtų atrodyti sistema, kurioje laimi ir mokinys, ir bendruomenė?

Laidoje dalyvauja Nacionalinio savanorystės standarto kūrėja, savanorystės ekspertė dr. Neringa Kurapkaitienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministras, atsakingas už bendrąjį ugdymą, Jonas Petkevičius ir Lietuvos skautijos vyriausioji skautininkė Gabrielė Kučytė-Bunė.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Nacionalinis savanorystės standartas. Projektas finansuojamas Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis pagal Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programą 2022–2029 metams.

Laidoje dalyvauja filmo „Skyrybos karo metu“ režisierius, Sandanso kino festivalyje geriausio režisieriaus apdovanojimą pelnęs kino kūrėjas Andrius Blaževičius.

Laidoje „Tylus nuovargis“ Aleksejus Žaltkovskis su knygos „Savivoka“ autoriumi Mindaugu Žebrausku kalbasi apie laiką sau – ne kaip pabėgimą nuo žmonių, o kaip būdą grįžti pas juos pilnesniems.

Darbas, šeima, atsakomybės – ir diena baigiasi be minutės sau. Reikėtų susitikti su draugais, bet nebėra jėgų. Norisi pabūti vienam, bet artimas žmogus klausia: „Tai tu be manęs nori?“ O kartais net sėdėdami kompanijoje jaučiamės vieni, nes sunku atskirti, ko iš tikrųjų trūksta – žmonių ar laiko sau.

Mindaugas Žebrauskas pasakoja, kad po darbo su daugybe žmonių jam tiesiog būtina vienam pabėgti į miškus ir prie ežerų. Švedijoje vienas lektorius grupei davė užduotį: nueiti į mišką vienam ir pažiūrėti, kas tave kviečia. Ten jis suprato, kuo vienatvė skiriasi nuo vienumos: vienatvėje kenčiame, o vienumoje tiesiog esame su savimi.

Per krizę informacija gali tapti ne mažiau svarbi nei pati reakcija į grėsmę. Tačiau institucijoms tenka sudėtinga dilema: perspėsi per anksti ar per dažnai – būsi apkaltintas panikos kėlimu, perspėsi per vėlai – informacijos slėpimu. Kur yra riba tarp atsakingo perspėjimo ir visuomenės „permaitinimo“ grėsmėmis? Ir ar kilus tikrai krizei žmonės vis dar pasitiki oficialia informacija?

Laidoje dalyvauja Nacionalinio krizių valdymo centro atstovas Darius Buta.

Laidą „Emociškai stiprūs“ remia Medijų rėmimo fondas, projektui skyręs dalinį finansavimą (4500 eur).

Užtikrinti savo piliečiams prieinamą, tinkamą būstą Europai tampa rimtu iššūkiu – ir prioritetu. Per paskutinius penkiolika metų būsto kainos ES išaugo daugiau kaip 60 proc., o nuomos kainos – beveik 30 proc. 2025 m. atliktoje „Eurobarometro“ apklausoje apie būstą 51 proc. respondentų teigė, kad būsto miestuose prieinamumas ir kokybė yra neatidėliotina ir skubi problema.

Lietuvos politikai irgi į tai atsižvelgia, bandydami spręsti demografines šalies problemas. Praėjusią savaitę pristatytame šeimos pakete, numatyta, kad Vyriausybė siūlys apie 67 mln. eurų padidinti paramą šeimų pirmajam būstui įsigyti. Bet šįkart „Euranet Plus“ radijo stočių tinklui priklausantis Žinių radijas laidoje „Gyvenu Europoje“ apžvelgė situaciją plačiau ES.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Penktadienį skelbiamas atnaujintas ekonominės raidos scenarijus numato, kad kitų metų BVP augimo prognozė mažinama 0,1 proc. punkto – iki 2,2 proc.

Finansų ministro teigimu, nors ekonomika išlieka atspari, o jos augimą palaiko stipri vidaus paklausa, rizikų kelia pabrangusi energija, pasaulinės prekybos neapibrėžtumas ir silpnesnė išorės paklausa.

Ministerijos vertinimu, BVP augimui neigiamos įtakos gali turėti karo Ukrainoje ar Artimuosiuose Rytuose eskalacija, stiprėjantis valstybių protekcionizmas prekybos rinkose, energijos, kitų žaliavų ir maisto kainų šokai, mažiau palanki euro zonos ir pasaulio ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas.

Ateities laukiama su nerimu. Vėl kyla degalų kainos, centrinis bankas didina palūkanų normas, būstas darosi vis sunkiau įperkamas, o šildymo sezonas, kaip sako ekonomistai, gali būti brangiausias per pastaruosius metus. Ir čia tik pradžia – o ko dar nežinome?

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į premjerą Mindaugą Sinkevičių, prašydamas pateikti aiškų Vyriausybės planą, kaip valstybė rengiasi artėjančiam 2026–2027 metų šildymo sezonui.

Laidoje dalyvauja „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Jekaterina Rojaka ir buvusi finansų ministrė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė.