Žinių radijas

Skaitmeninis euras kol kas dar nėra mūsų piniginėse, tačiau diskusijos dėl jo ateities jau vyksta visu tempu. Europos Sąjungos institucijos derina teisinį pagrindą, Europos Centrinis Bankas ruošiasi technologiškai, o verslui ir vartotojams kyla vis daugiau praktinių klausimų.

Ar skaitmeninis euras būtų tik dar viena mokėjimo priemonė? Kuo jis skirtųsi nuo įprastos banko sąskaitos? Ar atsiskaitymai juo būtų privatūs kaip grynaisiais? Ar verslas privalėtų jį priimti? Ir kas atsakytų, jei mokėjimas nepavyktų?

Laidoje dalyvauja advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas Arnas Sabalys.

Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato advokatų kontora „Glimstedt“.

Laidoje dalyvauja „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Laidoje dalyvauja Ryšių reguliavimo tarnybos vadovė Jūratė Šovienė.

Laidą „Pergudrauti sukčių“ remia Medijų rėmimo fondas.

Šioje „Talentai po priedanga“ laidoje – jauna motokroso sportininkė Adrija Skudutytė, kurios gyvenime motociklas jau seniai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Nuo šeimos pomėgio prasidėjęs motokrosas šiandien Adrijai yra profesionalus sportas, daugybė varžybų ir ne viena iškovota pergalė – Lietuvos čempione ji tapo net šešis kartus.

Pokalbyje Adrija pasakoja, kaip motokrosas jos gyvenime nurungė futbolą ir kada atsirado noras ne tik važiuoti, bet ir siekti aukščiausių rezultatų. Kalbamės apie stereotipus, greitį, varžybų įtampą ir tai, kokia svarbi jos kelyje yra šeima, kartu keliaujanti į varžybas ir palaikanti net sunkiausiais momentais.

Tačiau čempionės kelias ne visada būna lengvas. Adrija atvirai pasakoja apie patirtas traumas, priverstines pertraukas ir tai, kaip šiame sporte svarbu būti psichologiškai stipriai.

Kokia Adrija tampa užsidėjusi šalmą ir išvažiavusi į trasą? Kuri pergalė jai yra pati svarbiausia ir kas šiandien, jau pasiekus tiek daug, vis dar verčia nesustoti?

Šią savaitę sugalvojau atlikti gana paprastą eksperimentą – pažiūrėti, ar „Claude“ bei „ChatGPT“ gali padėti susidaryti kiek labiau skaičiais, o ne emocijomis grįstą nuomonę apie mano turimas ir (ar) planuojamas akcijas portfelyje.

Rugsėjo 10 dieną prasideda Seimo rudens sesija. Svarbiausias klausimas bus biudžeto priėmimas. Daugiausia klausimų, matyt, kils dėl gynybos finansavimo, gimstamumo didinimo ir pensijų kėlimo. O kur dar švietimo, sveikatos apsaugos ir skurdo klausimai. Kaip atrodys Seimo darbas šį rudenį?

Laidoje dalyvauja Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė, Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas ir Mišrios Seimo narių grupės atstovas Viktoras Fiodorovas.

Administracinė našta Lietuvoje mažėja jau daugiau kaip dešimtmetį, tačiau vadinamasis „popierizmas“ – tik ledkalnio viršūnė, sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros politikos grupės vadovė Justė Bulytė. 78 proc. visos reguliavimo naštos verslui sudaro prisitaikymo išlaidos – reikalavimai įrangai, medžiagoms, darbuotojų mokymams ir kt. O vienos itin svarbios naštos dalies – faktinio laukimo laiko – valstybė kol kas sistemiškai nematuoja.

Verslo priežiūroje, anot jos, per dešimtmetį pasistūmėta gerokai: „Institucijos planuoja savo veiklą ir patikrinimus, komunikuoja su prižiūrimais verslais, renka grįžtamąjį ryšį, naudoja rizikos vertinimą.“ Tačiau vien to, kas parašyta institucijų taisyklėse ir rodikliuose, nepakanka. Ministerija sutinka, kad vertinant priežiūros kokybę reikia labiau įtraukti patį verslą, ir ieško būdų jo nuomonę integruoti į priežiūros institucijų švieslentę.

„Administracinė ir prisitaikymo našta kainuoja visiems. Ji kainuoja verslui, ji kainuoja institucijoms, nes reikia tikrinti nustatytus reikalavimus, tam reikia laiko ir resursų. Galų gale tai pajaučia ir gyventojai, vartotojai, nes visa tai paprastai nugula į galutinę kainą“, – sako J. Bulytė.

XXI Vyriausybės plane numatyta iki 2027 m. sukurti mechanizmą, kuris padėtų užkirsti kelią vadinamajam ES teisės aktų „auksavimui“ – kai perkeliant europinius reikalavimus šalis narė įtraukia papildomų sąlygų ir nuostatų. Tarp svarstomų priemonių – reikalavimų pagrindimas, alternatyvų analizė, vėlesnis jų poveikio vertinimas ir viešumas.

„Reguliavimo našta labai erzina tada, kai reikalavime nematai prasmės“, – sako J. Bulytė. Kaip atskirti būtiną reguliavimą nuo perteklinio, kaip išmatuoti ne tik jo kainą, bet ir sugaištą laiką, ir ar verslas pajus realų pažadų mažinti naštą rezultatą? Apie tai – laidoje „Ekonomika šiandien“.

Jei nieko neskauda, vadinasi, esu sveikas? Tai tikriausiai vienas dažniausių įsitikinimų, dėl kurių vizitą pas gydytoją atidedame metams ar net ilgiau. Tačiau dalis rimtų ligų, taip pat ir onkologinių, ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų.

Kokius profilaktinius patikrinimus lietuviai dažniausiai ignoruoja ir kada jau gali būti per vėlu laukti, kol organizmas pats pasiųs signalą? Ar tikrai visiems reikia reguliariai atlikti išsamius kraujo tyrimus, echoskopijas ar kitus tyrimus, ar svarbiausia žinoti savo rizikos veiksnius? Ir kokia profilaktikos situacija Lietuvoje – ar lietuviai supranta jos svarbą?

Apie tai kalbamės su Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovu, abdominalinės chirurgijos gydytoju prof. dr. Tomu Poškumi.

Turinio integracija. Laida „Rinkis gyvenimą“ finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšų.

Laidoje dalyvauja atlikėjas ir dainų kūrėjas Alanas Chošnau.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Santaros klinikų vaikų psichiatras Deimantas Kuncevičius ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto psichologė Evelina Palaitytė-Urbonė.

Laidą „Informacijos anatomija“ remia Medijų rėmimo fondas.