Atėjo laikas Europos vyriausybėms tiesiogiai užmegzti ryšį su Maskva, pirmadienį paskelbtame interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė Suomijos prezidentas Aleksandras Stubbas.

A. Stubbas teigė, kad JAV politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu nebeatitinka Europos interesų, todėl Europa turi pradėti tiesioginį dialogą. „Kalbamės su Europos lyderiais apie tai, kas turėtų užmegzti kontaktą“, – sakė jis, pridurdamas, kad joks sprendimas dar nėra priimtas.

Svarbiausias aspektas, anot Suomijos prezidento, yra Europos šalių – ypač Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės, taip pat su Rusija besiribojančių Šiaurės ir Baltijos valstybių – veiksmų koordinavimas.

„Ar tai bus specialusis pasiuntinys, ar vadovų grupė, pamatysime“, – sakė A. Stubbas. Jis taip pat įvardijo tris galimus Ukrainos ateities scenarijus: besitęsiantį karą, paliaubas su vėlesniu taikos susitarimu arba vienos pusės, greičiausiai Rusijos, žlugimą.

Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas, TS-LKD narys Žygimantas Pavilionis ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala.

Konservatorė Daiva Ulbinaitė Seime registravo vadinamąjį informacinės gynybos įstatymų paketą – siūloma įvesti dezinformacijos apibrėžimą, numatyti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už tam tikrą melagingos informacijos sklaidą bei suteikti daugiau galių institucijoms kovojant su informacinėmis atakomis ir koordinuotomis propagandos kampanijomis.

Projektų rengėjai teigia, kad Lietuva jau susiduria su hibridinėmis grėsmėmis ir informaciniu karu, todėl valstybė turi turėti aiškius teisinius instrumentus reaguoti į organizuotas dezinformacijos operacijas. Tuo metu kritikai perspėja, kad pernelyg platus dezinformacijos apibrėžimas gali kelti rizikų žodžio laisvei ir suteikti institucijoms pernelyg dideles galias spręsti, kas yra tiesa, o kas – melaginga informacija.

Kur baigiasi propaganda ir prasideda nusikaltimas? Ar valstybė privalo griežčiau kovoti su informacinėmis atakomis? Kas ir pagal kokius kriterijus nustatytų, kas yra dezinformacija? Kaip tokie pokyčiai stiprintų nacionalinį saugumą, o kas galėtų kurti pavojingą precedentą žodžio laisvei?

Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.

Sunkusis transportas šiandien išgyvena lūžį – sektorius ieško būdų, kaip mažinti priklausomybę nuo dyzelio ir pereiti prie tvaresnių sprendimų, tokių kaip elektra, biometanas ar vandenilis. Tačiau technologinis pasirinkimas dar nėra aiškus: infrastruktūros, kaštų ir politikos sprendimų visuma nulems, kuri kryptis Lietuvoje įsitvirtins greičiausiai.

Laidoje su „Volvo Lietuva“ produkto vadovu Eivitu Žariu kalbamės, ar verslas pasiruošęs pokyčiams ir kuri inovacija taps realiausia alternatyva iki 2030-ųjų.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Rumšiškėse duris atvėrė specializuota ortopedijos ir neurologijos veterinarijos klinika, skirta sudėtingiausiems augintinių sveikatos atvejams. Kodėl tokia klinika atsirado ne didmiestyje, o mažesniame mieste, ko iki šiol trūko Lietuvos veterinarijoje ir kaip šiandien atpažinti ženklus, kad gyvūnui reikia ne laukti, o skubios specialisto pagalbos?

Laidoje dalyvauja klinikos vadovas, ortopedas-traumatologas Karolis Vainalavičius ir neurologas Mindaugas Rakauskas.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato „Kaivana“ – specializuota ortopedijos ir neurologijos veterinarijos klinika Rumšiškėse. Daugiau informacijos – Kaivana

Nuo birželio 7 dienos įsigalioja dalis su atlygio skaidrumu susijusių pokyčių, tačiau kai kurios nuostatos ir įgyvendinimo etapai nukeliami. Ką tai reiškia darbdaviams, darbuotojams ir įmonių pasirengimui praktikoje?

Kas keičiasi jau dabar, kas atidedama, kodėl prireikė daugiau laiko ir kaip įmonėms šį laikotarpį išnaudoti strategiškai, kad vėliau netrūktų nei pasirengimo, nei aiškumo? Taip pat kalbėsime apie dažniausias klaidas, atlygio skaidrumo naudą organizacijoms ir konkrečius žingsnius, kurių verta imtis jau šiandien.

Laidoje dalyvauja „Figure Baltic Advisory“ atlygio tyrimų ekspertas Povilas Blusius ir advokatų kontoros „Sorainen“ darbo teisės praktikos vadovė Agnietė Venckienė.

Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ remia „Marsh Lietuva“ – tarptautinė įmonė, sujungianti konsultavimo ir draudimo sprendimus.

Laidoje dalyvauja muzikantas ir dainininkas Andrius Mamontovas.

Praėjusią savaitę ne kartą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dėl įskridusių dronų skelbtas oro pavojus. Nors dar praėjusią savaitę Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusija ir Baltarusija yra tiesiogiai atsakingos už dronus Baltijos šalyse, o vieši Rusijos grasinimai joms yra visiškai nepriimtini, o šią savaitę ji turėtų ir lankytis Lietuvoje – ar tikrai Baltijos šalys nepaliktos vienos kovoje prieš dronus? Kas iš teiginių apie visišką nepriimtinumą, jeigu to neseka reali pagalba? Ar seka?

Aptariame su gynybos politikos ekspertu, prof. Giedriumi Česnaku.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Jogailai Morkūnui Niujorkas yra mylimiausias iš visų pasaulio didmiesčių, todėl į šį miestą jis nuolat sugrįžta.

Vyras sako, kad pasivaikščiojimai basomis po rasotą žolę – ne jam, o gerų su kaimu susijusių prisiminimų į galvą neateina. Pasak jo, su amžiumi poreikis kaimui taip ir neatsirado, o meilė dideliems miestams tik stiprėja.

Laidą „Lekiam į...“ pristato „Venipak“ – patikimas partneris skubantiems ir vertinantiems patogų siuntų pristatymą. Su „Venipak“ net 98% siuntų gavėjus pasiekia vos per vieną dieną! Nes kai esi kelyje, svarbu turėti partnerį, kuris spėja kartu.

Laidoje dalyvauja rašytoja Renata Šerelytė.

Ilgą laiką pelkės buvo laikomos nenaudingomis teritorijomis, kurias reikia sausinti ir pritaikyti žmogaus veiklai. Tačiau šiandien mokslininkai ir gamtosaugininkai pabrėžia, kad pelkės yra vienos svarbiausių ekosistemų pasaulyje. Jos kaupia anglį, reguliuoja vandens balansą, mažina klimato kaitos poveikį ir suteikia buveines daugybei retų augalų bei gyvūnų rūšių.

Laidoje dalyvauja Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo gamtosaugininkas Leonas Jarašius. Kalbėsimės apie pelkių reikšmę, jų atkūrimo procesus, iššūkius bei tai, kokią naudą šie projektai gali suteikti gamtai ir visuomenei.

Laidą „Kas po mūsų?“ remia Medijų rėmimo fondas.