Andrius Kleiva, knygų „Kaip veikia Japonija" ir „Ką veikia Japonija" autorius pristato savo trečiąją knygą „Kas vyksta Japonijoje". Kuo ji skiriasi nuo pirmųjų? Ką reiškia posakis „skaityti orą"? Kokiais netikėtais saitais lietuvius ir japonus jungia šakotis? Ir galiausiai – ar Andrius Kleiva ryžtųsi parašyti knygą „Kaip veikia Lietuva"?  

Laidą "Rašytojų svetainė" remia Medijų rėmimo fondas.

Šioje laidoje kalbėsime apie sėdimą darbą – reiškinį, kuris tyliai, bet nuosekliai keičia mūsų sveikatą ir darbingumą. Kartu su Lietuvos sporto universiteto profesore, biomedicinos mokslų daktare ir kineziterapeute Vilma Dudoniene aiškinsimės, ar dėl nugaros skausmų kalta kėdė, ar vis dėlto mūsų kasdieniai įpročiai. Viešnia pasidalins ir įžvalgomis apie kintantį kineziterapeuto vaidmenį bei patars, kaip sėdėti taip, kad nugara išliktų stipri.

Laidą „Sveikatos laikas“ remia „Aconitum“ – Lietuvos vaistų gamintojas.

Šią savaitę apžvelgiamos šios knygos: 

Du įtampos kupini psichologiniai trileriai: „Įsibrovėlė" ir „Aš. Tu. Ji"; 

„Al Pacino autobiografija": pasakojimas apie kūrybinę aistrą ir meilę profesijai; 

M. Hollingsworth „Kotryna Mediči": biografija, paneigianti mitus apie juodintą renesanso karalienę;

J. Smith „Padės, kai...": vadovėlis, kaip tvarkytis su psichologiniais iššūkiais;

G. Mate „Alkanų vaiduoklių karalystėje": apie priklausomybių epidemiją ir kaip iš jų išsivaduoti. 

Kokias galimybes medicinoje atveria genų redagavimas? Kokias ligas ateityje bus galima juo išgydyti? Kaip genetinė informacija padės prognozuoti būsimas ligas?
Į šiuos klausimus atsakys VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas prof. Virginijus Šikšnys.

Apie šiuo metu vykstančius „Lietuvos metų automobilis“ rinkimus ir jų dalyvius kalbėsimės su Lietuvos žurnalistų autoklubo viceprezidentu Pauliumi Sviklu.

Iš ko galime suprasti, kad taip darome ir kaip nustatyti, kad kitas žmogus ieško tėvų mumyse ar kituose? Kodėl ieškome tėvų? Ar iš viso kada nors nustojame būti vaikais ir gal mums visada reiks kažko didesnio?

Diskutuoja psichologė Genovaitė Petronienė ir psichologijos entuziastas Mindaugas Kazlauskas.

Per du dešimtmečius Lietuvos gyventojų sukauptas turtas pensijų fonduose išaugo beveik penkis kartus – nuo 2 iki beveik 10 milijardų eurų. Tai jau antra pagal dydį mūsų finansinio turto dalis po indėlių. Tačiau net ir matant tokius rezultatus, daugelis lietuvių vis dar nepasitiki pensijų sistema. Dabar ruošiamės dar vienai reformai: daliai gyventojų bus leista išsiimti sukauptas II pakopos lėšas. Vieni tai vadina laisvės suteikimu, kiti – grėsme visai kaupimo sistemai.

Ką iš tiesų reiškia ši reforma? Ar verta pasitraukti, ar geriau likti ir kaupti toliau?

Apie tai kalbamės su Vaidotu Rūku, „Artea Asset Management" vadovu.

Laidą „Ekspertai pataria“ pristato „Artea“.

Laidos „Verslumo dvasia“ pašnekovas – „Žinių radijo“ savininkas, verslininkas ir šios laidos autorius  Augustinas Rakauskas. Kalbamės apie tai, kaip vadovui panaudoti ir perduoti savo patirtį, kad bendromis vadovo ir darbuotojų pastangomis būtų sukurta pridėtinė vertė žmonėms, įmonei ir aplinkai.
Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" (2023), „Globali jausmo proto dvasia" (2014) ir „Verslumo dvasia" (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba.
Laida „Verslumo dvasia" transliuojama per „Žinių radiją“ penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Rusijos propagandos žinutės apie Lietuvą tampa vis labiau destruktyvios. Didėjantis dėmesys skiriamas šalies įvaizdžiui ir pastangoms kurstyti abejones dėl NATO pagalbos. Prieš kurį laiką „6 palatos pacientas“ V. Solovjovas taip pylė žibalą į propagandos mašiną: gąsdino nauja Rusijos „specialiąja karine operacija“. Na ir, žinoma, sulyginti visus su žeme, ypač Lenkiją ir Baltijos šalis.

Saugumo departamentas praneša, kad Rusija aktyviai vykdo konfrontacinę informacinę politiką, kuria siekia diskredituoti Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes. Jos pagrindą sudaro kaltinimai Lietuvai perrašinėjant istoriją, palaikant nacistines idėjas ir vykdant rusofobija grįstą politiką. Žvalgybos vertinimu, įgyvendindamas tokią informacinę politiką, Kremlius siekia pakenkti Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje, įtvirtinti Rusijos geopolitinius interesus regione pateisinantį naratyvą ir sukompromituoti Lietuvos rezistenciją sovietų režimui.

Lietuvą diskredituojančių naratyvų sklaidą užtikrina platus ir koordinuotas Rusijos propagandos priemonių tinklas, kurį sudaro valstybės kontroliuojama žiniasklaida, socialiniai tinklai ir prorusiškos naujienų svetainės. Žvalgybos vertinimu, propagandos ir dezinformacijos kampanijoms vykdyti Rusija aktyviausiai naudoja susirašinėjimo platformą „Telegram“. Propagandos sklaidai sustiprinti Rusijos informacinės politikos įgyvendintojai pasitelkia automatizuotų profilių (botų) ir vadinamųjų „trolių“ tinklus, tikslinę reklamą. Dezinformacijos kampanijoms vykdyti naudojamas jau pasiteisinęs modelis – priešiška žinutė paskelbiama mažai žinomoje interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje, o ja pasidalina daug sekėjų turintys „Telegram“ kanalai.

Kodėl Lietuva tampa tokia dažna šių žinučių taikiniu ir kaip tai veikia mūsų saugumą?

Laidoje dalyvauja TSPMI dėstytojas Nerijus Maliukevičius ir M. Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius.

Ar kada pagalvojote, kad jūsų santykiai atrodo geri, bet viduje jaučiatės tušti? Kad meilė nebekelia džiaugsmo – tik atsakomybę?

Apie tai, kaip meilė tampa pareiga ir ką galime dėl to padaryti – šiandienos komentare.