Apie tvarumo iniciatyvas žemės ūkio srityje pasakoja UAB „Agroconsult LT" direktorius Erikas Butnoris.

Projekto „Sėkmės receptai“ rėmėjai:

EY (Ernst & Young Baltic) – profesinių paslaugų lyderis Baltijos šalyse.

FLOKATI – vilnos ir miego ekspertai jau dvidešimt penkerius metus.

Elektrum – pozityvus elektros tiekėjas, kuriuo pasitiki daugiau nei 15 tūkstančių verslo klientų.

PST Group – pasaulį statome tvariai.

Atėjus šaltajam sezonui, daugiau laiko leidžiame namuose, todėl elektros natūraliai suvartojame kur kas daugiau. Ar įmanoma planuoti savo elektros suvartojimą bei išvengti nemalonių staigmenų sąskaitose? Kaip šį klausimą leidžia spręsti išmanieji elektros skaitikliai, kuriais Lietuvoje naudojasi jau beveik 1,3 mln. ESO klientų?
Apie praktinę išmaniųjų skaitiklių naudą kalbėsime su energetikos viceministre Edita Gudauskiene, ESO Paslaugų tarnybos vadove Agne Domarkiene ir Nuotolinių duomenų valdymo komandos vadovu Titu Petkumi.

Laidą "Ekspertai pataria" pristato ESO.

Lietuvos IT sektorius per pastarąjį dešimtmetį išaugo iš startuolių marškinėlių: čia jau kalbame ne tik apie kodą, bet ir apie biržą, milijoninius sandorius bei tarptautines partnerystes. Vienas įspūdingiausių pavyzdžių – „Skaylink“: nuo dviejų žmonių įmonės iki beveik 170 milijonų eurų vertės sandorio su pasauliniu telekomunikacijų gigantu „Vodafone".

Ką tai reiškia Lietuvai, ar tokį kelią galima pakartoti, ir kaip atrodys mūsų IT kraštovaizdis artimiausiais metais? Laidos pašnekovas – „Skaylink" vadovas Donatas Zaveckas.

Laidą „Verslo pulsas“ pristato „Skaylink Lietuva“.

„Sveikata – brangiausias turtas“, bet Lietuvos rodikliai ES kontekste vis dar prasti: mūsų gyvenimo trukmė – penkta trumpiausia, o pagydomo mirtingumo rodiklis – ketvirtas blogiausias ES. Vyriausybė žada mažinti eiles ir gerinti prieinamumą, tačiau kartu turime rūpintis ir kokybe, gydymo veiksmingumu bei teikti teisingas paskatas gydymo įstaigoms.
Ką iš tiesų užtikrina mūsų Konstitucija – nemokamas sveikatos paslaugas ar tik gyvybei būtiną pagalbą? Nuo šios takoskyros priklauso eilinės sveikatos reformos likimas. Kaip ir nuo gydytojų vertinimo apie reformą. Kodėl gydytojai mano, kad vokelių era sugrįš ir ar tai motyvuoja juos dirbti, bei kodėl negalima imtis reformų, kurios „tebūna patikrintos Konstitucinio Teismo“?
Apie tai Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva kalbina advokatų kontoros WALLESS ekspertę Agnetą Skardžiuvienę ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkę Almą Astafjevą.

Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

Neseniai parlamentaras ir žurnalistas Artūras Zuokas portale LRT.lt rašė: „Pastaruoju metu paviešinta Krašto apsaugos ministerijos praktika, kai su atrinktais žurnalistais ir nuomonės formuotojais rengiami uždari „off-the-record“ (liet. neoficialiai, ne viešinimui) susitikimai apie gynybos finansavimą, kelia rimtų klausimų dėl žiniasklaidos etikos ir vakarietiškų profesinių standartų paisymo Lietuvoje. Ypač turint omenyje, kad po tokių susitikimų viešojoje erdvėje buvo formuojamas vienpusis naratyvas dėl didesnio gynybos biudžeto. Esu žurnalistas, ir mus mokė kitaip – tokia praktika pažeidžia žurnalisto darbo principus ir profesinę etiką.“

Laidoje dalyvauja Seimos narys, žurnalistas Artūras Zuokas, Delfi vyr.redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, Žurnalistų sąjungos pirmininkas Audrys Antanaitis.

Žmonės pastaruoju metu vis dažniau kalba apie dirbtinio intelekto burbulo sprogimą, nemažai apokaliptinių scenarijų, tačiau ar šios kalbos turi rimto pagrindo? Stipriai supaprastinus, ekonominiais terminais - burbulas reiškia žmonių statymą, kuris, pasirodo, visgi per didelis, t.y. - lieki su didesne pasiūla, nei paklausa. Kitaip tariant - žmonių lūkestis milžiniškam augimui nepasiteisina ir burbulas sprogsta.
Galbūt viskas nėra tik juoda arba balta, viskas arba nieko. Tačiau, kai kalbame apie investicijas, net ir geri statymai gali nueiti šuniui ant uodegos, jei jie daromi neatsargiai.

Interneto svetainių optimizacija turėtų būti toks pats įprotis, kaip vienkartinių plastikinių indų vartojimo mažinimas ar atliekų rūšiavimas, sako Rūta Grigaliūnaitė, „Hostinger" tvarumo vadovė. Su ja laidoje diskutuojame apie tvaresnį interneto naudojimą ir dirbtinio intelekto bei tvarumo paradoksą.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Visi prisimena Rolando Pakso ir Lenos Lolišvili istoriją – tuometinis prezidentas yra sakęs, kad aiškiaregė jam padėjo pasveikti ir „įžiebė viltį gyvenime". COVID-19 pandemijos metu europarlamentaras Viktoras Uspaskichas reklamavo ir platino vandenį, kuris, anot jo, galėjo apsaugoti nuo koronaviruso. Dalis politikų ir šiandien atvirai kalba pasitikintys astrologija, o svarbesnius sprendimus sieja su dangaus kūnų išsidėstymu, o štai buvęs kultūros viceministras Aleksandras Brokas, paaiškėjo, yra ritmologijos praktikas. Šis atvejis vėl atgaivino klausimą – kaip ezoterika, pseudomokslas ir sąmokslo teorijos randa kelią į valdžios koridorius?

Vieni įsitikinę, kad tai – ne pavieniai nukrypimai, o politinio veikimo modelio dalis. Kiti tai aiškina siekiu kalbėti rinkėjams per „alternatyvios tiesos" naratyvą. Dar kiti mato gilesnę problemą – menką pasitikėjimą valstybės institucijomis ir stiprėjantį poreikį tikėti tuo, kas prieštarauja oficialioms žinioms.

Dalis ekspertų atkreipia dėmesį, kad tokios praktikos itin išplitusios Rusijoje, todėl jų įsigalėjimas tarp Lietuvos politikų sukeltų ir saugumo klausimų. Kiti primena, kad pseudomokslas, ezoterika ar net sektos tarp politikų nėra išskirtinai posovietinis reiškinys – tai matyti ir daugelyje Vakarų šalių.

Kodėl kai kurie politikai flirtuoja su pseudomokslo ir ezoterikos kalba? Kodėl daliai visuomenės tai atrodo ne grėsmė, o priimtina ar net patraukli alternatyva?

Laidoje dalyvauja sąmokslo teorijas tyrinėjantis mokslininkas, „Vilnius Tech" dėstytojas Alfredas Buiko ir Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė Milda Ališauskienė.

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Nelaimingi atsitikimai darbe – viena iš opiausių saugos ir sveikatos temų Lietuvoje. Nors prevencijos priemonės tobulėja, skaičiai vis dar rodo, kad darbuotojai dažnai rizikuoja, o darbdaviai – ne visuomet užtikrina saugias
darbo sąlygas. Kas lemia nelaimes: skuba, patirties stoka ar atsainus požiūris į taisykles? Kaip atrodo situacija šalies mastu ir kokių sprendimų reikia, kad darbo vietose būtų išvengta skaudžių įvykių?
Apie tai kalbamės su Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiuoju darbo inspektoriumi Arūnu Džiugu.

Laida rengiama bendradarbiaujant su Valstybine darbo inspekcija. Jei kiekviena užduotis darbe atrodo lyg išbandymas - apsišarvuok žiniomis! Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Neformalusis švietimas dažnai vertinamas kaip laisvalaikio praleidimo forma, tarsi priedas prie „tikro“ mokymosi, nedarantis reikšmingos įtakos nei vaiko ugdymui, nei platesnei švietimo sistemai. Bet ar toks požiūris vis dar teisingas, kai kalbame apie švietimą XXI amžiuje?

Šiandien studijoje – istorija apie pokytį, kaip „būrelis“ per kelerius metus ne tik padvigubino moksleivių skaičių, tačiau ir sėkmingai įtraukia tėvus, veikia išvien su verslais ir mokslininkais bei tapo aktyvia miesto bendruomenės dalimi. Kokia filosofija vadovaujasi Šiauliai TECH kūrėjai? Kas juos įkvėpė sukurti tokią erdvę? Kaip pavyksta užtikrinti, kad centras taptų vieta visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gebėjimų? Kokią ateities viziją jie mato dabar?

Apie tai ir dar daugiau kalbamės su Šiauliai TECH vadovu Romanu Šarpanovu, ugdymo skyriaus vadove Julija Muningiene ir projektų vadovu Gintautu Jazdausku.