Visi prisimena Rolando Pakso ir Lenos Lolišvili istoriją – tuometinis prezidentas yra sakęs, kad aiškiaregė jam padėjo pasveikti ir „įžiebė viltį gyvenime". COVID-19 pandemijos metu europarlamentaras Viktoras Uspaskichas reklamavo ir platino vandenį, kuris, anot jo, galėjo apsaugoti nuo koronaviruso. Dalis politikų ir šiandien atvirai kalba pasitikintys astrologija, o svarbesnius sprendimus sieja su dangaus kūnų išsidėstymu, o štai buvęs kultūros viceministras Aleksandras Brokas, paaiškėjo, yra ritmologijos praktikas. Šis atvejis vėl atgaivino klausimą – kaip ezoterika, pseudomokslas ir sąmokslo teorijos randa kelią į valdžios koridorius?
Vieni įsitikinę, kad tai – ne pavieniai nukrypimai, o politinio veikimo modelio dalis. Kiti tai aiškina siekiu kalbėti rinkėjams per „alternatyvios tiesos" naratyvą. Dar kiti mato gilesnę problemą – menką pasitikėjimą valstybės institucijomis ir stiprėjantį poreikį tikėti tuo, kas prieštarauja oficialioms žinioms.
Dalis ekspertų atkreipia dėmesį, kad tokios praktikos itin išplitusios Rusijoje, todėl jų įsigalėjimas tarp Lietuvos politikų sukeltų ir saugumo klausimų. Kiti primena, kad pseudomokslas, ezoterika ar net sektos tarp politikų nėra išskirtinai posovietinis reiškinys – tai matyti ir daugelyje Vakarų šalių.
Kodėl kai kurie politikai flirtuoja su pseudomokslo ir ezoterikos kalba? Kodėl daliai visuomenės tai atrodo ne grėsmė, o priimtina ar net patraukli alternatyva?
Laidoje dalyvauja sąmokslo teorijas tyrinėjantis mokslininkas, „Vilnius Tech" dėstytojas Alfredas Buiko ir Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė Milda Ališauskienė.
Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.