Žinių radijas

Karas, geopolitinė įtampa ir nuolatinis nerimą keliančių naujienų srautas daugeliui kelia baimę, bejėgiškumo jausmą ir tylų nuovargį. Tačiau kaip apie tai kalbėtis su artimaisiais, kurie nerimauja? Kaip padėti jiems, o kartu – ir sau?

Laidoje „Tylus nuovargis“ Aleksejus Žaltkovskis atsako į klausytojų klausimus apie baimę, motyvacijos trūkumą, emocinį išsekimą ir būdus susigrąžinti vidinę pusiausvyrą.

Kalbamės apie tai, kaip atskirti, ką galime pakeisti, o ko kontroliuoti negalime, kaip atpažinti tylų nuovargį ir po truputį atkurti ryšį su savimi. Aptariame kūno siunčiamus signalus, bendravimo svarbą, vaikščiojimą, meną, prasmingą veiklą ir mažus kasdienius žingsnius, padedančius sugrįžti į visavertį gyvenimą.

Taip pat Aleksejus atvirai dalijasi tuo, kas jam pačiam padėjo įveikti sunkiausius gyvenimo laikotarpius.

„Verslumo dvasios“ pašnekovė – Šveicarijos vieningos žmonijos vystymo instituto bendradarbė Vida Skačkauskaitė.

Kartu aptariame Augustino knygos „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ 28 įžvalgą, kurios tema – vaikai ir patyčios, pradėdami nuo tokių klausimų sau: Kaip mes elgiamės, būdami dieviškos dvasios nešėjais? Ką kalbame, kokią asmeninės emocinės būsenos dvasią skleidžiame į mus supančios aplinkos atmosferą? Ką bendro turi viešame eteryje transliuojamos tokios dvasios laidos, kuriose kritikuojami ir išjuokiami suaugusiųjų veiksmai, su vaikų patyčiomis gatvėje, namų kiemuose ir mokykloje, ar šiaip kur nors laiką leidžiančiais ir suaugusiuosius kopijuojančiais vaikais?

Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ (2023), „Globali jausmo proto dvasia“ (2014) ir „Verslumo dvasia“ (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba. Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba“.

Iki savivaldos rinkimų – dar daugiau nei pusmetis, tačiau partijos jau po truputį traukia kortas ir pristato kandidatus į merus. Tai bus pirmieji rinkimai po „čekiukų“ skandalo, kuris palietė visas didžiąsias politines jėgas ir iš esmės pakeitė požiūrį į vietos politiką.

Didžiausia intriga – didmiesčiuose. Ar Valdui Benkunskui pavyks išsaugoti Vilnių? Ar Arvydas Vaitkus išlaikys Klaipėdą? Ar Visvaldas Matijošaitis Kaune pagaliau sulauks rimto varžovo?

Politinės kovos jau prasideda ir nacionaliniu lygmeniu. Opozicija kaltina valdančiuosius, kad prieš rinkimus bus atvertos valstybės piniginės, siekiant palankesnių nuotaikų savivaldybėse. Valdantieji atkerta, jog fiskalinės drausmės laikysis. Apžvalgininkai aiškina, kad sulauksime daugiau vietinės politikos skandalų, kai kas tikina, kad pastaroji šiukšlių krizė Vilniuje irgi susijusi su artėjančiais savivaldos rinkimais. 

Kokios šiandien partijų startinės pozicijos? Kurios politinės jėgos turi daugiausia šansų sustiprėti, o kurios rizikuoja prarasti įtaką? Ar socdemams savivaldoje gali nepasisekti dėl nacionalinės politikos, ką gali pademonstruoti konservatoriai ir liberalai, ar proveržio tikėtis gali demokratai, „Nemuno aušra“ bei valstiečiai? Kuriose savivaldybėse laukia didžiausios intrigos, o kur merai kol kas atrodo beveik nepajudinami? Ką apie artimiausius Seimo, o gal ir prezidento rinkimus gali parodyti savivaldos rinkimai?

Laidoje dalyvauja Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas ir komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas.

Atrodytų paradoksalu – socialiniai tinklai leidžia bet kada susisiekti su žmonėmis visame pasaulyje, tačiau vienišumo jausmas nemažėja. Praėjusių metų pabaigoje atliktas Vilniaus universiteto ir mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tyrimas parodė, kad maždaug 4 iš 10 dažnai socialiniais tinklais besinaudojančių Lietuvos gyventojų jaučiasi vieniši. Tarp 18–24 metų jaunuolių daugiau nei trečdalis pripažįsta jaučiantys didelę vienatvę.

Kodėl tiek daug jaunų žmonių išgyvena vienatvę? Kaip prie to prisideda socialiniai tinklai, nuolatinis lyginimasis su kitais ir internete matomas „tobulas gyvenimas“? Ir ką galime padaryti, kad šią problemą spręstume?

Laidoje dalyvauja vienas iš Depresijos įveikimo centro įkūrėjų, klinikinis psichologas Antanas Mockus ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentė, psichologijos magistro studijų absolventė Ieva Vengrovskaja.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Laidos pašnekovas – užsienio reikalų viceministras, buvęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. 

Vos prieš kelis mėnesius Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio santykiai atrodė pasiekę žemiausią tašką. Baltųjų rūmų konfliktas, sustabdyta karinė pagalba, abejonės dėl JAV įsipareigojimų Ukrainai ir nuolatiniai raginimai Kyjivui kuo greičiau sėsti prie derybų stalo leido manyti, kad Vašingtono ir Kyjivo partnerystė išgyvena rimčiausią krizę nuo plataus masto karo pradžios.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis matomas ryškus tono pasikeitimas. D. Trumpas vis atviriau reiškia nusivylimą Vladimiru Putinu, remia griežtesnį ekonominį spaudimą Rusijai, o susitikimuose su V. Zelenskiu kalba ne tik apie taikos paieškas, bet ir apie konkrečią karinę paramą – nuo „Patriot“ sistemų iki galimybės Ukrainoje gaminti jų perėmėjus pagal JAV licenciją. Kyjivas šį posūkį vadina reikšmingu, nors ekspertai perspėja, kad realūs rezultatai paaiškės tik po kurio laiko. Svarbu ir tai, kad vis nuskamba perspėjimai, jog JAV remdama Ukrainą, o kartu kovodama Artimuosiuose Rytuose sparčiai išnaudoja savo gynybos resursus.  Ar verta sunerimti?

Ar Donaldas Trumpas pakeitė požiūrį į Ukrainą, nusivylęs Kremliaus nenoru derėtis? O gal tai – tik pragmatiška taktika, siekiant priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo ir sustiprinti savo, kaip taikdario, pozicijas?

Laidoje dalyvauja buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir ambasadorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eivydas Bajarūnas.

Laidoje dalyvauja Alfredas Buiko, filosofas, VILNIUS TECH universiteto dėstytojas, ir komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas.

Laidą „Informacijos anatomija“ remia Medijų rėmimo fondas.

Kol vieni renkasi viešbutį prie jūros, kiti leidžiasi į kelionę pačia jūra. Laivas jiems tampa ir namais, ir transportu, o kiekvienas rytas prasideda vis kitoje saloje.

Kiek iš tiesų kainuoja tokios atostogos? Ar jos vis dar prieinamos tik turtingiesiems, o gal draugų kompanijai savaitė jachtoje gali kainuoti panašiai kaip poilsis gerame kurorte? Kokios kryptys populiariausios, kaip sezonas veikia kainas ir kodėl vis daugiau lietuvių renkasi atostogas laive?

Laidoje dalyvauja „Nautika.lt“ ir „Nautika-Luxury.com“ įkūrėjas Šarūnas Dėdelė.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Nautika.lt ir Nautika-luxury.com – laivų nuomos sistemos.

Laidoje dalyvauja muzikantas Nikita Vaitkevičius-Atikin.

Nuo to, kiek žmogus sukaups II pensijų pakopoje ir kokį išmokų būdą pasirinks, priklausys jo papildomos pajamos senatvėje. Skandinavijos šalyse jos neretai vadinamos tiesiog superpensija.

Lietuvoje pensijų anuitetus vis dar gaubia daugybė mitų. Vieni mano, kad sukaupti pinigai automatiškai atitenka „Sodrai“, kiti baiminasi, jog jų nebus galima paveldėti. Tačiau kaip veikia pensijų anuitetai iš tikrųjų? Kuo skiriasi standartinis, paveldimas ir atidėtasis anuitetas? Kas prisiima investavimo riziką ir nuo ko priklauso būsimos išmokos?

Laidoje dalyvauja „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė.