Kaip teigia banko „Luminor“ ekonomistai, per pastaruosius 20 metų Lietuva patyrė ne tik spartų ekonominį, bet ir socialinį virsmą. Įstojus į Europos Sąjungą, mūsų tikslas buvo pasivyti pasiturinčias Vakarų Europos senbuves ir gyventi kaip tikriems europiečiams. Tada tai atrodė graži ambicija, net idealistiška. Tačiau šiandien toks siekis pamažu virsta realybe. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje daugumos gyventojų pajamos leidžia jiems save priskirti prie viduriniosios Europos klasės atstovų.

Preliminariais duomenimis, ES gyventojų pajamų mediana šiemet siekia 1880 eurų per mėnesį. Tai reiškia, kad pusė europiečių gauna mažesnes nei 1880 eurų, o pusė – didesnes nei 1880 eurų mėnesines pajamas. Pagal visuotinai priimtą apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami tie gyventojai, kurių pajamos siekia nuo 60 iki 250 proc. pajamų medianos. ES kontekste tai reiškia nuo 1128 iki 4700 eurų per mėnesį. Taigi, būtent tokias pajamas gaunantieji gali teigti, kad gyvena kaip vidutiniai europiečiai.

Laidoje apie tai diskutuoja Seimo Ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka ir Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka. 

Kas yra endobiogenika ir kuo užsiima jos specialistai? Kodėl dažnai į šią sritį ateina būtent šeimos gydytojai? Ar tai yra įrankis, padedantis išvengti rimtesnių ligų ir tik užsiimti profilaktika? Ar yra būdas be vaistų spręsti savo lėtinius negalavimus? Višta ar kiaušinis – pirma sutrinka mūsų psichika ar hormonai? Kaip susijusios mūsų hormonų ir nervų sistemos?

Apie tai ir dar daugiau kalbamės su buvusia šeimos gydytoja, endobiogenikos specialiste Yuliya Asovskaja.

Laidą „Gyventi kūne“ remia „Eglės sanatorija“ – jau daugiau nei 50 metų rūpinamės jūsų sveikata!

Apie muzikos kūrimą žaidimams pasakoja atlikėja ir muzikos kūrėja Agnė Buškevičiūtė.

Kai kiti keitė – jie taisė. „Carglass" vadovas Edvinas Basakirskas pasakoja, kaip atsirado žodis „įdauža" ir kaip šis požiūris pavertė stiklo remontą tvariu pasirinkimu, o ne laikinu sprendimu.

Projekto „Sėkmės receptai“ rėmėjai:

EY (Ernst & Young Baltic) – profesinių paslaugų lyderis Baltijos šalyse.

FLOKATI – vilnos ir miego ekspertai jau dvidešimt penkerius metus.

Elektrum – pozityvus elektros tiekėjas, kuriuo pasitiki daugiau nei 15 tūkstančių verslo klientų.

PST Group – pasaulį statome tvariai.

Vyriausybės sprendimas neapibrėžtam laikui atidėti progresinio mokesčio įvedimą nuotolinių loterijų ir lošimų srityse reiškia, jog valstybė per metus negaus 53 ir daugiau milijonų eurų mokestinių pajamų. Ką rodo toks sprendimas ir kodėl nuotoliniai lošimai ir loterijos dominuoja, o nuosaikių antžeminių vietų (automatų salonų, lažybų punktų) atsipirkimo terminas jau viršija 106 metus?

Laidoje dalyvauja Samoilas Kacas, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas ir Liutauras Ulevičius, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas.

Laidą „Verslo pulsas“ pristato Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija.

Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde praėjusią savaitę pranešė, jog jau iki 2029 m. skaitmeninis euras turėtų pasiekti mūsų kišenes. Tai turėtų tapti elektronine alternatyva gryniesiems pinigams ir privačioms mokėjimo sistemoms visoje euro zonoje. Kas tas skaitmeninis euras ir kodėl Europa nusprendė jį sukurti?

Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys sako, kad esminiai aspektai, kuriuos skaitmeninis euras atlieps, yra vartotojų pasirinkimo laisvė, privatumas, Europos piniginis suverenumas ir ekonominis saugumas. Tikimasi, kad jis taps reikšminga alternatyva šiuo metu naudojamiems atsiskaitymo būdams ir ypač pasitarnaus įvairių sukrėtimų atvejų – atsiskaityti skaitmeniniu euru bus galima ir nesant ryšio.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Leonardas Marcinkevičius abejoja skaitmeninio euro reikalingumo ir pagrįstumu. Pabrėžia, kad vis dar trūksta aiškumo, kaip jis veiktų praktikoje: kas valdytų duomenis, kaip būtų užtikrinamas privatumas ir kokią įtaką jis turėtų dabartinei finansų sistemai.

Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas. 

„Pastaruosius dvejus metus Rusijos ekonomikos augimas viršijo daugelį prognozių ir lūkesčių – iš dalies dėl to, kad jos pramonė greitai persiorientavo nuo sviesto prie ginklų. Tačiau šiemet augimas jau išblėso, o naujos JAV ir ES sankcijos gali stumtelėti ją link recesijos. 2022-2024 metais Rusijos ekonomikos augimas viršijo 4 procentus. Tačiau šiemet – beveik sustojo, o Pasaulio bankas ir Tarptautinis Valiutos Fondas prognozuoja, kad jos ekonomikos augs mažiau nei 1 procento. Besikaupiančios problemos ir plyšinėjančios siūlės matomos visuose jos ekonomikos kampuose“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Laidoje apie Rusijos ekonomikos prognozes jis diskutuoja su Vilniaus universiteto ekonomistu Algirdu Bartkumi. 

Taikant dirbtinio intelekto technologijas, tokias kaip mašininis mokymasis, kompiuterinė rega ir natūralios kalbos apdorojimas – gerinami įvairūs gamybinių procesų aspektai. Dirbtinis intelektas analizuoja didelius duomenų kiekius iš jutiklių, įrangos ir tiesioginių gamybos linijų, kad, pavyzdžiui, optimizuotų našumą, pagerintų ar tikrintų kokybę bei sumažintų prastovas.

Tačiau ne viskas – auksas, kas auksu žiba. Pasikalbėkime apie tiek apie galimybes, tiek apie iššūkius, norint skaitmenizuoti gamybos sektorių.

100 Europos miestų iki 2030 m. įgyvendina eksperimentinę inovacijų programą ir siekia iki minimumo sumažinti CO2 emisijas ir išmetamų teršalų kiekį. Lietuvoje tokių miestų yra du - Vilnius ir Tauragė. Šįkart laidoje apie tai, ką reiškia kurti klimatui neutralų miestą, kalbamės su Agne Petrošiūte, Tauragės rajono savivaldybės administracijos patarėja žaliojo miesto klausimais.

 Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Pastaruoju metu Lietuvoje daug kalbama apie pinigus – tiek valstybės, tiek žmonių asmeninius. Vyriausybė planuoja skolintis vis daugiau, kad galėtų greitai stiprinti šalies gynybą – per kelerius metus valstybės skola gali išaugti nuo 40 iki beveik 51 proc. BVP. 

Tuo pat metu dalis gyventojų ruošiasi pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, atsiimti sukauptas lėšas. 

Nors temos atrodo skirtingos, bet iš tiesų jas jungia bendras klausimas: kaip Lietuva – ir valstybės, ir gyventojų lygmeniu – tvarkosi su pinigais, kai reikia rinktis tarp finansinio saugumo šiandien ir ateities stabilumo? Ką atneš pasitraukimas iš antrosios pensijų pakopos? Ar verta nerimauti dėl augančios valstybės skolos?

Laidoje dalyvauja ekonomistas, profesorius Romas Lazutka ir „Artea" banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. 

Laidą remia Medijų rėmimo fondas.