Holistinis ugdymas jau beveik dešimtmetį įrašytas mūsų švietimo strategijose. Tik klausimas – ar jis gyvena dokumentuose, ar persikėlė ir į klases? Ar mokytojai tikrai mato vaiką kaip visumą – su galva, širdimi ir vidiniu pasauliu? Ar tai dar vienas gražus lozungas, už kurio slepiasi pasiekimų lentelės, rezultatų vertinimas ir baimė „neišeiti programos“? Ką iš tiesų reiškia holistinis ugdymas ir kuo jis skiriasi nuo mums įprastų metodų? Kodėl refleksija vis dar lieka neįvertinta? Ar Lietuvoje jau yra mokytojų, kurie intuityviai daro tai, ko kartais nei vadovėliai, nei įsakymų punktai nepasako?
Apie visa tai kalbamės su Brigita Miseliūnaite – KTU edukologe ir tyrėja, kuri atliko gilų, keturių sluoksnių tyrimą: nuo 900 psl. programų iki 365 mokytojų apklausos ir 30 realių pamokų stebėjimų.

Laidos svečias – profesorius, mitybos ekspertas, Sveikatos mokslų instituto direktorius Rimantas Stukas.

Kai 86 procentai kolegų – vyrai, o sprendimai ne visada patogūs, lyderystė įgauna naują prasmę. Apie drąsą, stereotipus ir augimą – pokalbis su „Ignitis gamybos" vadove Asta Sungailiene.  

Laidą „Verslo pulsas“ pristato „Ignitis Grupė“, kurianti 100% žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms.

Nuo kitų metų nekilnojamojo turto (NT) rinką sukrės keletas pokyčių. Galima bus parduoti būstą be mokesčių, iki 10 procentų sumažės pradinis įnašas, į rinką įsilies pinigai, kuriuos žmonės atsiims iš pensijų fondų. Dvi paskutinės sąlygos gali paskatinti NT pirkimų augimą, kuris gali privesti prie perkaitimo. Tačiau būsto paskolų palūkanos yra vienos didžiausių euro zonoje, o kaip jas sumažinti, kol kas idėjų nėra.

Tiesa, valdžios sprendžia, kaip aprūpinti būstu jaunas šeimas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija Seime siūlo naujų lengvatų nuosavą būstą norintiems įsigyti iki 35 metų amžiaus gyventojams. Siūloma suteikti valstybės garantiją pradiniam įnašui, o atsiimsiantiems lėšas iš antros pakopos pensijų fondų ir jas investuosiantiems į pirmąjį būstą, jas grąžinti kartu su valstybės įnašu.

Laidoje dalyvauja nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Haner" vadovas Arvydas Avulis ir bendrovės „Profitus" NT analitikas Arnoldas Antanavičius.

Daug metų Lietuvoje būsto politika beveik neegzistavo, tačiau pastaruoju metu politikai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad būstą įsigyti ypač didmiesčiuose tapo pernelyg sudėtinga. Apsvarstomi įvairūs modeliai, kaip būstą padaryti prieinamesnį gyventojams. Nuo naujųjų metų pagaliau bus numatyta galimybė pirmam būstui skolintis su 10 proc. pradiniu įnašu, o jaunoms šeimoms siūlomos finansinės paskatos. Kitose Europos Sąjungos šalyse situacija ne ką geresnė, tad būsto prieinamumo klausimas tampa vis aktualesnis. Ką daryti, kad gyventojai galėtų įsigyti būstą, o nuomos kainos neviršytų sveiko proto ribų?

Pokalbis su Seimo nariu, socialdemokratu Algirdu Sysu.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Laidoje - vaikų gerovės ir sveikatos tyrinėtojas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kastytis Šmigelskas.

Laidą "Būti kartu" remia Medijų rėmimo fondas.

Tyrimai rodo, kad savo spintoje dėvime tik apie 40 proc. turimų drabužių, o likusi dalis – tiesiog perteklinis turtas, kuris kaupiasi lentynose ir stalčiuose. Suvokimas, kad daiktus lengviau išmesti nei perduoti kitiems, paskatino Mildą imtis iniciatyvos „DĖK’ui kabyklos“.
Šiandien jų Vilniuje – daugiau kaip 60, ir jos įsikūrusios pačiose įvairiausiose vietose – bibliotekose, universitetuose, savivaldybėje, galerijose, turgavietėse ir senjorų susibūrimo vietose. 
Ar žmonės noriai dalijasi tuo, kas jiems nebereikalinga? Ar jau atsikratėme gėdos jausmo pasiimti daiktą, kuris mums patinka, nors kažkam jis jau tapo nebenaudojamas? Apie tai – pokalbis su įvairių tvarumo iniciatyvų autore Milda Paukšte.

Laidą „ Kas po mūsų?" remia Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis". Rūšiavimas skamba gerai. Gamtos ateitis - už ilgai grojančias pakuotes. Plačiau apie rūšiavimą www.gamtosateitis.lt

Per dieną – daugiau nei 330 tūkstančių kavos puodelių. Tiek jų paruošia didžiausia Baltijos kavos įmonė „Coffee Address". Bet šalia kofeino čia verda ir tvarumo revoliucija: nuo kavos tirščių perdirbimo – iki klientų įpročių keitimo, skatinant daugkartinius puodelius ir ekologišką kavą. Apie tai, kaip iššūkius paversti rezultatais, pasakoja įmonės atstovė Dovilė Varnienė. 

Projekto „Sėkmės receptai“ rėmėjai:
EY (Ernst & Young Baltic) – profesinių paslaugų lyderis Baltijos šalyse.

FLOKATI – vilnos ir miego ekspertai jau dvidešimt penkerius metus.

Elektrum – pozityvus elektros tiekėjas, kuriuo pasitiki daugiau nei 15 tūkstančių verslo klientų.

PST Group – pasaulį statome tvariai.

Lietuvos širdis Vilnius visais amžiais buvo multikultūrinis ir multinacionalinis miestas. Tačiau šiandien vis dažniau girdime apie įvairiausias miestą ištikusias problemas: kalbines, kultūrines, kriminalines. Tad, ar pavyks visiems išsitekti po Vilniaus stogu, atrandant bendrą kalbą ir kartu sprendžiant miesto ir bendro gyvenimo iššūkius? Apie tai kalbame su Seimo nare Dalia Asanavičiūte-Gružauskiene.

Statybos – viena pavojingiausių profesijos sričių, o darbai aukštyje dažnai tampa skaudžių nelaimių priežastimi. Kodėl darbuotojai vis dar rizikuoja, nepaiso saugos taisyklių, o darbdaviai – įdarbinimo tvarkos? Ką atskleidžia darbo inspektorių atlikti neplaniniai patikrinimai ir kokios klaidos dažniausios statybose?

Apie saugą, atsakomybę ir sąžiningą darbą statybose, kalbamės su Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja, vyriausiąja darbo inspektore Asta Gudoniene.

Laida rengiama bendradarbiaujant su Valstybine darbo inspekcija. Jei kiekviena užduotis darbe atrodo lyg išbandymas - apsišarvuok žiniomis! Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.