„Jei tu neinvestuosi į IT bei kitas inovacijas, tave akimirksniu aplenks kiti", – sako įmonės „Buhalterės.lt" vykdančioji direktorė Ieva Kaukėnė. Kiek įmonė kasmet investuoja į naujų sprendimų kūrimus ir per kiek laiko jie atsiperka? Kas labiausiai pasiteisino auginant verslą? Kokios išmokos pamokos ir ar pavyko bandymai užkariauti užsienio rinkas, parduodant savo paslaugas? Apie tai pokalbis laidoje „Sėkmės receptai" su bendrovės „Buhalterės.lt" atstove I. Kaukėne.

Projekto „Sėkmės receptai“ partneris „Noviti Finance“. „Noviti Finance“ sąžininga verslo paskola.

„Kontrolė prie vandens telkinių neegzistuoja". „Manęs inspektorius netikrino 20 metų". Tai, ko gero, dažniausiai pasikartojantys meškeriotojų komentarai socialiniuose tinkluose, pasisukus kalbai apie aplinkosaugininkų darbą, saugant mūsų upes, ežerus. Ir patys inspektoriai pripažįsta, kad jiems trūksta pajėgumų. Naujų darbuotojų nemotyvuoja atlyginimai, o ir darbas saugant gamtą – ne kiekvienam.

Kaip atrodo gyvosios gamtos inspektoriaus kasdienybė? Kur jie praleidžia daugiau laiko – biure ar gamtoje? Kaip dažnai jie tikrina eilinių meškeriotojų bilietus? Apie tai kalbame su Aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos inspektoriumi Šarūnu Žuliu.

Apie geležinkelių transporto transformaciją, svarbą, klientų poreikių pokyčius bei žaliojo kurso įgyvendinimą kalbamės su Egle Šime, LTG grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo" vadove.

Laidą „Verslo pulsas" pristato LTG Cargo.

Švedijos smegenų centro TIMBRO, rengiančio Populizmo indeksą, analitikai skaičiuoja, kad jei 1950-aisiais parama populistinę retoriką naudojančioms ir į autoritarizmą linkusioms jėgoms kairėje ir dešinėje svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo iki 27 proc. Kitaip tariant, tokias partijas šiandien palaiko kiek daugiau nei ketvirtadalis europiečių.

Kaip populistai, populistiniai pasiūlymai ir sprendimai gali paveikti ekonomiką ir verslo, įmonių padėtį? Ar populizmas linkęs peržengti populistinių politinių partijų slenkstį?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė Kotryna Tamkutė kalbina Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotą analitiką Matą Baltrukevičių ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekonomistę-analitikę Eglę Stonkutę.

Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Balandis pilnas visokių keistų gimtadienių. Balandžio 20 dieną gimė Adolfas Hitleris, Vokietijos diktatorius, sukėlęs Antrąjį Pasaulinį karą. Balandžio 22 pasaulį išvydo Vladimiras Leninas, proletariato vedlys, kuriam naikinti kitaip manančius buvo gyvenimo užsiėmimas. Raudonasis teroras kiek vėliau pagimdė ir Staliną. Vėliau – visą epochą sovietinių diktatorių, kuriuos šiuo metu vainikuoja Putinas. Kaip atsiranda diktatoriai?

Diskutuoja: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Kas laukia šalies universitetinės medicinos? Kuria kryptimi pasuksime, rengiant medikus Lietuvoje? Ar gydytojus rengiančių universitetų lyderystė apskritai svarbi nacionalinei sveikatos ekosistemai?

Pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto dekanu prof. Andriumi Macu ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dekanu prof. Daliumi Jatužiu.

Laidą „Ekspertai pataria" pristato Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus universitetas.

Dažniausiai girdime apie mokinių patyčias: vaikai ir paaugliai tyčiojasi vieni iš kitų, nuošalyje dažnai nepalikdami ir mokytojų. Pastaruoju metu nuskambėjo ir keletas rezonansinių ugdymo įstaigų darbuotojų smurto protrūkių.

Iš kur tai kyla? Ar mes, suaugusieji, gebam atskirti, kas yra, o kas nėra patyčios? Pavyzdžiui, ar smėlio saujos paleidimas mokytojai į nugarą bus laikoma smurto išraiška? Kokie yra smurto tipai? Ar patyčios vyksta tik santykyje vaikas-pedagogas, ir atvirkščiai? Kokiu mastu tame dalyvauja tėvai ar globėjai? Kiek tai paplitę tarp pačių mokytojų ir administracijos darbuotojų? Kokių veiksmų derėtų imtis, kad eilę metų bujojusi tokiam elgesiui palanki terpė imtų keistis?

Apie švietimo ir mokslo profesinės sąjungos užsakymu atliktą tyrimą „Pedagogų ir kitų švietimo darbuotojų smurto patirtys švietimo įstaigose" ir autorius sukrėtusius rezultatus pasakoja Mykolo Romerio Universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorius dr. Romas Prakapas.

Laidą „Įjunkim šviesą“ remia techninio izoliavimo ir pastolių projektų valdymo įmonė UAB Hotrema, projektus įgyvendinanti visame pasaulyje. www.hotrema.lt. Čempionu gali būti ne tik sporte – būk juo Hotremoje.

Kuo skiriasi aukštesnės vidutinės klasės ir prestižinės klasės nekilnojamasis turtas? Kuris segmentas Lietuvoje ir Vilniuje turi daugiausia perspektyvos ateityje? Kokios prognozės kainoms, sandorių skaičiui, pasiūlai ir paklausai? Ar tiesa, kad geopolitinė situacija labiau paveikia aukštesnių pajamų NT rinkos dalyvius nei Euriboras? Pajūrio rinka – ar nesijaučia išsipardavimo? Pirminės rinkos projektų centrinėje dalyje daug kam atrodo astronominės – ar bus, kas perka?

Laidos svečiai: Paulius Gebrauskas, „Baltic Sotheby's“ bendrasavininkas, ir Andrius Čiužas, „011“ agentūros NT ekspertas.

Apie tai, kada ir kodėl įmonei reikalinga darbuotojų ambasadorystės programa ir kokius konkrečius uždavinius ji gali padėti spręsti? Apie tai, kaip tokią programą įgyvendinti praktiškai, kiek reikia laiko, kokio biudžeto ir kaip pasiekti bei įvertinti norimą rezultatą, ir ne tik, kalbės VĮ „Ignalinos Atominė Elektrinė” komunikacijos vadovė Natalija Survila-Glebova ir „We Are Marketing” strategė Neringa Petrauskaitė.

Laidoje dalyvauja desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.