Dėl balandžio 1-ąją transliuotų „Auksinių svogūnų“ apdovanojimų vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK). Pasak jos, šiame renginyje elgtasi neatsakingai mažametės buvusio parlamentaro Petro Gražulio dukros atžvilgiu.

„Manytina, kad šiuo atveju neatsakingai, neetiškai ir neįvertinant visų galimų neigiamų pasekmių elgėsi ne tik vaiko tėvai, bet ir renginio organizatoriai bei transliuotojai. (...) Turint omenyje minėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į nurodytos laidos turinį (peržiūrėjus viešai prieinamą laidos įrašą), vaiko teisių apsaugos kontrolierė dėl viešai paskelbtos informacijos įvertinimo kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją“, – „Eltai“ perduotame komentare teigia Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus.

„Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, visais atvejais turi būti paisoma geriausių vaiko interesų ir būtina vengti bet kokios žalos, kurią sukeltų nereikalingas viešumas. Šiuo atveju, gali atsirasti neigiamos pasekmės – patyčios, stigmatizavimas“, – nurodo tarnybos atstovas.

Laidoje diskutuoja:  Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, vaikų ir paauglių psichiatrė Sigita Lesinskienė ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Pasaulio dėmesys ir vėl nukreiptas į Artimuosius Rytus. Iranui į Izraelį savaitgalį paleidus daugiau kaip 300 dronų ir raketų, atmušti jas padėjo Jungtinės Valstijos, Jordanija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija. Artimiausiomis dienomis tikėtinas Izraelio atsakas. Ką daryti Europos Sąjungai? Ar reikėtų padėti spręsti Irano ir Izraelio konfliktą? O gal geriau likti nuošalyje? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu. 

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijasPrenumeruoti

Ar kada nors susimąstėte, kiek kartų per savo gyvenimą pakeisite profesiją? Futuristai teigia, kad šiandienos moksleiviai greičiausiai per savo gyvenimą karjerą pakeis net penkis. Tačiau jau dabar žmonių, kurie ryžtasi kardinaliems pokyčiams ir drąsiai žengia į nežinomybę. Vieną tokių istorijų išgirsite laidoje „Darome neįmanoma drauge". Kaip buvusi bankininkė tapo programuotoja? Ką robotai veikia energetikos sektoriuje? Kokie iššūkiai bei galimybės laukia moterų, pasirinkusių šią sritį?

Laidoje dalyvauja ESO procesų automatizavimo skyriaus vadovė Sandra Stankaitytė.

Laidą „Darome neįmanoma drauge" pristato integruota atsinaujinančios energijos bendrovė „Ignitis grupė“.

Atlikėjas, šių metų „Eurovizijos“ konkurse Lietuvai atstovaujantis dainininkas Silvestras Beltė (Silvester Belt) papasakos, kaip jaučiasi artėjant „Eurovizijai“, kada suprato, jog nori dainuoti ir kur išmoko rašyti dainas.

Ekspertų teigimu, šunų dresavimas bausmėmis yra pasenęs ir neefektyvus metodas. Jis gali sukelti šuns baimę, agresiją ir kitų elgesio problemų. Šiuolaikiniai dresuotojai įsitikinę, kad šuo mieliau klausys to žmogaus, kurį gerbia ir su kuriuo jaučia ryšį, o ne to, kurio bijo.

Apie efektyvius pozityvaus auklėjimo metodus ir bausmių pasekmes, kalbėsime su šunų mokyklos „Reksas" vadovu Egidijumi Braziu.

Laidą „Augintinių studija" pristato Simba.lt – kruopščiai atrinkti produktai jūsų augintiniams.

Pirmadienį „Labas, Milda” laidoje  svečiuojasi komunikacijos specialistas Mykolas Katkus. Su svečiu laidos vedėja Milda Matulaitytė-Feldhausen diskutuos apie tai, ar įmanoma išsivaduoti iš Lietuvą persekiojančių stereotipų, jog vis dar esame „posovietinė šalis”, Lietuvai „ grąžinti” jos sostinę Vilnių (o ne Rygą) ir formuoti jos įvaizdį, nieko bendro neturintį su slaviška (rusiška) kultūra ir istorija.

Vidutinė lietuvių asmeninių investicijų grąža yra dvigubai mažesnė nei švedų. Kodėl taip yra ir kaip pavyti (bei aplenkti) švedus? Pokalbis apie tai su ISM alumnų platformos „Lab 4 leaders" investavimo treneriu, investavimo ekspertu, ekonomistu dr. Žygimantu Mauricu.

Laidą „Vadovo užrašai" pristato ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.

Grupė senjorių iš Šveicarijos padavė savo šalį į Europos Žmogaus Teisių Teismą teigdamos, kad valdžia daro nepakankamai kovoje su klimato kaita ir tai turi tiesioginį poveikį jų sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Šią savaitę Teismas paskelbė nuosprendį senjorių naudai. Apie šią precedento neturinčią bylą kalbamės su Viešojo intereso gynimo fondo vadovu Sauliumi Dambrausku bei organizacijos „Fridays for Future“ atstove Ūla Balaševičiūte.

Investicijos į žaliąją energetiką sparčiai auga kiekvienais metais. Ne išimtis ir Europos Sąjunga, kuri išsikėlė tikslą jau iki 2030 m. beveik pusę energijos gaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Atrodytų, kad dabartinėmis sąlygomis Europos saulės modulių gamyba turėtų smarkiai augti kartu įmonių pelnais. Vis dėlto realybė kitokia.

Savo įžvalgomis apie dabartinę Europos saulės modulių gamintojų situaciją „Žinių radijo“ laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ dalinosi „BOD Group“ atstovas Žygimantas Vaičiūnas bei Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Andrius Karazinas.

Kaip teigė lietuviškų saulės modulių gamintojo „BOD Group“ atstovas Ž. Vaičiūnas, gamintojai visoje Europoje stabdo gamybą. To priežastis – subsidijuojami ir dėl to ypač pigūs kiniški saulės moduliai, kurie užplūdo Europos rinką. „Praktiškai nuo praeitų metų rugsėjo mėnesio beveik visos saulės modulius gaminančios įmonės Europoje sustabdė gamybą dėl to, kad kainų skirtumas pernelyg didelis. Jos negali pardavinėti savo produkcijos Europos rinkoje. Europos moduliai buvo pakankamai konkurencingi, kuomet kainų skirtumas buvo 20-30 proc., bet nuo 2023 m., kuomet Europą užtvindė subsidijuojami kiniški moduliai, šią konkurenciją yra ypatingai sunku atlaikyti“, – pasakojo Ž. Vaičiūnas.

Be to, jo teigimu, Europa pralaimi konkurencinę kovą ne tik Kinijai, tačiau ir JAV: „infliacijos mažinimo akcija yra viena iš svarbių priemonių Amerikoje. Europos atsakas buvo pateiktas lygiai prieš metus, t. y. laikinasis pagalbos reglamentas, kuris taip pat leidžia remti žaliosios energetikos įmones subsidijomis, nederinant valstybės pagalbos su Europos Komisija. Tai buvo tikrai labai svarbus instrumentas. Bet kita problema yra operaciniai kaštai. Gamybos kaštai taip pat turi būti pakankamai konkurencingi. JAV yra numatytos papildomos paskatos kompensuojant operacinius kaštus. Dėl to Europa negali lygintis su amerikiečiais ir todėl kai kurios Europos kompanijos svarsto arba jau šiuo metu perkelia gamybą į JAV.“

Pasak Ž. Vaičiūno, pigūs kiniški moduliai bei milžiniškos JAV subsidijos Europos gamintojams palieka dvi galimybes: perkelti savo gamyklas į Ameriką arba bankrutuoti. 

„BOD Group“ atstovo teigimu, Europos gamintojai gali pakęsti 20 ar 30 proc. didesnes kainas, nes Europoje kuriami modeliai patvaresni, lengviau perdirbami, turi ilgesnes garantijas nei kiniški. Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidento A. Karazino teigimu, kiniški moduliai pigesni mažiausiai 50 proc., o kartais – dar daugiau.

Kuo blogas kiniškų saulės modulių dominavimas Europos rinkoje – juk tai leidžia Europai mažesniais kaštais pereiti prie atsinaujinančios energetikos šaltinių? Ž. Vaičiūnas pabrėžė, jog dabartinė Europos priklausomybė nuo kiniškų saulės modulių Europai kelia sistemos išjungimo grėsmę: „mes kalbame ir apie keitiklius, kurie yra tarpininkai tarp saulės modulių ir visos energetikos sistemos. Iš esmės prie visų keitiklių Kinijos įmonės turi tiesioginę prieigą, o tai reiškia, kad jos gali bet kada sugalvojusios atjungti keitiklių galią. Panaudojus pakankamai didelį kiekį tokių keitiklių Europoje, galima išjungti net visą sistemą. Grėsmė yra ir finansinė, nes Europa eksportuoja nemažai išteklių, kuriais galėtų sukurti produkciją Europoje.“

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.