Europos Sąjunga imasi iniciatyvos sprendžiant konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje dėl Izraelio ir „Hamas“ karo smerkiami įvykdyti teroristiniai išpuoliai prieš Izraelį, bet kartu neigiamai vertinamas neproporcingas Izraelio karinis atsakas, dėl kurio žuvo daug civilių gyventojų. Europarlamentarai ragina Europą imtis iniciatyvos, idant būtų grįžta prie dviejų valstybių sprendimo, ir pabrėžia, kad būtina nedelsiant atnaujinti taikos procesą.
Šiai pozicijai pritaria ir ES užsienio politikos vadovas J. Borrelis, nes, pasak jo, „taika ir stabilumas negali būti kuriami tik karinėmis priemonėmis“.
Visgi, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ teigė, jog ES įtaka Artimuosiuose Rytuose yra ribota, ypač – palyginus su JAV.
„Akivaizdaus ir vienareikšmiško konsensuso, kokia forma palaikyti Izraelio atsaką, kaip traktuoti „Hamas“ veiksmus nebuvo, ir tai yra ES silpnybė. Nes neturint politikoje aiškaus konsensuso, kalbėti apie konkrečias priemones, kuriomis ES galėtų prisidėti prie situacijos sprendimo, galimybės mažėja. Tai atsispindėjo ir diplomatijoje – mes matėme atskirų Europos valstybių lyderius, vykstančius į Izraelį, bet nebūtinai tuos veiksmus labai detaliai koordinuojančius tarpusavyje“, – aiškino politologas.
L. Kojalos teigimu, įtakos stoką lemia kietosios galios neturėjimas, o tuo disponuoja, pavyzdžiui, JAV. Nors ES stengiasi didinti spaudimą Izraeliui ir siūlo dviejų valstybių sprendimą, L. Kojalos nuomone, svertų pakeisti Izraelio poziciją ji neturi: „svertai, kuriais disponuoja ES, yra minimalūs tam, kad galėtų šitą situaciją pakreipti viena ar kita linkme. Taip, galbūt vidiniai politiniai procesai Izraelyje, kur kritika B. Netanyahu yra pakankamai garsiai išreikšta, galėtų situaciją pakeisti, bet ai nėra tas veiksnys, prie kurio ES norėtų ar galėtų prisidėti, nes tai yra Izraelio piliečių pasirinkimas.
Ir ar pokyčiai būtinai vestų link tokios vyriausybės, kuri norėtų siektų dviejų valstybių modelio, jokių garantijų nėra. Galiausiai, dar prieš „Hamas“ teroro aktą surengtos apklausos rodė, kad tiek Izraelyje, tiek Palestinos gyventojų tarpe įsivaizdavimas, kad dviejų valstybių modelis galėtų būti įgyvendintas, nebuvo daugumos palaikoma tezė. Po pastarųjų savaičių įvykių tikimybė, kad ši pozicija keistųsi, yra tiktai mažesnė.“
ES taip pat prisidės prie prekybinių laivų apsaugos Raudonojoje jūroje. Kaip teigia diplomatai, pagal idealų scenarijų misija turėtų prasidėti kitą mėnesį ir padėti nutraukti Jemeno hučių sukilėlių rengiamus išpuolius. Savo karinius laivus jau yra nusiuntusios JAV ir Jungtinė Karalystė. Pavėluotą ES sprendimą L. Kojala vėlgi aiškina nesutarimais tarp valstybių narių.
Visgi, žiūrint į ateitį, ES galėtų prisiimti daugiau atsakomybės pasaulinio saugumo srityje, jeigu pradėtų jungti kompetencijas su NATO.
„ES yra stipri kaip standartų kūrėja. Standartų, kuriuos perima kitos valstybės ir regionai. Kitos šalys nori patekti į ES rinką, nori megzti ryšius, ypatingai – ekonominėje plotmėje. Bet ar ES galėtų taip pat efektyviai veikti gynybos politikoje – čia atsakymas yra „labiau ne“, negu „taip“.
Matėme, kad dar prieš kelis dešimtmečius ES sukūrė karinius dalinius, kurie turėtų būti pasirengę reaguoti į krizes regionuose aplink Europą. Tačiau tokie daliniai iš esmės nebuvo panaudoti, nes nebuvo pakankamai politinės valios ir skirta išteklių. Galiausiai visuomet kildavo klausimas, kas apskritai turi turėti teisę priimti tokius sprendimus, nes tai pirmiausia – kiekvienos iš ES valstybių reikalas.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
