Nors Seimas nedirba, tačiau įvykių politiniame gyvenime netrūksta. Visą savaitę protestuoja ūkininkai, prezidentas toliau neranda bendros kalbos su užsienio reikalų ministru, pildosi kandidatų į prezidentus gretos, Viktoras Uspaskichas tęsia politiko karjerą, Valstybės gynimo taryba nori didinti šauktinių skaičių ir perka tankus, politinės partijos galvoja, ką daryti su gynybos finansavimu, o apklausos rodo kad 70 proc. žmonių pasisako prieš visuotinį šaukimą. Aistras kelia ir rusiškų mokyklų likimas, taip pat nesutariama, ar laikas visoms mokykloms taikyti įtraukųjį ugdymą. 

Aktualijas aptariame su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Lauru Bieliniu ir Mykolo Romerio universiteto politologu Vytautu Dumbliausku. 

Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl Europos ekonominio saugumo strategijos, kuria siekiama sumažinti ekonominio saugumo riziką didėjant geopolitinei įtampai, kartu išsaugant kuo didesnį ekonominį atvirumą ir dinamiškumą. Strategijoje numatoma griežtesnė investavimo į Europos Sąjungą patikra. Taip pat matomos rizikos ir Europos Sąjungos šalims investuojant į trečiąsias šalis, ypač kalbant apie svarbių technologijų gamybą, nes jos gali patekti ne į tas rankas. Saugumui svarbi ne tik technologijų gamyba, tačiau ir jų kūrimas, todėl Europos Komisija siūlo sustiprinti mokslinių tyrimų saugumą. Kaip Europos Sąjungai pavyks suderinti saugumo ir ekonomikos prioritetus? Kokias grėsmes ekonominiam saugumui mato Europos Komisija? Kokią įtaka tai turės verslui?

Apie tai diskutuojame su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Mariumi Vaščega bei Verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu.

Laidą pristato Europos Komisija

Internete sklando AI apgaulės – neva degantis Eifelio bokštas, amerikiečius nebalsuoti skatinantys skambučiai su Joe Bideno balsu ir prasta, bet galbūt pirmoji tokia lietuvišku balsu mėginanti kalbėti internetinė apgaulė. Bankrutuoja globali elektrinių paspirtukų dalijimosi platforma „Bird“. Tai mums tampa proga pasiginčyti – gal miestai turėtų visai atsisakyti tokio „mikromobilumo“ dalijimosi programėlių? „Apple“ parodė, kaip bus patiriami jau pardavinėjami „Apple Vision Pro“ akiniai. Deja, tokių populiarių programėlių kaip „Neflix“ ar „Spotify“ juose nebus. Kodėl?

Laidą „Du bitai“ remia „Omnisend“ – vienas sėkmingiausių Lietuvos startuolių, kurio e-komercijos marketingo sprendimai yra naudojami visame pasaulyje. Prisijunk prie komandos www.omnisend.com/careers.

Apie 87 mln. žmonių Europoje turi vienokią ar kitokią negalią ir nuolat susiduria su kliūtimis, keliaudami ar lankydamiesi kitoje valstybėje narėje. Dabar šią situaciją norima keisti –sukurti vieningą asmens su negalia pažymėjimą bei automobilio statymo kortelę. 

Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ teigia, jog šiuo metu negalia turintys žmonės negali pasinaudoti lengvatomis ir privilegijomis, kurias neįgalumo statusas suteikia kitose Europos šalyse: „žmonės su negalia, keliaudami kaip turistai, patiria tam tikrų sunkumų, nes savoje valstybėje pripažįstama jų negalia nėra taip pat pripažįstama kitoje šalyje. Todėl jie ten negali pasinaudoti lengvatomis arba privilegijomis. Taigi, iš dalies jų mobilumas ir laisvas judėjimas yra apribotas.“

Europos Sąjunga nori pakeisti esamą situaciją. Siekiant užtikrinti asmenų su negalia laisvą judėjimą Bendrijoje ir vienodas galimybes naudotis specialiomis bei lengvatinėmis sąlygomis, siūloma sukurti vieningą asmens su negalia pažymėjimą bei automobilio statymo kortelę.

Europos Parlamentas siūlo teikti minėtas korteles nemokamai ir sudaryti sąlygas naudotis skaitmeninėmis minėtų kortelių versijomis. Jis kartu ragina ES valstybes ir Europos Komisiją plačiai informuoti apie minėtų kortelių išdavimą, kuriant specialius interneto tinklapius visomis ES kalbomis ir negalią turintiems asmenims priimtina forma.

Pasak D. Juodkaitės, Europos žmonių su negalia bendruomenės teigiamai vertina šią iniciatyvą, tačiau pasigenda šioje direktyvoje socialinės apsaugos.

„Ko Europos negalios bendruomenė dar prašo ir kelia klausimus – tai, kad šita kortelė kol kas neužtikrina socialinės apsaugos arba pašalpų, tikslinių kompensacijų, nes tai labai susiję su nacionaline sistema, socialine politika. Bet Europos negalios bendruomenė argumentuoja, kad bent jau persikeliant trumpam į kitą šalį ar studijų laikotarpiui tokios socialinės garantijos būtų užtikrintos bent iki to laiko, kol žmogui kitoje ES šalyje nustatys negalios statusą. Bet tam trumpalaikiam keliavimui, kultūrinei, sportinei ar laisvalaikio veiklai ši kortelė iš tiesų užtikrins galimybę pasinaudoti lengvatomis. Be abejo, pavyzdžiui, Ispanijoje taikomos lengvatos į Lietuvą negalės būti perkeltos. Iš Ispanijos atvykęs žmogus galės naudotis tomis privilegijomis ir sąlygomis, kokios yra nustatytos Lietuvoje“, –  neįgalumo kortelės trūkumus ir privalumus įvardijo D. Juodkaitė.

Anot jos, svarbiausia užduotis bus direktyvos suderinimas su nacionaline teise: „paprastai terminai yra tokie: per 18 mėnesių dažniausiai nurodoma, kad direktyva turi būti perkelta į nacionalinę teisę ir vėliau per 30 mėnesių jau pradėta taikyti. Tad kalbame turbūt apie dvejų-trejų metų laikotarpį, kuomet direktyva realiai pradės galioti.“

Nors iki kitų Europos Parlamento rinkimų liko tik pusė metų, Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė tikisi, kad direktyva bus priimta dar šios kadencijos metu. Vilties suteikia tai, kaip greitai vyko procesai nuo pat Europos Komisijos pateikto pasiūlymo iki dabar.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Nuo mažų smulkmenų iki ypatingos patirčių visumos, dėl kurios grįžtame ir rekomenduojame kitiems. Išskirtinės patirties kūrimo detalėmis ir požiūriu dalinasi „Bokšto SPA“ vadovė Jūratė Poškienė. Laidos pabaigoje išgirsite linkėjimą, kuris pakeis požiūrį į ateities apsilankymus SPA paslaugas teikiančiose įstaigose.  

Laidą „Kliento patirties labirintai" pristato „OVC Consulting". Kurkime ateities organizacijas kartu.

Karpių žūklė – dažnas vasaros užsiėmimas, todėl žiema yra toks metas, kai karpininkų meškerės ilsisi. Tačiau tam, kad būtų numalšinamas žūklės „badas“, meškeriotojai ir šaltuoju metų laiku bando kitus žūklavimo būdus. Štai televizijos laidų vedėjas, meškeriotojas karpininkas Domininkas Ramonas žiemą lipa ant ledo ieškoti seliavų. Tiesa, jis pripažįsta, kad labai bijo ledo, todėl su savimi visada turi smaigus, gelbėjimosi liemenę. Seliavų ir karpių žūklė turi panašumų – tiek vienu, tiek kitu atveju meškeriotojai dažniausiai įsikuria palapinėje, žūklės vieta sėsli, suradus tinkamą tašką visa diena praleidžiama vienoje vietoje.

Laidoje „Žuvys kalba“ su D. Ramonu diskutuojame, kas save gali vadinti karpininku ir ką jie galvoja apie neteisėtus karpių pervežimus iš valstybinių vandens telkinių į komercinius? Kaip veikia dabar madingi per nuotolį valdomi jauko transportavimo laiveliai? Kiek kainuoja visa karpininkų žūklės įranga ir kodėl karpių žūklės varžybos dažniausiai vyksta komerciniuose tvenkiniuose, o ne ežeruose? 

Laidoje kalbamės su „Apple“ sistemų inžinieriumi Andrej Michailov ir bendrovės „iDeal“ Verslo klientų skyriaus vadove Ieva Junoke. 

Laidą „Verslo pulsas“ pristato autorizuotas „Apple“ pardavėjas Lietuvoje - „iDeal“. Investuokite išmintingai – rinkitės įrenginių nuomą verslui.

Diskusijos dėl centrinių bankų skaitmeninės valiutos iš teorinio lygmens pamažu persikelia į praktinį: Europos Centrinis Bankas jau atliko žvalgomuosius tyrimus dėl skaitmeninio euro įvedimo, Europos Komisija jau kurį laiką dirba ties jo reglamentavimu.

Kas yra skaitmeninis euras ir kuo jis skirsis nuo jau dabar mūsų turimų? Kaip jo atsiradimas gali paveikti vartotojus ir įmones?

Diskutuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Finansų industrijos grupės vadovas Žygimantas Stankevičius ir inovacijų laboratorijos SUPER HOW? tyrimų ir inovacijų vadovas, ekonomistas dr. Marius Jurgilas

Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Valdžios pasikeitimai Lenkijoje, naujas prezidentas Taivane, Kinijos nenoras kalbėtis su Ukraina, sustabdyta JAV parama ukrainiečiams, santykiai su Baltijos šalimis, susiskaldžiusi Europos Sąjunga. Tai – aktualijos, su kuriomis teks gyventi mūsų užsienio politikos formuotojams. Kas bus mūsų draugai, o su kuo susiklostys priešiški santykiai? 

Diskutuoja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis ir šio komiteto pirmininko pavaduotojas, valstietis Giedrius Surplys. 

Ne taip seniai Lietuvoje buvo patvirtinta Jaunųjų šaulių, kaip neformalaus ugdymo, programa. Kokiu tikslu ji gimė? Kokia pasaulėžiūra formuojama jos metu? Kokias kompetencijas ugdo šie užsiėmimai? Kokį poveikį vaikams pastebi šio užimtumo vadovai? Ką vertina patys būrelio dalyviai ir kodėl retas palieka šią veiklą?
Apie Jaunųjų šaulių būrelius mokyklose ir jų kuriamą vertę kalbamės su Lietuvos Šaulių Sąjungos Suvalkijos 4-osios rinktinės vadu dr. Egidijumi Papečkiu.  

Laidos partneris – automobilių komponentų gamybos lyderis Lietuvoje CIE LT Forge. Prisijunk prie komandos ir auk kartu www.cieautomotive.lt