Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos derybininkai susitarė dėl atnaujintų transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairių. Susitarime pakartotas ES įsipareigojimas iki 2030 m. pabaigos užbaigti pagrindinius transporto infrastruktūros projektus pagrindiniame tinkle, o iki 2050 m. pabaigos – visuotiniame tinkle, daugiausia dėmesio skiriant kliūčių ir trūkstamų transporto jungčių pašalinimui.
Kaip Žinių radijo laidai „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ sakė Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis, tai leis suvienodinti transporto tinklą Europoje ir taip palengvinti keliavimą po žemyną.
„Tikslas yra labai aiškus, t. y., kad mes visoje ES turėtume vieningą transporto tinklą. O kodėl to reikia? Priežastis yra pakankamai paprasta. Jeigu šalys savo investicijas į transporto infrastruktūrą planuoja atskirai, mes turime begalę pavyzdžių, kai iki vienos valstybės sienos eina gražus ir platus greitkelis, o už sienos nieko nėra. Lygiai taip pat ir su geležinkelio bėgiais. Pavyzdžiui, Lietuvoje turime pakankamai išplėtotą geležinkelių tinklą, bet nepasieksime Lenkijos, nepersėdę į kitą traukinį.
Būtent transeuropinio transporto tinklo reglamentas ir sudėlioja visus prioritetus, koks tinklas turi būti, kokios jungtys tarp šalių. Šalys narės atitinkamai įsipareigojo nustatytais terminais jas išplėtoti ir į jas investuoti. Na, o kartu ES lygiai taip pat pasižada prisidėti finansiškai prie tos plėtros, kad tinklas būtų nuoseklus“, – transeuropinio tinklo naudą ir tikslus įvardijo susisiekimo ministras.
Tarp Lietuvai ypač svarbių sprendimų M. Skuodis nurodė Klaipėdos uosto įtraukimą į transeuropinį transporto tinklą. „Manau, kad tai yra vienas didžiausių mūsų Lietuvos pasiekimų transporto srityje, t. y., kad visa ES pripažįsta, jog europinio standarto greitojo geležinkelio vėžė į Klaipėda yra visos Bendrijos prioritetas. Kitaip tariant, yra pasakoma, kad kai mes turėsime „Rail Baltica“, kuri sujungs Baltijos šalis su Lenkija, kitas etapas – prie „Rail Baltic'os“ prijungti ir ją išplėsti analogiška greitąja geležinkelio jungtimi į Klaipėdą. Ši jungtis yra kertinė krovinių gabenimui, kad jie galėtų sklandžiai judėti iš Vakarų Europos ar iš Ukrainos. O antras dalykas – turint greitojo traukinio bėgius į Klaipėdą, ją iš Vilniaus traukiniu pasieksime ne per 4-5 valandas, kaip yra dabar, o maždaug per porą valandų. Mūsų tikslas turi būti, kad Klaipėdą iš Vilniaus pasiektumėme ne per ilgesnį laiką, nei Rygą“, – tikino M. Skuodis.
Pagal susitarimą, taip pat siekiama mažinti infrastruktūros projektų su Baltarusija ir Rusija, tuo tarpu su Moldova ir Ukraina – juos stiprinti. Pasak M. Skuodžio, šie projektai užtruks, tačiau svarbiausia, kad šios šalys taps bendro europinio tinklo dalimi.
„Džiaugiamės, ką mums pavyko pasiekti kartu su mūsų kolegomis ukrainiečiais – tai, kad būtų numatytas papildomas pasienio punktas, pasienio jungtis tarp Ukrainos ir Lenkijos. Ši jungtis mums yra svarbi dėl to, kad ją išplėtojus turėsime trumpiausią maršrutą tarp Lietuvos, kitų Baltijos šalių ir Ukrainos. Nepaisant to, kad tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir tarp Lenkijos bei Ukrainos yra skirtingų pločių bėgiai.
Kalbant apie transeuropinio transporto tinklo išplėtojimą, svarbiausi yra du dalykai. Pirmas – kad Ukraina ir Moldova taps transeuropinio transporto tinklo dalimi. Antras – kadangi šios mūsų partnerės tampa bendros sistemos dalimi, tai atitinkamai bus ir investicijų. Žinoma, užtruks, kol tinklas bus išplėtotas. Bet jis ir neplėtotas, nes tokio Europos lygmens plano iki šiol neturėjome“, – teigė susisiekimo ministras.
Transeuropinis transporto tinklas taip pat leis sumažinti poveikį klimatui, nes didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kad keliavimas traukiniais būtų patogesnis, greitesnis ir pigesnis.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
