Kokios asmeninės savybės svarbiausios šiuolaikiniam paaugliui ir būsimam vyrui? Kiek muštro, o gal, priešingai – švelnumo reikia ugdant vaikiną? Kiek vertingos sukrečiančios patirtys? Ką akademijoje veikia paaugliai ištisus metus?
Apie paauglių poreikius, jų atliepimą, stiprybių auginimą ir pamatinių vertybių puoselėjimą kalbamės su „Vyrų kalvės akademijos" bendraįkūrėju ir vadovu, atsargos karininku, koučeriu Edvinu Rupšiu.

Laidos partneris – automobilių komponentų gamybos lyderis Lietuvoje CIE LT Forge. Prisijunk prie komandos ir auk kartu www.cieautomotive.lt

Nuo šių metų sausio įsigalioja įstatymas, leidžiantis parduoti tik 100 proc. baigtumo nekilnojamąjį turtą. Kokiu tikslu šis įstatymas sukurtas, kam ir kokios išlygos bus taikomos, kaip tai paveiks rinką?

Pašnekovas – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Laidą „Tarp keturių sienų" pristato Realu.lt – sparčiai augantis, nekilnojamojo turto profesionalų sukurtas portalas, kuriame rasi viską: būsto pasiūlymus, visas su nekilnojamuoju turtu susijusias paslaugas, aktualiausias naujienas, ekspertų patarimus ir profesionalus.

Apie tai, kas yra bendra tarp asmeninio prekės ženklo vystymo ir darbuotojų ambasadorystės. Apie tai, kuo įmonei ir pačiam darbuotojui gali būti naudinga ši programa. Apie tai, kas motyvuoja darbuotojus atstovauti savo įmonėms ir ko reikia, kad ambasadorystės programos būtų sėkmingos, kalbės dr. Dominyka Venciūtė – „Persona Cognita“ įkūrėja ir konsultantė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vadybos ir rinkodaros bei Tarptautinės rinkodaros ir vadybos programų direktorė.

Laidoje dalyvauja rašytojas, karų ekspertas Giedrius Petkevičius.

Nuo pat laidos starto pašnekovų lūpose atsikartodavo tas pats motyvas – pasakodavo apie naujai gimstančius verslus, kurie jau yra tvarūs savo prigimtimi.

2024 metų pradžioje kalbinu vieną tokio verslo atstovę – Moniką Katkutę-Gelžinę, švietimo startuolio „Vedliai" įkūrėją. Ji dalijasi savo įžvalgomis, kaip pati supranta tvarų verslą ir ko siekia jį kurdama.

 Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Pokalbis su Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovu Tadu Raudoniu.

Kaip nutiko, kad tokios šalys, kaip Viktoro Orbano Vengrija, iki neseno laiko Jaroslawo Kaczynskio Lenkija, šiek tiek anksčiau – Andrejaus Babyšo Čekija, o dabar – ir Roberto Fico Slovakija tapo antieuropietiško populizmo vėliavnešėmis, gąsdinančiomis visą Europos Sąjungą? Ar populizmo Bendrijoje tik daugėja ir kur tai nuves?

Apie tai Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Europos Parlamento narys Andrius Kubilius ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.

Kai radikalai diktuoja darbotvarkę

Gegužės 1-ąją sukaks 20 metų, kai aštuonios Centrinės Europos ir Baltijos valstybės tapo ES narėmis. Šiek tiek vėliau prisijungė Rumunija ir Bulgarija, dar vėliau – Kroatija. Naujokės buvo neoficialiai pavadintos „Naująja Europa“. Pastarąją dešimtmetį kai kurių šio regiono šalių valdžių sluoksniuose įsigalėjo antieuropietiškas populizmas ir šantažo veto teise kultūra.

„Gąsdinti savo visuomenes tuo, kad ES yra baisus priešas, kad europinės vertybės griauna visas tradicines šalių vertybes – šie populizmo metodai visur yra labai panašūs. Kitaip sakant, lyderiai įvardina, kas yra visuomenės priešas. Ir parodo, kaip su tuo „priešu“ yra kovojama“, – sako europarlamentaras A. Kubilius.

Anot politologo L. Kojalos, Bendrijoje šiuo metu yra išryškėjusios dvi pagrindinės temos: migracija ir ekonominė situacija. „Matome ne vieną stiprėjančią politinę jėgą, kuri siūlo labai radikalias priemones ir kuri dar visai neseniai buvo politinės sistemos paraštėse, o dabar tapo politinės sistemos ašimi. Trys pavyzdžiai: Švedija, Nyderlandai ir Prancūzija.

Švedų Demokratų partija. Dar prieš kelioliką metų niekas nenorėjo su ja bendradarbiauti, o dabar ji – valdančiosios koalicijos dalis. Šalies politika riboti migracijos srautus jau yra konsensusas. Nyderlanduose matome Geerto Wilderso partiją, kuri surinko daugiausia balsų. Taip, ji nesuformavo Vyriausybės, bet ta retorika, kad turime spręsti migracijos klausimą kitomis priemonėmis, nei siūlė centro dešinė ar centro kairė, tampa konsensusu, dėl kurio jau nebesiginčijama. Prancūzijoje matome paties prezidento Emanuelio Makrono politiką drastiškai griežtinti imigraciją į šalį. Kitaip tariant, pagrindinė politinė srovė perima kraštutinių partijų retoriką ir siūlomas priemones, nes akivaizdu, kad jos turi visuomenės palaikymą. Jei tai nebūtų daroma, radikalios jėgos dar labiau sustiprėtų. O jeigu radikalai įsigalėtų, pasekmės būtų dramatiškos. Mes tai Europoje, deja, jau esame matę“, – komentavo Rytų Europos studijų centro vadovas L. Kojala.

Štai jūsų priešas

„Migracijos problemos ES-oje kaupėsi ilgą laiką ir į tai nekreipta dėmesio. Dabar kai kurie lyderiai šia situacija naudojasi ir renka sau balsus, – sako europarlamentaras A. Kubilius. – Bet yra visa eilės dalykų, kuriuos sunku paaiškinti. Pavyzdžiui, kodėl V. Orbanui reikia kovoti su George'u Sorosu? Kokias problemas jis čia sprendžia? Nuo XIX a. laikų galima stebėti tokius populizmo instrumentus, kai, pavyzdžiui, paskelbi apie pasaulinį žydų sąmokslą. Labai paprasta formulė visuomenei parodyti: štai, žiūrėkite, čia – jūsų priešas. Politikoje pats svarbiausias dalykas yra įvardinti savo priešą ir pademonstruoti, kaip su juo kovosi. Ir tą darė bei daro visi: nuo Hitlerio iki Putino.“

Ar visos dabartinės ES narės šiandien įstotų į Bendriją, jeigu reikėtų praeiti visą stojimo ciklą iš naujo? Politologas L. Kojala mano, kad kai kurioms valstybėms šis kelias šiandien būtų gana komplikuotas.

 Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Lietuvos valdžios skola – apie 40 proc., šis rodiklis mažesnis nei Bendrijos vidurkis. Tuo metu, Estijos skola yra mažiausia visoje Europos Sąjungoje, apie 18 proc. Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, jos skola siekia net 160 proc., šalia rikiuojasi Portugalija ir Italija. Kodėl Baltijos šalys skolinasi mažiausiai, o Pietūs prasiskolinę daugiausiai? Ar normalu, kad skolų dydžiai skiriasi kartais? Kalbame su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi.

Laida „Gyvenu Europoje“ yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

Moralinė trauma. Kas tai yra?

Socialiniame tinkle „Tik Tok“ išgarsėjęs turinio kūrėjas Justas Pečeliūnas papasakos apie pirmąjį savo sukurtą vaizdo įrašą, kodėl nusprendė įsikūnyti į mamą ir ką apie tai mano jo sekėjai.