Europos Sąjungos (ES) institucijos pasiekė preliminarų susitarimą dėl įstatymo projekto, kuriuo siekiama pagerinti asmenų, dirbančių tokiose platformose, kaip „Wolt“, „Bolt“ ir kt., darbo sąlygas. Platforminio darbo direktyva siekiama užtikrinti teisingą asmenų užimtumo statuso klasifikavimą. ES skaičiavimais, mažiausiai 5 mln. per platformas dirbančių žmonių gali būti neteisingai priskirti savarankiškai dirbantiems asmenims ir negali pasinaudoti svarbiomis darbo bei socialinės apsaugos teisėmis.
Naujosiose taisyklėse nustatyta darbo santykių prezumpcija, kuri pradedama taikyti, kai yra patenkinami bent du iš penkių suformuluotų platformos ir darbuotojų santykių kriterijų. Šį sąrašą valstybės narės gali papildyti. Prezumpciją gali taikyti darbuotojas, jo atstovai ir kompetentingos institucijos savo iniciatyva. Šią prezumpciją galima paneigti, jei platforma įrodo, kad sutartiniai santykiai nėra darbo santykiai. Lietuvai prisitaikant prie šios naujos direktyvos reikės keisti teisinę sistemą, nes darbo teisėje nėra numatyta prezumpcija.
Be to, pagal naująsias taisykles platformoms bus draudžiama priimti tam tikrus svarbius sprendimus, pavyzdžiui, atleidimą iš darbo ar paskyros sustabdymą be žmogaus sutikimo.
Taip pat, jei ši direktyva bus patvirtinta, platformos bus įpareigotos atskleisti, kaip veikia jų algoritmai ir kaip tai įtakoja automatizuotų sistemų priimamus sprendimus.
Kurjerių asociacijos narys Linas Mazgeika teigia, jog dėl ES direktyvos kurjerių nuomonės išsiskyrė. Tie, kuriems šis darbas teikia pagrindines pajamas, labiau palaiko šią iniciatyvą, o tie, kurie dirba šį darbą kaip papildomą ir jam skiria iki 20 valandų per savaitę, nepritaria siūlymui individualią veiklą pakeisti įsidarbinimu platformose.
Pačio L. Mazgeikos nuomone, santykius tarp kurjerių ir platformų reikia reglamentuoti, nes šiuo metu yra daug įvairių neaiškumų. „Manau, kad tai padės paprasčiausiai reglamentuoti šituos darbo santykius, kurie dabar yra pilkoje zonoje. Yra daug neaiškių dalykų ir platformos dažnai naudojasi tais neaiškumais bei teisiniu nereglamentavimu“, – sakė Kurjerių asociacijos narys.
Kokia dalis dabar dirbančių kurjerių būtų įdarbinti platformose, remiantis nustatytais kriterijais, L. Mazgeika negalėjo pasakyti, nes šios informacijos nesuteikia pačios platformos: „Mes, kaip profsąjunga, esame pateikę užklausą platformoms, kad suteiktų informacijos, kiek yra daugiau ar mažiau aktyvių partnerių, bet jos atsako, kad čia yra komercinė paslaptis ir pan. Taigi realios situacijos mes nežinome.“
Platesnis pritarimas kurjerių bendruomenėje yra dėl algoritmų skaidrumo. „Čia – didelė problema. Prašėme pasidalinti su mumis, kaip tai veikia, bet platformos dangstosi tuo, kad tai yra komercinė paslaptis ir negali to atskleisti. Iš esmės su tuo algoritmu darbuotojais gali būti manipuliuojama. Pavyzdžiui, vienam ar grupei kurjerių algoritmas gali būti pakeistas, siekiant testuoti sistemą ar kažkokias naujoves. Arba galbūt netgi naudoti tai kaip bausmę už netenkinantį darbą ir pan. Tokiu atveju platformos gali siūlyti mažiau užsakymų ir kurjeriai apie tai nieko nežino“, – turimos informacijos trūkumą pabrėžė L. Mazgeika.
Tiesa, reikia pabrėžti, jog Kurjerių asociacija neturi patvirtintos informacijos, jog platformos iš tiesų taip naudoja algoritmus. Jeigu platformos atskleistų kurjeriams, kaip veikia algoritmai, L. Mazgeikos nuomone, žmonės turėtų daugiau aiškumo. Šiuo metu kurjeriai neturi informacijos apie savo turimą reitingą ir nežino, kodėl, pavyzdžiui, gauna mažiau užsakymų ar kodėl jų paskyra buvo sustabdyta. „Tai leistų žinoti realią situaciją apie savo darbą. Ypač tie, kurie dirba ilgiau ir daro tam tikras analizes apie savo darbą, galėtų pasiekti aukštesnį efektyvumą, o kitas dalykas yra psichologinis faktorius.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
