Kalbamės su Viačeslavu, kuris sutiko pasidalinti savo priklausomybės istorija. Jaunystėje pradėjęs vartoti narkotines medžiagas, Viačeslavas pasakoja savo sudėtingą kelią atgal: nuo priklausomybės atgal į gyvenimą.

Ar žinote, kad vartoja ne tik asocialių šeimų vaikai? Kad vartojančiųjų amžius vis jaunėja? Koks tėvų vaidmuo vartojančio paauglio gyvenime?

Apie tai kalbėsime su etiketo specialiste Indre Sapagovaite-Briedeliene.

Šiomis dienomis dažnai kalbame apie visapusišką vairuotojų kontrolę. Atsakingos institucijos žada įdiegti kontrolės priemones daugumoje Lietuvos kelių, bet sulaukę klausimų ir kritikos, sustabdo plėtros planą. Apie saugų greitį, pažeidimus ir baudas kalbame su advokatu, Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto dėstytoju Arnu Paliukėnu.

Kodėl nemažai žmonių įkrinta į Naujųjų metų tikslų neišsipildymo plyšį? Ką šie tikslai sako apie savęs graužimą? Kurie tikslai yra tikrai trokštami, o kurie skirti patikti kitiems? Kaip iš tikrųjų veikia tikslų formulavimo ir progreso dėsniai?

Laidos „Verslumo dvasia" pašnekovas – aktorius Saulius Bagaliūnas, įgarsinęs naujausią laidos autoriaus, verslininko, „Žinių radijo" savininko Augustino Rakausko knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo".

Daugiau medžiagos pamąstymui rasite naujojoje Augustino Rakausko knygoje „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" ir ankstesnėse – „Verslumo dvasia" bei „Globali jausmo proto dvasia", kurias galima laisvai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt.

Laida „Verslumo dvasia" transliuojama penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Atrodo, intuityvu, jog mus, europiečius, kažkas kultūriškai skiria nuo argentiniečių ar japonų. Bet kita vertus, jei užduotume klausimą, kas sieja portugalus, lietuvius ir, pavyzdžiui, danus – atsakymą rasti ne taip paprasta, o gal net ir neįmanoma. Juk mes kalbame skirtingomis kalbomis, turime skirtingas istorines patirtis ir tradicijas. Šio klausimo problematiškumas dažnai įvardijamas kaip kritika Europos Sąjungos politiniam projektui, kuris, kaip teigiama, stokoja kultūrinės tapatybės pamatų. Tad, ar Europa turi bendrą kultūrinę tapatybę? Jei tokia yra, kaip ji galėtų būti integrali Europos Sąjungos dalis? Ar europinė tapatybė konfliktuoja su nacionaline?

Apie tai diskutuojame su Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto profesoriumi, monografijos „Europa kaip mąstymo būdas: atviros visuomenės pagrindai“ autoriumi Povilu Aleksandravičiumi.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Šventinis stresas. Laukiame ypatingų susitikimų su artimaisiais ir artimiausiais. Turime lūkesčių patirti pagaliau nuoširdaus bendravimo stebuklą. Tačiau šventėse slypi daug klastos. Kokios, išgirskite pokalbyje.

Kokių pasitaiko nuotaikų ir lūkesčių prieš šventes? Kaip norima išnaudoti šią šventinę progą? Ar gauna deramą padėką šeimoje ruošiantys šventę? Ar matomos pastangos suburti artimuosius ir jais pasirūpinti? Kokius patiriame nusivylimus bei nemalonius įspūdžius ir ką su tuo daryti?

Laidoje svečiuojasi psichologė ir saviugdos knygų autorė Ramunė Murauskienė ir lektorius bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantas Vaidas Arvasevičius.

Turbūt jau žinote 5 meilės kalbas – apie jas parašytos net kelios knygos. Šios teorijos autorius teigia, kad kiekvienas žmogus meilę suvokia ir duoda tam tikra išraiška – palaikymo žodžiais, dovanomis, pagalba ir rūpesčiu, laiko leidimu kartu, bei fiziniais prisilietimais.

Šios dienos komentare noriu pasidalinti ne pačios teorijos trūkumais, bet kaip Jūsų meilės kalba gali tapti trūkumu santykiuose.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sulaukė keleto piliečių skundų dėl Išlaužo parapijos klebono Viliaus Sikorsko, kuris Kūčių vakaro mišių metu išreiškė „asmeniškai didžiulę simpatiją“ advokatui Ignui Vėgėlei, dalyvaujančiam kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Naujienų agentūrai „Elta“ perduotame komentare VRK nurodė, kad „Rinkimų kodeksas nenumato draudimo skleisti rinkimų agitaciją maldos namuose. Tačiau politinės kampanijos dalyvius palaikantys dvasininkai prieš agituodami bažnyčioje turėtų įsivertinti, ar toks elgesys nesuerzins rinkėjų bei nesukels priešingos reakcijos“. Tad, ar kunigai gali agituoti už ką nori ir kaip nori? Komentuoja VRK pirmininkė Lina Petronienė ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Antra tema. Seimo nariai socialdemokratai Linas Jonauskas ir Orinta Leiputė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, prašydami išsiaiškinti savivaldybėse esančių vaistinių darbo poreikį šventiniu laikotarpiu, kai vaistų poreikis itin padidėja. Parlamentarai taip pat ragina sukurti vaistinių budėjimo sistemą, kuri padėtų šventiniu laikotarpiu užtikrinti vaistų prieinamumą. Apie siūlymą kalbamės su L. Jonausku, o taip pat išgirsite, ką apie tai mano Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovė Vida Augustinienė, o Sveikatos apsaugos ministerijos poziciją pateiks Miglė Domeikienė, SAM Farmacijos politikos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vedėja.

Laidos pašnekovas – bendrovės „Findep“ finansavimo skyriaus vadovas Andrius Pšemeneckas.