Su laidos autoriumi verslininku Augustinu Rakausku Kauno studijoje ir vėl sieksime praplėsti savo suvokimo ribas. Kviečiame prisijungti.

Daugiau informacijos laidos temomis rasite naujojoje Augustino Rakausko knygoje „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" ir ankstesnėse knygose „Verslumo dvasia" bei „Globali jausmo proto dvasia" (pastarąsias dvi galima laisvai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt).

Laida „Verslumo dvasia" transliuojama penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Karas Izraelyje įgauna pagreitį. Spalio 7 d. „Hamas“ pradėjo galbūt kruviniausią Artimųjų Rytų istorijoje karą. Tačiau šis karas – ne pirmas. Karai Arabijos pusiasalyje ir šalia jo esančiose teritorijose vyksta nuo Antikos laikų. Kodėl arabai ir žydai nuolat konfliktuoja, kada prasidėjo karai ir kiek tai gali tęstis?

Diskutuoja: knygos „Izraelis, žydų valstybė“ autorius Giedrius Drukteinis ir karo istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Europos aplinkos agentūra teigia, kad klimato kaitos poveikis yra jaučiamas visoje Europoje, tačiau skirtinguose regionuose jis pasireiškia skirtingai. Prognozuojami kritulių kiekio pokyčiai visoje Europoje, tačiau jie bus labai skirtingi. Šiaurėje tikėtinas smarkus lietus, kartu dažnės ir karščio bangos, dėl mažesnio kritulių kiekio, didės sausrų ir miškų gaisrų pavojus pietuose. Prognozuojama, kad audrų intensyvumas visoje Europoje didės, o vidurio ir Pietų Europoje mažės sniego kritulių.

Jūros lygis kils visuose regionuose, išskyrus Šiaurės Baltijos jūrą. Kalbama, kad jūros paviršiaus temperatūra kils visose Europos jūrose. Taip pat numatoma, kad Europos jūros taps rūgštingesnės. Žiniasklaidoje matyti antraščių, pranešančių, kad jau kovoti su klimato kaita pavėlavome ir dėl prasidėjusių procesų Antarktidoje, dalis Lietuvos atsidurs po vandeniu. Ar toks scenarijus yra realistiškas? Kurie iš išvardintų poveikių Europos regionams atitiks Lietuvos situaciją?

Be dažnėjančių orų anomalijų, Europos Komisijos duomenimis, didės klimato kaitos ekonominės pasekmės regionams, kuriuose yra svarbus turizmas. Prognozuojama, kad Pietų Europos šalių tinkamumas turizmui labai sumažės svarbiausiais vasaros mėnesiais, tačiau pagerės kitais metų laikais. Prognozuojama, kad Vidurio Europa taps patrauklesnė turizmui ištisus metus. Taip pat kalbama, kad sniego dangos sumažėjimas turės neigiamos įtakos žiemos sporto pramogoms ir turistų traukos centrams daugelyje regionų.

Laidoje klausiame: kaip klimato kaita paveiks Lietuvos verslus? Ar tikrai galima tikėtis didesnio turistų antplūdžio? Kur bėgs tokių paveiktų regionų gyventojai? Ar galima Lietuvoje tikėtis klimato migrantų krizės?

Apie tai laidoje kalba Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Egidijus Rimkus.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

Dažniausiai sužinoję, kad artimas draugas yra tokiuose santykiuose, norisi tiesiog pasiūlyti greičiau išsiskirti. To nepadarius, mus ima varginti skundai ir veiksmų trūkumas. Bet kas gali padėti? Ir kaip mes galime padėti sudėtinguose santykiuose esančiam žmogui? Apie tai – šiame komentare. 

Lukas ir Jonas pasakoja, kaip patys savo kasdienybėje naudoja dirbtinio intelekto (DI) įrankius. Nuo „ChatGPT“ paleidimo jau praėjo metai – ar per juos DI įrankiai pateisino atsiradusius lūkesčius? 

Laidos „Du bitai“ partneris – OMNISEND, Lietuvos startuolis, kuriantis elektroninės komercijos marketingo automatizavimo platformą. Prisijunk prie komandos www.omnisend.com.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija jau paskelbė savo kandidatų sąrašą į Europos Parlamentą. Jį sudaro 49 žmonės. Toliau vyks sąrašo narių reitingavimas. Tiesa, šiais metais reitingavimas bus atviras. Tai reiškia, jog jame gali dalyvauti visi Lietuvos piliečiai nuo 16 metų, nepriklausantys jokiai kitai politinei partijai ar rinkimų komitetui, bet pritariantys konservatorių veiklai ir vertybėms.

Registracija vyko iki spalio 27 d. Konservatorių partija skelbia, jog reitinguoti kandidatus į EP užsiregistravo virš 3 tūkst. žmonių.

Kodėl konservatorių partija nusprendė surengti atvirą reitingavimą? TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ teigė, kad 2018 m. rengti atviri rinkimai dėl konservatorių partijos kandidato į prezidentus parodė, jog yra daug partijai nepriklausančių žmonių, kurie nori įsitraukti į partijos vidinius procesus.

Kaip teigia M. Prievelis, toks didelis žmonių aktyvumas nudžiugino. „Tai yra geresnis rezultatas negu galėjome tikėtis. Mus džiugina aktyvumas. Matome, kad įvairiose Lietuvos savivaldybėse žmonės registravosi ir turime praktiškai visose savivaldybėse užsiregistravusiųjų. Taip pat ir Briuselyje bus organizuojamas reitingavimas, kur mūsų partija turi skyrių. Ten turime nemažai užsiregistravusių asmenų“, – tikino M. Prievelis.

Jis paaiškino, kodėl partija nusprendė į reitingavimą įtraukti asmenis nuo 16 metų bei pastebėjo, jog tarp užsiregistravusiųjų nemažą dalį sudaro jauno amžiaus žmonės.

„Tai yra partijos politinis apsisprendimas, kad asmenys nuo 16 metų gali dalyvauti partijos vidiniuose rinkimuose. Tai yra įrašyta ir partijos įstatuose. Tikrinant registraciją pastebėjome, kad nemažai asmenų yra būtent to amžiaus – nuo 16 iki 18 metų. Aš dabar nepasakysiu, kiek konkrečiai iš kurios amžiaus grupės registravosi, bet tikrai matėme, kad yra atstovaujamos visos amžiaus grupės", – teigė konservatorių partijos vykdomasis sekretorius.

Paklaustas, kaip partija patikrina, ar asmuo pritaria partijos veiklai bei vertybėms, M. Prievelis atsakė, jog registracijos procese asmuo yra supažindinamas su partijos vertybėmis bei principais. Po to partija patikrina, ar nėra kažkokios informacijos apie asmenį, kuri rodytų, jog jis nepritaria konservatorių veiklai.

Pašnekovo teigimu, atvejų, kai registracijos prašymas nebuvo patvirtintas, buvo labai mažai.

Atviras konservatorių partijos kandidatų sąrašo reitingavimas vyks lapkričio 11-12 dienomis. Tuo tarpu patys Europos Parlamento rinkimai vyks kitų metų birželio mėnesį.

BNS nuotr.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Lietuvoje sutinkamos keturios vėžių rūšys: plačiažnypliai, siauražnypliai, žymėtieji ir rainuotieji. Pastarosios dvi – invazinės rūšys, kurios padarė itin daug žalos mūsų vietiniams, plačiažnypliams vėžiams. Nors metai iš metų bandoma atkurti jų populiaciją pasitelkiant dirbtinį veisimą, deja, plačiažnypliai vėžiai ir toliau balansuoja ties išnykimo riba. Kokios priežastys lemia, kad šie vėžiai, net palaikomi dirbtinio veisimo,

nyksta? Ar vis dar realu tikėtis, kad pavyks atkurti šią itin trapią rūšį? Kokią įtaką daro vėžiams unguriai? Kuo apskritai įdomus vėžių gyvenimas? Kaip dažnai jie keičia kiautą ir kur jie traukia žiemoti – kalbame su

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesoriumi Gamtos tyrimo centro vyriausiu mokslo darbuotoju Kęstučiu Arbačiausku.

Kokia yra centrinio banko misija? Kuo jo veikla skiriasi nuo komercinio banko? Kokias pamokas verta išmokti iš palūkanų nuleidimo ir staigaus pakėlimo istorijos? Kaip finansinės inovacijos keičia požiūrį į balansą tarp saugumo ir bankų veiklai būdingos rizikos?

Inovacijų laboratorijos „SUPER HOW?“ tyrimų ir inovacijų vadovą, buvusį Lietuvos Banko valdybos narį, Vilniaus Universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto partnerystės profesorių, ekonomistą dr. Marių Jurgilą kalbina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Nedidelis miestas, biblioteka, IT projektai, verslo klubas ir sprendimas pakeitęs ne vieno žmogaus gyvenimą. Kaip bibliotekos darbuotojo galvoje gimusi IT mokyklos idėja Marijampolėje kasmet surenka per 1000 moksleivių? Ko reikia, kad regione rastųsi terpė nuo mažumės auginti taip Lietuvai reikalingus potencialius specialistus?
Apie aiškią viziją, drąsą ir užsidegimą siekti aukštesnių tikslų bei gebėjimą sutelkti aplinkinius kalbamės su Vaidu Baranausku, IT mokyklos LISPA Marijampolėje įkūrėju.

Laidos partneris – automobilių komponentų gamybos lyderis Lietuvoje CIE LT Forge. Prisijunk prie komandos ir auk kartu www.cieautomotive.lt

Šįkart aptarsime konkrečius NT įrankius, kuriuos verta naudoti, valdant savo nekilnojamąjį turtą. Taip galėtų kiekvienas pasilengvinti kasdienybę, bet, tikėtina, to nepadarys, nes tingi, nežino, arba nenori keisti įpročių? Programėlės ir tinklapiai: ką rekomenduotume naudoti? Taip pat pasikalbėsime daugiau apie būsimas darbo vietas: kaip jos keisis, ar toliau dominuos nuotolinis darbas, kaip keisis biurai, kokia bus darbo socialinė kultūra. Kokie naujausi produktai keis NT vartotojų kasdienybę? Kokios idėjos dar nespėjo virsti realybe?

Praktinė laida apie NT technologijas kartu su NT technologijų atstovais – Martinu Eitmonu iš „Proptech Lithuania" ir Raimundu Skurdeniu, išmaniųjų namų ekspertu, „Jung Vilnius“ vadovu.