Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas priėmė poziciją dėl naujos vartotojų „teisės į remontą" (angl. right to repair) 38 nariams balsavus už, 2 – prieš ir nė vienam nesusilaikius. Šiuo pasiūlymu siekiama padidinti remonto darbų skaičių per teisinės garantijos laikotarpį ir jam pasibaigus, bei skatinti naują remonto kultūrą. Pasak Europos Sąjungos, vartotojai praranda apie 12 mlrd. eurų kiekvienais metais rinkdamiesi keisti savo turimą daiktą, vietoje to, kad jį remontuotų. Vartotojų organizacijos jau seniai skundžiasi ne tik dėl to, kad produktai linkę sugesti, bet ir todėl, kad jų remontas dažnai yra per brangus, nes trūksta atsarginių dalių.
Pagal priimtą tekstą, pardavėjai privalėtų siūlyti nemokamą remontą per teisinės garantijos laikotarpį, išskyrus tuos atvejus, kai jis yra brangesnis už pakeitimą arba nepatogus vartotojui. EP nariai pritarė, kad vartotojai būtų skatinami rinktis remontą, o ne keitimą, pavyzdžiui, pratęsiant teisinės garantijos galiojimą vieneriems metams suremontuotiems gaminiams. EP nariai taip pat nori, kad valstybės narės skatintų remontą finansinėmis paskatomis.
Gamintojai būtų įpareigoti taisyti tam tikrą skaičių gaminių net jei jiems netaikoma teisinė garantija. Siekdami tai paskatinti, EP nariai nori, kad remontas būtų atliekamas per pagrįstą laikotarpį. Tiesa, koks tiksliai tai laikotarpis, nėra nedetalizuojama. Anksčiau siekta, jog remontas būtų atliktas per 15 darbo dienų, tačiau šios formuluotės buvo atsisakyta.
Šis pasiūlymas taip pat skatins konkurencingesnę ir skaidresnę remonto rinką. Nepriklausomi remontininkai, atnaujintojai ir galutiniai naudotojai galėtų gauti visas atsargines dalis, informaciją ir įrankius už priimtiną kainą per visą gaminio naudojimo laiką. Pasak EP narių, tai paskatins konkurenciją, sumažins remonto išlaidas ir suteiks vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių.
Pasiūlymas svarbus ir dėl aplinkosauginių priežasčių. Pasiūlymais dėl „Žaliojo susitarimo“ siekiama ES paversti klimato požiūriu neutralią ir efektyviai išteklius naudojančią žiedinę ekonomiką. Vienas iš pagrindinių žiedinės ekonomikos elementų yra tvaraus prekių vartojimo skatinimas, taip mažinant atliekų kiekį ir išvengiant perteklinio išteklių naudojimo, nes tai leistų sumažinti šiltnamio efektą. Taigi produktų gyvavimo trukmė yra labai svarbi. Europos Komisijos skaičiavimais, per anksti išmetant gyvybingas vartojimo prekes, Bendrijoje kasmet išmetama 261 mln. tonų CO2 ekvivalento teršalų ir sunaudojama 30 mln. papildomų tonų išteklių. Be to, ankstyvas prekių išmetimas sukuria 35 mln. tonų atliekų kiekvienais metais.
Viešosios įstaigos „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius EP siūlymus laiko mažu žingsniu į priekį. Pašnekovo teigimu, itin svarbi yra pratęsta garantija suremontuotiems daiktams. Tokiu būdu vartotojas bus tikras, kad per ateinančius metus turimas daiktas privalės veikti.
Dabartine situacija su remontavimu D. Tracevičius laiko absurdiška. „Šiuo metu situacija yra absurdiška su kai kuriais elektronikos prietaisais. Galima išskirti mobiliuosius telefonus – norint pasikeisti ekraną, reikia sumokėti vos ne pusę telefono kainos. Originalios dalys yra labai brangios. O jeigu yra taisoma ne pas autorizuotą atstovą, tai tada netenkama garantijos. Tai čia yra rinkos iškraipymai, kurie verčia žmones pirkti daiktą naują", – nepalankias remontavimo sąlygas vartotojui kritikavo D. Tracevičius.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
