Pastaruoju metu Europoje žiniasklaidoje matome vis daugiau naujienų ir vaizdo įrašų apie radikalius klimato kaitos aktyvistų protestus, kur sriuba, tortu ar dažais apliejamos skulptūros, paveikslai, kiti meno kūriniai arba patys aktyvistai klijuojasi prie kelio dangos, asfalto, yra blokuojamas eismas keliuose. Šie veiksmai, iš tiesų, patraukia mūsų dėmesį, bet visgi kiek šie protestai neperžengia teisinių apribojimų ir turi būti leidžiami?
Italijoje vyko aršios diskusijos dėl aktyvistų grupės „Paskutiniosios karta" (itališkai – „Ultima Generazion") imitacijos sugadinti paveldo statinius ir paminklus didžiuosiuose Italijos miestuose. Patys šio judėjimo nariai tai įvardina kaip pilietinį nepaklusnumą, bandymą sužadinti visuomenę ir reikalavimą valstybei nutraukti iškastinio kuro naudojimą.
Vis dėlto, politikai, teisėsauga ir dalis visuomenės tokius veiksmus smerkia, laiko chuliganizmo išpuoliu ir už tokius veiksmus baudžia aktyvistus
Italijos laikraštyje „Domani" paskelbtame straipsnyje JT specialusis pranešėjas aplinkos gynėjų klausimais Michel'as Forst'as išreiškė susirūpinimą dėl ženklų, kad Italijoje vis dažniau kriminalizuojami aplinkos gynėjai, ir paminėjo įstatymo projektą Italijoje, pagal kurį asmenims, išniekinusiems visuomeninius ar religinius pastatus bei kultūros paveldo saugomus pastatus, numatoma skirti nuo šešių mėnesių iki trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Ar toks pasirinktas klimato aktyvistų raginimas imtis veiksmų kovai su klimato kaita tikrai pasiekia savo tikslinę auditoriją? Ar nesukelia tai atvirkštinės reakcijos ir gyventojų pykčio? Kodėl kai kurie aktyvistai rizikuoja veikdami prieš įstatymus?
Laidos pašnekovė: aplinkos psichologė Gintarė Zinkevičiūtė.
Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.