Mokymasis – tai kelionė, kuriai nėra amžiaus ribų. Nesvarbu, ar jums 25, ar 65 metai, žinių, augimo ir asmeninio tobulėjimo siekis yra viso gyvenimo siekis. Tačiau kaip užtikrinti, kad būdami suaugusieji ir toliau efektyviai mokytumėmės, prisitaikytume prie naujos informacijos ir priimtume teisingus sprendimus nuolat besikeičiančiame pasaulyje?

Šioje laidoje leisimės į kelionę po suaugusiųjų švietimo pasaulį ir gilinsimės į kritinio mąstymo svarbą šiame kontekste. Nagrinėsime iššūkius ir galimybes, su kuriomis susiduria besimokantys suaugusieji, ir strategijas, kurias galima taikyti siekiant patobulinti kritinio mąstymo įgūdžius.

Prie mūsų taip pat laidoje prisijungs pašnekovai, kurie pasidalins savo įžvalgomis, patirtimi ir praktiniais patarimais, kaip puoselėti kritinį mąstymą suaugusiųjų švietime.

Taigi, visai nesvarbu, ar šiuo metu mokotės institucijoje ar savarankiškai, ar esate pedagogas, dėstytojas ar tiesiog smalsaujate apie žingeidaus proto galią, jūsų laukia įtrauki ir kviečianti susimąstyti laida. Kiek mokame kritiškai mąstyti arba kaip to galime išmokti? Ar mūsų visuomenė mąsto kritiškai ir ar to galima išmokti?

Diskutuoja: filosofas, Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesorius, kino scenaristas, rašytojas, suaugusiųjų švietėjų bendruomenę vienijančio projekto „Epale“ ambasadorius Lietuvoje Kristupas Sabolius ir Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentė dr. Daiva Penkauskienė.

Laida sukurta bendradarbiaujant su Švietimo mainų paramos fondu, administruojančiu „Epale“ projektą. „Epale“ – tai Europos suaugusiųjų švietimo specialistų mokymosi elektroninė platforma, kuria siekiama suburti suaugusiųjų švietimo specialistų bendruomenę. Projektas bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.

Palyginti su nemažai kitų šalių, Europos Sąjunga gali pasigirti savo narėse esančia žiniasklaidos laisve. Pagal pasaulinės nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ žiniasklaidos laisvės indeksą, pirmajame trisdešimtuke dominuoja ES šalys. Lietuva šiame reitinge užima 7-ąją vietą. Nepaisant to, ES įžvelgia nerimą keliančių ženklų dėl žiniasklaidos laisvės, todėl prieš porą dienų Europos Parlamento nariai balsavo dėl teisės akto, didinančio ES žurnalistų ir žiniasklaidos darbo skaidrumą bei nepriklausomumą. Už balsavo 448 Europos Parlamento nariai, prieš – 102 nariai, o 75 susilaikė.

Europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtes teigimu, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai žurnalistams kyla pavojų. „Štai visai neseniai Prancūzijoje buvo suimti keli žurnalistai, verčiant juos išduoti savo informacijos šaltinius. Yra ir kitų pavyzdžių“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Jos vertinimu, dalies politikų nepasitenkinimas EP priimtu aktu kaip tik įrodo jo svarbą. „Kai kurių politinių grupių, frakcijų atstovai balsavo prieš. Ta grupė yra ECR, kur yra ultradešinieji, kaip aš supratau. Taip pat – ID grupė. Tai tos grupės, kurios, matyt, ne visai norėtų, kad žiniasklaida būtų nepriklausoma. Dėl to, žinoma, man labai gaila ir tai dar kartą parodo, kad tikrai toks aktas yra reikalingas“, – akto svarbą pabrėžė V. Blinkevičiūtė.

Šiuo aktu siekiama užtikrinti pliuralizmą ir nepriklausomybę ES žiniasklaidoje. Valstybės bus įpareigotos užtikrinti redaktorių apsaugą. Be to, žiniasklaidos paslaugų tiekėjai turės užtikrinti nuosavybės skaidrumą, viešai atskleisdami su tuo susijusią informaciją ir imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad konkretūs redakciniai sprendimai būtų priimami nepriklausomai. Taip pat akte numatytos priemonės, kaip žurnalistai ir jų šeimos bus geriau apsaugoti nuo šnipinėjimo.

Jei šalyse narėse yra visuomeninė žiniasklaida, aktas įpareigoja stabilų jos finansavimą, kuris užtikrintų redaktorių nepriklausomumą. Norint išsaugoti žiniasklaidos įvairovę, valstybės narės privalės įvertinti rinkos koncentraciją.

Kartu siekiama apriboti viešojo sektoriaus reklamos mastą, kad žiniasklaida būtų mažiau priklausoma nuo valstybės užsakymų. Žiniasklaidos įmonės, įskaitant interneto platformas ir paieškos sistemas, privalėtų atskleisti duomenis apie iš valstybinės reklamos gaunamas lėšas ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Kad žiniasklaidos įmonės netaptų priklausomos nuo valstybinės reklamos, siūloma nustatyti vienam žiniasklaidos paslaugų teikėjui, interneto platformai ar paieškos sistemai tenkančią didžiausią sumą, kuri siektų 15 proc. viso valstybės skiriamo biudžeto reklamai ES šalyje.

Atsižvelgiant į Skaitmeninių paslaugų aktą, Žiniasklaidos laisvės akte numatytos priemonės, kuriomis apsaugoma nuo to, kad nebūtų nepagrįstai pašalinamas žiniasklaidos turinys, sukurtas laikantis profesinių standartų. Didelės interneto platformos privalės informuoti žiniasklaidos paslaugų tiekėjus apie ketinimus pašalinti turinį anksčiau, nei įsigalios pats pašalinimas.

Taip pat bus siekiama sukurti Europos žiniasklaidos paslaugų valdybą, kurią sudarytų nacionalinės žiniasklaidos institucijų atstovai. Valdyba skatins veiksmingai ir nuosekliai taikyti ES žiniasklaidos teisės aktų sistemą, visų pirma padėdama Komisijai rengti gaires žiniasklaidos reguliavimo klausimais. Ji taip pat galės teikti nuomones dėl nacionalinių priemonių ir sprendimų, kurie daro poveikį žiniasklaidos rinkoms ir žiniasklaidos rinkos koncentracijai.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Ūsoriai – karpinės, srovę mėgstančios žuvys, daugiausia gyvenančios mūsų didžiosiose upėse: Nemune, Neryje, taip pat sutinkami Merkyje, Žeimenoje. Šios žuvys gana paslaptingos, o jų žūklės subtilybes perpratusių meškeriotojų Lietuvoje nėra tiek jau daug. Daugiausia ūsorius bandoma pagauti dugnine meškere, taip pat spiningu, museline.

Laidoje „Žuvys kalba" su dviem meškeriotojais: Audriumi Zurliu ir Vygintu Radžiukynu, kalbame kokiose vietose upėse reikėtų ieškoti ūsorių, kokie masalai labiausiai pasiteisino gaudant dugnine ir spiningu? Kokią ūsorių populiacijos padėtį mato patys meškeriotojai ir kodėl ūsorius verčiau paleisti atgal į vandenį, o ne neštis namo?

Pokalbis su aktoriumi Mariumi Repšiu.

Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse gyventojai skatinami rinktis elektromobilius, nes tai leistų mažinti iškastinio kuro naudojimą. Visgi, nors pastaraisiais metais tokių automobilių įsigyjama daugiau, tačiau bendras jų skaičius tebėra mažas. Vartotojai tai grindžia didesne tokių automobilių kaina ir įkrovimo stotelių trūkumu.

Ką būtų galima pakeisti, laidoje aiškinamės su Kaziu Pupiniu, Estijos elektromobilių infrastruktūros plėtros įmonės „Eleport" vadovu Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Lietuviai sukonstravo dviratį-treniruoklį, kuris geba ne tik gaminti energiją, bet ir ją kaupti. 15 minučių tokio dviračio mynimo pakanka norint įkrauti telefono bateriją. Įkrovus dviračio bateriją energijos kaupiklis gali net kelias valandas maitinti namų prietaisus dingus elektrai. Kas paskatino kurti tokį išradimą? Su kokiais iššūkiais susidūrė? Kaip sekasi pritraukti klientų dėmesį? Pasakoja kompanijos „Tukas EV" sukūrusios šį dviratį direktorius Jonas Navickas. 

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, nuo rugsėjo vidurio pradeda skelbti savo makroekonomines prognozes ir taip įsilieja į makroekonomikos prognozuotojų būrį, kartu su tokiomis institucijomis kaip Lietuvos bankas, Finansų ministerija ir kt. Tą daryti jai rekomendavo tarptautinės organizacijos. Ką Valstybės kontrolė prognozuoja Lietuvai ir kaip užtikrinti efektyvų valstybės biudžeto lėšų naudojimą? Atsako Valstybės kontrolės Biudžeto stebėjimo departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė. 

Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Ši diena paskelbta minėtina diena UNESCO iniciatyva. Ja siekiama atkreipti dėmesį į itin svarbų mokytojo darbą. Šią dieną svarbu aptarti ne tik visuotinio švietimo problemą, bet ir mokykloje plintančią rūkymo, narkomanijos, mokinių smurtavimo problemą; išspręsti žemą mokytojų atlyginimo klausimą. Panašu, kad mums visos šios problemos itin aktualios.

Diskutuoja mokytojai Robertas Ramanauskas ir Alius Avčinikas.

Laidoje kalbamės apie mėnesio žvaigždės rinkimus darbovietėje, dailės terapiją, gimtadienio dovanas, sporto sales, medicinos punktus, mėgstantiems judėti apmokamus žygių ir bėgimų mokesčius – kiek šios darbuotojų motyvavimo priemonės iš tikrųjų gali būti naudingos?

Laidos pašnekovė: Ineta Bukelevičė, „Sanatorija Gradiali"  verslo ir organizacijos vystymo vadovė.

Projektą „Sėkmės receptai“ remia Onworkation powered by AirGuru – Jūsų įmonės darbostogų planuotojas. Daugiau informacijos onworkation.com

Projektą „Sėkmės receptai" pristato „Eglės sanatorija" – čia viskas įskaičiuota jūsų sveikatai!

Projektą „Sėkmės receptai" pristato organizacijų vystymo ekspertai People LAB. Žmonių vadybos profesionalai, išoriniai personalo partneriai kuria atlygio, darbuotojų veiklos valdymo ir ugdymo sprendimus jūsų verslo sėkmei.

Norite dalyvauti projekte SĖKMĖS RECEPTAI ir Jūs? Kviečiame užpildyti dalyvio anketą https://sekmesreceptai.ziniuradijas.lt.

Ekonominė krizė, išaugusi emigracija... Kažin, ar tai tikrai tinkamas metas imtis mokyklos statybų. Kokio lygio dedikacijos reikia, kad gyventojų bendruomenė kone dešimtmetį įtikinėtų savivaldą to reikalingumu, vaikščiotų po teismus gindami viešąjį interesą, o viešojo pirkimo metu gautą mokyklos projektą išdėtų į šuns dienas? Ar įmanoma ne savo rankomis pastatyti modernią mokyklą buvusiuose soduose Vilniaus pakraštyje? Apie bendruomenės galią ir neįtikėtiną atkaklumą – pokalbis su verslininku, buvusiu Balsių bendruomenės pirmininku Rimantu Micka.

Laidos partneris – automobilių komponentų gamybos lyderis Lietuvoje CIE LT Forge. Prisijunk prie komandos ir auk kartu www.cieautomotive.lt