Pastaraisiais mėnesiais šalies sostinėje kilo net du skandalai dėl medžių išsaugojimo. Užkirsti kelią šimtamečio ąžuolo kirtimui vilniečiams nepavyko, tačiau įtampos dėl devynių medžių Romain Gary skvere išlieka. Atrodo, kad miesto žmogui svarbu išsaugoti bent dalelę jį supančios gamtos.

Visgi, yra ir neigiamų tendencijų. Kitaip nei seniau, jaunimas daugiau leidžia laiko ne gamtoje, bet namuose prie kompiuterių ar išmaniųjų telefonų ekranų. Todėl ryšys su gamta – aižėja: nepažįstame augalų, laukinių gyvūnų, paukščių, jų čiulbesio.

Tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek Europos Sąjungoje kupina iniciatyvų, kuriomis siekiama išsaugoti aplinką. Bet ar galime išsaugoti tai, ko iš tikrųjų nepažįstame? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto profesoriumi, dr. Gediminu Brazaičiu.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

Studijoje portretų fotografė Eglė Hugo pasakoja, ką galime komunikuoti savo išvaizdos dėka.

Apie naujas dainas, albumą, festivalius ir kaimą, kurio žmonės vieni kitus padavinėja į teismą pasakoja Marijus Mikutavičius.

Laidoje kalbame apie Lietuvoje dingstančių žmonių statistiką. Kodėl vaikai bėga iš namų ir kiek iš jų grįžta gyvi bei sveiki?  Kaip socialiniai tinklai ir nuomonės formuotojai prisideda prie dingusių asmenų paieškos? Kokią informacija yra svarbu pateikti teisėsaugai ir kada galima tikėtis didesnio visuomenės įsitraukimo į paieškas?

Laidos pašnekovė – Dingusių žmonių šeimų paramos centro darbuotoja Arūnė Bernatonytė. 

Internete paplito Antano Kandroto-Celofano vaizdo įrašas, kuriame rusų kalba skelbiama, neva paramą Ukrainai renkantys Lietuvos visuomenės veikėjai pinigus panaudoja saviems tikslams. Po apkaltintų visuomenės veikėjų tokios informacijos paneigimo, vaizdo įrašas ir toliau sėkmingai gyvuoja interneto platybėse. Žmonės pasakoja, kad tokiu vaizdo įrašu patikėjo ir pažįstami ukrainiečiai. Teisininkai kalba, kad tokio tipo pasisakymai yra gerai apgalvoti, dėl to nuteisimas už šmeižtą tampa itin sudėtingas. Tai nėra vienetinis atvejis, atrodo, klaidinantys pranešimai skleidžiami vos ne kasdien. Vieni socialiniuose tinkluose skleidžia klaidingą informaciją, kiti juos paduoda į teismą. Bet, ar tokios bylos padeda spręsti dezinformacijos problemas? Kiek daug klaidinančios informacijos galima skleisti ir ar kas pajėgus užkirsti tam kelią? O gal tokia demokratijos kaina? Kaip atskirti žodžio laisvę nuo neapykantos kalbos?

Diskutuojame su žiniasklaidos teisės eksperte Raminta Bučiūte ir neapykantos kalbos eksperte, Vilniaus universiteto doc. dr. Indre Isokaite-Valuže.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

1944 m. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, dešimtys tūkstančių Lietuvos patriotų stojo į kovą su okupantais. 1944–1945 m. miškuose susitelkė apie 30 tūkst. ginkluotų vyrų. Vieni jų į partizanų gretas įstojo vengdami tarnybos okupantų kariuomenėje, kiti – galimų represijų ar tremties. Tačiau dauguma ginkluotos kovos kelią pasirinko sąmoningai, pasiryžę kovoti tol, kol bus atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Diskutuoja: istorijos mokytojas Robertas Ramanauskas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyriausiasis istorikas Gintaras Vaičiūnas.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Šiuo metu ant Palangos tilto ne tik poilsiautojų, bet ir žvejų apgultis. Jūros pasiilgę žvejai savo sėkmę bando gaudydami įvairias priekrantės žuvis: perpeles, strimėles, žiobrius. Pasitaiko ir retesnių laimikių, pavyzdžiui, skumbrių. 

Kuo įdomi žvejyba Baltijos priekrantėje? Kur reikėtų ieškoti didelių perpelių? Kodėl drastiškai mažėja uotų, plekšnių? Apie tai ir dar daugiau laidoje diskutuojame su biologu ir žveju Remigijumi Dailide.

Viena ryškiausių knygos apipavidalintojų, iliustruotoja, grafikė Sigutė Chlebinskaitė atskleidžia, kaip lapų pluoštas su raidėmis virsta tobulai sustyguotu, daugiaprasmiu kūriniu.  

Lietuvių kompanija „Ostara" sukūrė hibridinį dyzelinį-elektrinį visureigį. „Krampus" pavadintas visureigis gali važiuoti tiek su vairuotoju, tiek ir be jo. Kur toks visureigis gali būti naudojamas? Kaip kilo idėja jį kurti? Kuo jis išskirtinis? Pasakoja „Ostara" kompanijos vadovas Darius Antanaitis.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Kaip idėjos tampa madingomis? Kaip užčiuopti, kas yra aktualu, bet populiarume neprarasti savęs? Kaip išlaikyti, kas savita, bet būti patraukliam visko mačiusiai ir nuo visko persisotinusiai akiai?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva kalbina komunikacijos ir rinkodaros specialistą, turintį daugiau kaip dešimties metų patirtį tarptautinėje mados pramonėje, Arnoldą Remeiką.

Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas