Vilniaus universiteto klimatologas Egidijus Rimkus atsako į laidos „Tvari Lietuva" klausytojų girdėtus mitus apie klimato kaitą ir paaiškina, ką atsakyti klimato kaitos neigėjams.

Ar esate turėję valgymo sutrikimų? Pasirodo, anoreksija didele dalimi yra nulemiama genetikos. Tai viena iš sunkiausiai pagydomų psichikos ligų, kurios gydymas trunka metų metus.

Su paauglių psichoterapeutu Gintautu Narmontu kalbamės apie tai, kaip pastebėti ankstyvus anoreksijos požymius mūsų vaikuose ir nubrėžti sveikas ribas, taip išvengiant ligos paūmėjimo.

Apie masažus ir jų naudą kalbėsime su masažo meistre Liucija Peciukevičiene.

Vasarą Lietuvoje dažnokai lyja, o tuomet pasipila didesnės ar mažesnės vairuotojų klaidos, kurios kartais baigiasi ir skaudžiomisavarijomis. Šiandien kalbėsimės apie tinkamą vairuotojų elgseną,o mūsų pašnekovas – automobilių sporto treneris, specialaus transporto vairuotojų mokytojas Andrejus Savčenko. 

Indrė Širkienė – viena profesionaliausių ir populiariausių „Instagramo“ mokytojų, siekiantiems augti šioje platformoje. Pokalbyje išgirsite, kaip Indrė užsitarnavo savo auditorijos pasitikėjimą, ką reiškia būti matomam socialiniuose tinkluose ir kaip laisvadarbystę suderinti su šeima ir kelionėmis.

Lietuvoje šiemet jau nuskendo 58 žmonės. Pagal skendimų rodiklius, mes net 4 kartus viršijame ES vidurkį, o pagal skendimų skaičių pasaulyje esame 34 vietoje nuo galo ir rikiuojamės kartu su tokiomis šalimis kaip Bangladešas ir Šiaurės Korėja.

Ir kad suvoktume Lietuvos situacijos visą liūdesį, dar šiek tiek statistikos: kasmet Lietuvoje skęsta apie 200-300 žmonių, apie 10 proc. jų – vaikai. Palyginimui, jei Lietuvoje 100-tui tūkst. gyventojų tenka 5 skenduoliai, Danijoje, kuri vandens telkinių skaičiumi labai panaši į Lietuvą, tik 0,3. Ir tie – atvykėliai iš kitų šalių.

Kodėl Lietuva – skenduolių kraštas? Ir ką turime daryti, kad situaciją keistųsi?

Laidoje dalyvauja Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Juozas Kirka ir Diana Kindurienė, Sostinės vaikų ir jaunimo centro plaukimo trenerė.

Laidos „Verslumo dvasia" pašnekovas – vadovų konsultantas Saulius Jovaišas.
Daugiau informacijos laidos temomis rasite naujojoje Augustino Rakausko knygoje „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" ir ankstesnėse knygose „Verslumo dvasia" bei „Globali jausmo proto dvasia" (pastarąsias dvi galima laisvai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt).

Laida transliuojama penktadienį 10.10 val. Kartojama šeštadienį 17 val. per „Žinių radiją".

Laidos autorius – Augustinas Rakauskas. Laidą veda Ingrida Stankevičienė, Edita Marciulevičienė.

Šią savaitę minėjome 90-asias Dariaus ir Girėno žygdarbio metines. „Lituanica“ – lietuvių valdomas eksperimentinis lėktuvas, 1933 m. sėkmingai perskridęs Atlanto vandenyną ir neaiškiomis aplinkybėmis sudužęs, iki galutinio tikslo (Kauno) belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio. Savo kreipimesi pilotai skelbė, jog tiek sėkmingas skrydis, tiek ir galima katastrofa sustiprins „Lietuvos sūnų dvasią“, įkvėpdamas juos naujiems žygiams. Pasauliui šis skrydis buvo reikšmingas tiek moksliniu (tiriant oro sroves), tiek inžineriniu požiūriu (tiriant panaudoto lėktuvo tipo ir navigacijos būdų galimybes). Iššūkis buvo rimtas: net ir dabar įprastinis, specialiai neruoštas analogiško tipo lėktuvas tokio atstumo nuskristi negali.

Laidoje dalyvauja kultūros istorikas, Istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas Aurimas Švedas ir istorijos instituto mokslinis darbuotojas Artūras Svarauskas.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Kopriklausomybė yra grupė bruožų, kurie išsivysto vaikystėje, kaip būdas susidoroti su traumomis. Daugelis iš mūsų užaugome šeimose, turinčiose priklausomybių, asmenybės elgesio sutrikimų, disfunkcijos ar kitų problemų. Kitų iš mūsų vaikystė, iš pažiūros, buvo „normali“, tačiau kopriklausomybės bruožus ir modelius nesąmoningai gali būti perdavę mūsų tėvai.

Kopriklausomybės bruožai labiausiai išryškėja mūsų santykiuose, bet galiausiai – jie parodo mūsų sunkumus mylėti, priimti, pasitikėti ir būti tikruoju savimi.

Šiame komentare dalinuosi kopriklausomybės bruožais, o Jums palieku laisvę nuspręsti – ar kopriklausomybė Jums trukdo, ar ne.

Pernai metų „Flash Eurobarometro" duomenimis, Europos mastu didžioji dalis smulkaus ir vidutinio verslo jau ėmėsi esmingų žingsnių, siekiant žalinti savo veiklą ir pereiti prie efektyvesnio išteklių naudojimo. Skelbiama, kad 89 proc. tokių verslų ėmėsi bent vienos iniciatyvos, susijusios su veiklos tvarumu.

Visgi, žalioji transformacija reikalauja papildomų resursų ir pastangų. Tad kokie iššūkiai verslui kyla? Kaip įmonės taikosi prie klimato kaitos keliamų iššūkių? Ir ar žaliasis kelias duoda tam tikros grąžos? Pokalbis su „Sustain Advisory" partnere ir tvarumo eksperte Auste Valikonyte.

Nuotrauka: Sutthiphong Chandaeng - shutterstock.jpg

Laida „Gyvenu Europoje“ yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.