2006-aisiais Lietuvos Respublikos Seimas į atmintinų dienų sąrašą įtraukė Tuskulėnų aukų atminimo dieną. Vilniuje, buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje masinėse kapavietėse buvo užkasti 1944–1947 metais sovietų saugumo vidaus kalėjime Vilniuje sušaudytų asmenų palaikai – pagal SSSR karo tribunolų nuosprendžius mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims. Pirmaisiais antrosios sovietinės okupacijos metais okupacinė valdžia vykdė žiaurias represijas prieš Lietuvos piliečius, pasitelkdama neteisėtus „įstatymus“. NKVD, NKGB, MGB ir joms pavaldžios arba su jomis susijusios institucijos persekiojo ir žudė sovietų valdžios priešininkus. Žmonės, nesusitaikę su Lietuvos okupacija, buvo persekiojami, tardomi ir žudomi, vėliau slepiant nusikaltimų pėdsakus.

Kokios istorijos (nutikimai) geriausiai iliustruotų, kaip okupuotas šalis, Lietuvą buvo apraizgiusi KGB ir panašios struktūros? Kokie buvo jos veiklos metodai prieš civilius, prieš šviesuomenę, prieš rezistentus, disidentus? Kas buvo tie KGB‘istai, kokie žmonės sutikdavo bendradarbiauti, kolaboruoti, išduoti, kankinti? NKVD pareigūnai žydai, koks jų procentas? Kokių tautybių daugiausia tarp KGB vadovybės? Ar demokratinės šalys supranta, kaip veikia KGB? Ar šiandieninės autoritarinių režimų represinės struktūros tokios pat žiaurios/ efektyvios?

Laidoje dalyvauja Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vadovė humanitarinių mokslų daktarė Kristina Burinskaitė ir politikas, valstybės istorinės atminties formuotojas, sovietinius nusikaltimus ir lietuvių rezistenciją tiriantis istorikas, mokslų daktaras Arvydas Anušauskas.

Laidą remia Medijų rėmimo fondas.

Laidos pašnekovas - Seimo narys, ekonomistas Raimondas Kuodis.

Ar maitindamiesi idealiai gebėtume gauti visas reikalingas maisto medžiagas vien su maistu? Galbūt yra vitaminai, kurie tinka visiems? Kokių medžiagų perteklius gali sukelti rimtus sveikatos negalavimus? Kokiems maisto papildams mes dažnai švaistome pinigus ir kaip atsirinkti?

Apie visavertę mitybą ir maisto papildus kalbamės su dietiste Ugne Radzevičiene.

Laidą „Gyventi kūne“ remia „Eglės sanatorija“ – jau daugiau nei 50 metų rūpinamės jūsų sveikata!

Pokalbis su muzikos atlikėju ir kūrėju Sasha Song.

Maisto išmetame labai daug, ypač maitinimo industrijoje. Siurprizų dėžutės desertinėje skatina ne tik paragauti naujų gaminių, bet ir prisidėti prie tvaraus vartojimo. Pasakoja „Crustum“ rinkodaros vadovė Laura Butkutė-Olšauskė.

Projekto „Sėkmės receptai“ rėmėjai:

EY (Ernst & Young Baltic) – profesinių paslaugų lyderis Baltijos šalyse.
FLOKATI – vilnos ir miego ekspertai jau dvidešimt penkerius metus.
Elektrum – pozityvus elektros tiekėjas, kuriuo pasitiki daugiau nei 15 tūkstančių verslo klientų.
PST Group – pasaulį statome tvariai.

Smulkūs elektros vartotojai bei pažeidžiamų grupių atstovai galės toliau naudotis visuomeniniu elektros tiekimu iki 2030 m. arba į jį sugrįžti. Tokiems įstatymo pakeitimams dar šį pavasarį pritarė Seimas. Skaičiuojama, kai tai aktualu gali būti maždaug 800 tūkst vartotojų. Jiems nebereikia iki metų pabaigos rinktis nepriklausomo tiekėjo, nors tai galima padaryti savo iniciatyva. Ką svarbu žinoti šiems vartotojams? Kokios yra sąlygos grįžti į visuomeninį tiekimą ir kaip paprastai pasitikrinti, ar jūsų objektas gali likti šiame tiekime? Atsakymų ieškosime kartu su ESO Paslaugų tarnybos vadove Agne Domarkiene bei privačių klientų aptarnavimo vadove Jurgita Kuznecoviene.

Laidą „Ekspertai pataria“ pristato ESO.

Gyventojai nuo 50 iki 64 metų jau sudaro trečdalį darbingo amžiaus darbo jėgos, tačiau beveik pusė jų sako susiduriantys su neigiamu darbdavių požiūriu, o trečdalis – su amžiaus diskriminacija, rodo Užimtumo tarnybos atliktas tyrimas.
Tuo pat metu jaunimo nedarbas siekia 7,5 proc., o atotrūkis tarp rinkos poreikių ir įgyto išsilavinimo tik didėja. „Uždaras ratas“ neskyla: be patirties sunku įsidarbinti, o nedirbant patirties sunku įgyti.
Užimtumo tarnybos viešųjų ryšių patarėjas Liudas Dapkus sako, kad šiandien rinkoje labai ryškūs nekvalifikuoto darbo lūkesčiai. Nors nedarbo išmokos gavėjų skaičius labiausiai augo tarp jauniausių rinkos dalyvių, jaunimo bedarbystės trukmė trumpėja. Išgyvename itin skaudų motyvacijos nuosmukį.  
Kokį vaidmenį tokioje situacijoje atlieka Užimtumo tarnyba ir kokią įtaką motyvacijai įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje turi valstybės parama? L. Dapkų kalbina Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė Kotryna Tamkutė.

Danijos profsąjungos išsireikalavo kolektyvinės sutarties, kuria  ginsis nuo pigių migrantų. Šios šalies verslai įpareigoti mokėti imigrantams tokio pačio dydžio algas, kokios mokamos vietiniams danams. Tikėtina, tai skatintų įmones samdyti saviškius, atsisakant atvykėlių.  Apskritai  pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) metu Danija sieks griežtesnių visame bloke galiojančių taisyklių, įskaitant prieglobsčio suteikimo ir teisinių skundų nagrinėjimo taisykles.

Migracijos politika „yra susijusi su saugumu, tai yra mums reikia saugesnės, stabilesnės ir tvirtesnės Europos, o to tikrai nebus, jei nekontroliuosime srautų į Europą“, teigė Danijos Europos reikalų ministrė Marie Bjerre, pristatydama šalies pirmininkavimo ES, prioritetus.

Lietuvoje vis dažniau pastebimas užsieniečių antplūdis. Ir ne tik taksi vairuotojų, ar picų išvežiotojų. Daugėja rusų kalbos, aptarnavimo sferoje dirba užsieniečiai, sunkiai suregzdami sakinį lietuviškai. Be to, dėl migrantų fiksuojamas ŽIV šuolis.

Laidoje dalyvauja Laikinosios grupės "Prieš masinę imigraciją" pirmininkas Vytautas Sinica, Verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Simonas Gentvilas.

Pasak 72 žurnalistų iš skirtingų redakcijų, prokuratūra nebe pirmą kartą vilkina atsakymus į užklausas, ignoruoja pateiktus klausimus, pateikia tik dalinę arba neišsamią informaciją, piktnaudžiauja ikiteisminio tyrimo paslapties institutu ir kartais teikia netikrą informaciją. Pasak protestą inicijavusių žurnalistų, tokia ydingos komunikacijos praktika tęsiasi jau ne vienerius metus, nepaisant ankstesnių perspėjimų Generalinės prokuratūros vadovybei.
Žurnalistai dar kartą pasipiktino po to, kai prokuratūra ilgai vilkino atsakymus į LRT ir užsienio žiniasklaidos užklausas. Galiausiai, Generalinė prokuratūra atsakė į šias užklausas, tačiau beveik iškart tą pačią informaciją paviešino kaip savo pranešimą spaudai. Tokiu būdu buvo klaidinama visuomenė dėl informacijos kilmės. Tai pakenkė ilgai LRT ir užsienio žurnalistų vykdytam tyrimui apie Rusijos specialiųjų tarnybų rengiamas teroristines atakas.
Prokuratūra įsitikinusi, kad turi teisę saugoti tyrimų paslaptis. Žurnalistai pabrėžia, kad sistemingas informacijos vilkinimas ir žurnalistų klaidinimas kelia rimtų klausimų apie demokratijos principų ir žodžio laisvės laikymąsi.
Kur driekiasi riba tarp teisėtų prokuratūros interesų ir žiniasklaidos teisės gauti informaciją? Kaip užtikrinti, kad atsakingos institucijos elgtųsi skaidriai, o žurnalistai galėtų atlikti savo darbą be trukdžių?
Laidoje dalyvauja generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas ir LRT Tyrimų skyriaus redaktorė Indrė Makaraitytė.

Laidą remia Medijų rėmimo fondas.

Sprendimų, kaip sumažinti tekstilės atliekų kiekį, ieško visa Europa, tačiau Prancūzija viena pirmųjų ėmėsi konkrečių žingsnių – pritarė idėjai įstatymu uždrausti bet kokias ultragreitosios mados platformų „Shein“ ir „Temu“ reklamas, apmokestinti itin pigius, vos per kelias dienas į rinką išleidžiamus, drabužius bei uždrausti besaikį pirkimą skatinančią ultragreitosios mados nuomonių formuotojų reklamą. Lietuvoje šiuo metu nėra galiojančio įstatymo, reglamentuojančio tekstilės gamintojų ir importuotojų atsakomybę, tačiau atsakingi verslai ieško sprendimų, kaip sukurti ir įdiegti efektyviai veikiančią tekstilės atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą Lietuvoje. Apie tai laidoje kalbamės su Nino Inasaridze, VšĮ Aplinkos apsaugos instituto vykdomąja direktore.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.