Šioje „Talentai po priedanga“ laidoje – pokalbis su kūrėja Gintare Konde. Menininke, kuri, kaip pati sako, vaizduoja tai, kas veržiasi iš pasąmonės. Laisvė, prigimtis, išgyvenimai ir vidiniai sukrėtimai susipina į vientisą kūrybinę visumą.

Kalbamės apie pradžią Jonavoje, apie tai, kodėl kūryba tapo keliu, o ne hobiu. Apie meno mokyklų ir akademijų bendruomeniškumą, ar jos panašios į sporto mokyklas, kurias vienija bendra aistra, ir ar meno pasaulyje taip pat jaučiamas bendras pulsas.

Gintarė atveria savo kūrybos užkulisius – kas iš tiesų kyla iš jos pasąmonės, kokiose meno srityse ji šiandien jaučiasi stipriausia ir kiek jos darbuose yra spontaniškos emocijos, o kiek disciplinos, struktūros bei rutinos. Kaip atrodo profesionalios kūrėjos diena?

Kalbame ir apie išskirtinius projektus – nuo skulptūrinių sienų iki parodų, kurių pavadinimai nepalieka abejingų. Vienas jų – „Šviežios sultys mano apatiniuose“. Kurie projektai jai pačiai buvo svarbiausi? Kurie atnešė daugiausia patirties ar vidinių lūžių?

Tai pokalbis apie laisvę, vidinį chaosą, struktūrą chaose ir drąsą kurti taip, kaip jauti.

Laidoje dalyvauja kūrėja Gintarė Kondė.

Gydytojas, teisininkas, architektas, psichologas... Dešimtmečius šie žodžiai tėvų ausims skambėjo kaip raminanti formulė. Tai buvo saugumo, prestižo ir, svarbiausia, garantuotos ateities sinonimai. Tačiau šiandien vis dažniau šią „auksinę formulę“ sudaužo trumpa frazė: „Mama, tėti, aš to nenoriu.“

Kas tai – paaugliškas maištas prieš tradicijas, o gal tiesiog kitoks žvilgsnis į pasaulį, kuriame dirbtinis intelektas ir kintanti darbo rinka senąsias taisykles perrašo iš naujo? Ar šiandien diplomas vis dar yra bilietas į sėkmę, ar tik brangus popieriaus lapas rėmelyje?

Laidoje dalyvauja „Kalba.lt“ ir „EduPerfectus“ vadovas, karjeros ir edukacijos konsultantas Rytis Jurkėnas.

Turinio integracija. Laidą „Nemokykim pingvinų skraidyti“ pristato „Edu Perfectus“ – personalizuotos edukacijos lyderis.

Laidoje – karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis. 

Tęsiantis JAV ir Izraelio koviniams veiksmams prieš Iraną, žvilgsniai krypsta į Europą – kaip ji mato savo vaidmenį čia. Donaldas Trumpas lieja kritiką Ispanijai ir pagrasino nutraukti su ja prekybą, nes Pedro Sanchezo vyriausybė neleido pulti Irano per bazes, kuriomis ilgą laiką naudojosi JAV pajėgos. Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė taip pat pareiškė, kad savo sąjungininkams Persijos įlankoje padės tik vykdydamos „gynybinius veiksmus“ prieš Iraną. Kaip tai vertinti? Ar yra bendra ES pozicija? Kaip dėl pačios ES saugumo, kai jau kliuvo Kiprui? Kaip išlaikyti paramą ir dėmesį Ukrainai?

Kalbamės su už gynybą atsakingu eurokomisaru Andriumi Kubiliumi.

Laidą pristato Europos Komisija

Artėja Seimo pavasario sesija. Nors tarpsesijinis laikotarpis turėtų būti ramesnis, politiniame gyvenime netrūksta įvykių. Kratos Seimo narių namuose ir darbovietėse išjudino politinę darbotvarkę ir kelia klausimų dėl galimų pasekmių.

Gintautas Paluckas raginamas padėti mandatą arba bent jau sustabdyti narystę partijoje – tokius raginimus išsakė Vytenis Povilas Andriukaitis ir Prezidentas. Tuo metu socialdemokratų gretose atsiranda naujų politinių iniciatyvų: Alytaus meras Nerijus Cesiulis ragina nutraukti bendradarbiavimą su „Nemuno aušra“, tačiau Mindaugas Sinkevičius nemato galimybių koalicijai su demokratais.

Darbą baigė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos darbo grupė, tačiau iki pat pabaigos iš opozicijos spaudimo atsilaikė tik demokratai – liberalams ir konservatoriams pritrūko politinės kantrybės.

Specialiųjų tyrimų tarnybos inicijuotas sociologinis tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2025“ rodo, kad gyventojai dažniausiai paplitusiomis korupcijos formomis laiko naudojimąsi asmeniniais ir politiniais ryšiais. Dalis apklaustųjų taip pat mano, kad sprendimų priėmimas Lietuvoje išlieka pernelyg uždaras.

Tuo metu socialdemokratas Justas Pankauskas, nors ir sulaukė teisėsaugos įtarimų vadinamojoje „čekiukų“ byloje, ir toliau eina Vyriausybės vicekanclerio bei Lietuvos socialdemokratų partijos atsakingojo sekretoriaus pareigas. Partijos kolegos teigia lauksiantys galutinio teismo sprendimo.

Seimo opozicijos atstovai taip pat pradėjo rinkti parašus Seimo pirmininko Juozo Oleko interpeliacijai.

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.

Laidoje dalyvauja žurnalistas, televizijos laidų ir renginių vedėjas, UTMA bendrasavininkas ir buvęs krašto apsaugos ministrės atstovas spaudai Ignas Grinevičius.

Būsto kainos didmiesčiuose auga, tačiau vis daugiau žmonių renkasi gyvenimą regione, pastebi rinkos dalyviai. Kodėl modelis „gyvenu regione – dirbu didmiestyje“ tampa nauja norma? Ar tikrai už buto kainą sostinėje galima įsigyti namą su kiemu ir daugiau ramybės?

Apie Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos tendencijas, augantį regionų patrauklumą ir situaciją Prienuose kalbamės su „Windowsa“ konsultantu Pauliumi Kukeniu.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato „Nemuno parko namai“ Prienuose. Tai daugiau nei būstas – tai erdvė gyvenimui, įkvėpimui ir tikram poilsiui.

Aukšti akademiniai lūkesčiai dažnai laikomi sėkmės garantu. Tačiau ar jie iš tiesų augina, ar kartais tyliai žeidžia? Laidoje kalbėsime apie tai, kaip mokytojų galia ir lūkesčiai veikia skirtingose vaiko motyvacijos stadijose – nuo visiško nenoro mokytis iki vidinio smalsumo. Kada spaudimas mobilizuoja, o kada pakerta sparnus, ir kodėl viską lemia ne lūkesčių aukštis, o santykis su vaiku? Kokį vaidmenį vaiko akademinių pasiekimų kelyje vaidina tėvai?

Laidoje dalyvauja Demokratinės mokyklos vadovas Nerijus Buivydas.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Demokratinė mokykla – čia kiekvienas vaikas randa motyvaciją mokytis ir drąsą būti savimi.

Ką tik atnaujinta biurokratijos mažinimo komisija: sutarta naikinti konkrečias kliūtis, kurios stabdo investicijas – tarp jų statybų procesus ir žemės bei pastatų paskirties keitimą. „Jei per tris mėnesius pajudėtume į priekį, tai jau būtų didelis proveržis“, – sako Investuotojų forumo vadovas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija savo veiklą grindžia vadinamąja trijų I strategija – inovacijomis, investicijomis ir institucijomis. Tai, ministro Edvino Grikšo teigimu, reiškia ir pačios valstybės darbo modernizavimą: „modernias institucijas matome per greitesnius procesus, skaitmenizavimą ir mažesnę administracinę naštą“. Ministras pabrėžia, kad „greičiausią impulsą ekonomikai duoda biurokratinių barjerų mažinimas – tai gali greitai duoti apčiuopiamą efektą bendrojo vidaus produkto augimui“.

Diskusijoje keliami konkretūs klausimai: ar biurokratiniai derinimai pagreitės, ar investicijoms bus uždegta žalia šviesa, kada taps paprasčiau įsigyti žemės sklypus ir pradėti projektus regionuose. Investuotojams svarbiausia – laikas. „Jie klausia: per kiek laiko gali pradėti veikti gamykla? Greitis čia tampa pagrindiniu konkurencingumo matu“, – teigia Vytautas Šilinskas.

Laidoje taip pat aptarsime inovacijų skatinimą ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lengvatą, kuria įmonės vis dar naudojasi nedrąsiai. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva moderuoja pokalbį apie tai, kaip didinti Lietuvos produktyvumą ir konkurencingumą bei išjudinti ekonomiką regionuose.

Laidoje dalyvauja ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas ir buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.

Neseniai Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos demografinė politika: tradicija ir perspektyvos“ be materialinių paskatų šeimoms, vaikų ugdymo sąlygų gerinimo ir paklausių darbuotojų integracijos ekspertai kalbėjo ir apie būtinybę investuoti į emigravusių tautiečių susigrąžinimą. Konferenciją inicijavęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas priminė, kad tuo metu, kai Lietuva skelbė nepriklausomybę, šalyje gyveno 3,7 milijono gyventojų.

„Negalime sau leisti nesiimti aktyvesnių veiksmų, kad sustabdytume mūsų populiacijos nykimą“, – kalbėjo jis.

Parlamento vadovas įvardijo ambiciją susigrąžinti daugiau nei 100 tūkstančių svetur gyvenančių tautiečių.

2001 metais pradėti sistemingai kaupti Lietuvos grįžtamosios migracijos duomenys. Iki 2010 metų grįžtančiųjų gyventi į Lietuvą skaičius nesiekė 7 tūkstančių asmenų per metus, tačiau 2010–2012 metais jų srautai išaugo iki 26 tūkstančių per metus.

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus apžvalgoje pažymima, kad visos Rytų Vidurio Europos valstybės po įstojimo į Europos Sąjungą patyrė didelės apimties emigraciją ir šiuo metu turi gausias diasporos bendruomenes. Analizuojama, kaip grįžtamoji migracija skatinama Lenkijoje, Rumunijoje, Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir Suomijoje.

Nurodoma, kad Latvija, Estija ir iš dalies Suomija išsiskiria reemigracijos politikos nuoseklumu ir praktiniu pobūdžiu, grindžiamu tiesiogine finansine, konsultacine, kalbos mokymo ir kita pagalba į kilmės šalį persikeliantiems asmenims. Tuo tarpu atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo planas neatnaujintas nuo 2022 metų, todėl kyla klausimų dėl grįžtamosios migracijos politikos nuoseklumo ir tęstinumo.

Laidoje dalyvauja Investuotojų forumo vykdomasis direktorius, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.