Europos Sąjungoje (ES) vėl bręsta konfliktas dėl paramos Ukrainai ir naujų sankcijų Rusijai. Budapeštas stabdo sprendimus, kuriems reikia visų 27 valstybių pritarimo, o tai reiškia, kad vienos šalies veto gali sustabdyti visą Bendrijos politiką. Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas kritikuoja sankcijų politiką, pabrėžia energetinius ir ekonominius interesus bei teigia, kad Europa neturėtų dar labiau įsitraukti į karą.
Tuo metu Briuselyje vis garsiau kalbama apie būdus, kaip tokį veto būtų galima apeiti. Viena iš galimybių – sprendimus perkelti į kitus ES mechanizmus, kuriems nereikia vieningo pritarimo, arba kurti atskirus valstybių susitarimus, leidžiančius tęsti paramą Ukrainai ir sankcijų politiką be Budapešto palaikymo. Vis dėlto tokie žingsniai kelia ir politinių, ir teisinių klausimų: ar tai nesilpnintų Bendrijos vienybės ir ar netaptų precedentu ateities krizėms.
Vengrijos poziciją formuoja ir vidaus politika. Šalyje artėja parlamento rinkimai, o Viktoras Orbánas vis aktyviau akcentuoja suvereniteto, energetinio saugumo ir karo vengimo temas. Kritikai teigia, kad konfliktas su Briuseliu gali būti naudojamas mobilizuoti rinkėjus ir stiprinti pozicijas vidaus politikoje.
Kodėl Vengrija renkasi konfrontacijos kelią ir kokių realių instrumentų turi Europos Sąjunga, jei vienos valstybės veto ima blokuoti strateginius sprendimus? Pokalbis su Europos Parlamento nariu Virginijus Sinkevičius.
Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/