Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko direktorė, mokslų daktarė Giedrė Kvedaravičienė laidoje pasakoja apie biobankus – kada ir kodėl atsirado ši sąvoka, kuo biobankai svarbūs medicinos mokslui ir kodėl jų pavadinime atsirado žodis „bankas“. Ji taip pat atskleidžia, kas iš tiesų nutinka kraujo mėginiui, kai jis patenka į biobanką ir kodėl mėginių paėmimas bei saugojimas reikalauja ypatingo tikslumo.

Kitoje laidos dalyje kalbėsime apie tai, kaip gydymas gali būti pirmiausia išbandomas ne pacientui, o jo ligos modeliui laboratorijoje. Apie šias galimybes pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas mokslui ir inovacijoms, Santaros klinikų gydytojas, vaikų nefrologas, docentas Karolis Ažukaitis. Jis dalijasi, kaip šiuolaikinė medicina leidžia išauginti paciento vėžio modelius ir, juos tiriant laboratorijoje, atrinkti efektyviausią gydymo kombinaciją.

Šią savaitę apžvelgiamos šios knygos bei „Kino pavasario“ filmai:

Išgyvenimo vadovas paaugliams ir jų tėvams: „Sveika, paauglyste“;

B. Suisse „Kolegos“: kaip bendradarbiams ir vadovams būti draugiškiems negaliai;

A. F. Steadman „Skandaras ir dvasių stichijos karas“: penktoji, paskutinė serijos knyga;

Festivalio „Kino pavasaris“ filmai, įkvėpti knygų. I dalis.

Ką tiria neuromokslas? Kas yra priklausomybė ir kaip ji susiformuoja? Kas svarbiau žmogaus gyvenime – genai ar gyvenimo būdas? Kokį poveikį organizmui daro stresas? Kodėl vaikas vadinamas „tuščiu popieriaus lapu“?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre dirbanti neuromokslininkė, tirianti priklausomybių neurobiologiją ir psichikos sutrikimų mechanizmus, profesorė Valentina Vengelienė.

Orai šyla ir netrukus daugybė motociklininkų išvažiuos į gatves. Jau ir šiandien Lietuvos keliuose galima pamatyti pirmuosius entuziastus. Kokie pavojai tyko motociklininkų sezono pradžioje?

Laidoje dalyvauja motociklininkas Karolis Mieliauskas.

Ar verslininkas – tiesiog stipresnė asmenybė, ar priešingai – su harmonija turi mažai bendro? Kaip suprasti, ar būtent jums verta pradėti eiti verslo keliu? Kaip spręsti verslui trukdančias psichologines problemas?

Laidoje dalyvauja verslo konsultantė Indrė Globė.

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija vasario 12 dieną kreipėsi į Seimo valdybą. Rašte klausiama, kodėl nevykdoma parlamentinė kontrolė, pateikiama išsami informacija apie padėtį azartinių lošimų ir loterijų rinkoje, valstybės, vartotojų ir verslo patiriamą daugiamilijoninę žalą, raginama pradėti parlamentinį tyrimą.

Laidoje dalyvauja Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Liutauras Ulevičius, buvęs ilgametis Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas Samoilas Kacas ir asociacijos konsultantas, buvęs ilgametis Lošimų priežiūros tarnybos vyriausiasis teisininkas ir pirmininkas Robertas Kvietkovskis.

Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija.

Laidoje „Verslumo dvasia“ kalbamės su gydytoju, verslininku Mindaugu Balniu.

Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ (2023), „Globali jausmo proto dvasia“ (2014) ir „Verslumo dvasia“ (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba. Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba“.

Laida „Verslumo dvasia“ transliuojama per „Žinių radiją“ penktadieniais 10.10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Kovo 9-oji – Lietuvos vardo diena. Lietuva pirmą kartą rašytiniame šaltinyje paminėta 1009 metais Kvedlinburgo Šv. Servacijaus moterų vienuolyno metraštyje, aprašant kovo 9-osios įvykį, vykusį Lietuvos pasienyje. Metraštyje lotynų kalba rašoma: „Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą, septynios dienos iki kovo idų, su aštuoniolika saviškių iškeliavo į dangų.“ Seimas, įvertinęs šios datos išskirtinę reikšmę Lietuvos istorijai, nusprendė kovo 9-ąją paskelbti atmintina diena ir įrašyti ją į Lietuvos atmintinų dienų įstatymą.

Praėjo daugiau nei tūkstantis metų. Kaip per šį laiką keitėsi lietuvio tapatybė, požiūris į kitataučius ir kitatikius, santykis su savo valstybės ribomis ir bendruomene?

Laidoje dalyvauja politikas, istorikas Valdas Rakutis ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, istorikas Mindaugas Nefas.

Augant susirūpinimui dėl Europos pramonės konkurencingumo bei siekiant atremti Kinijos bei JAV spaudimą, Europos Sąjunga (ES) paskelbė vadinamąsias „Pagaminta Europoje" taisykles.

Europos Komisija (EK) pasiūlė, kad įmonės, pretenduojančios į viešuosius finansus, turėtų atitikti minimalius reikalavimus – pavyzdžiui, dalis tokių verslų prekių ar jų komponentų turėtų būti pagaminti Bendrijos valstybėse. Tokį reikalavimą siūloma taikyti daliai strateginių sektorių – automobilių, chemijos, plieno, žaliųjų technologijų pramonei.

Vis tik, iniciatyva sulaukia nevienareikšmiškų reakcijų. Vieni tvirtina, kad Europai būtina apsaugoti strateginius sektorius, siekti autonomiškumo. Tuo metu skeptikai pažymi, kad tai gali trikdyti ir atbaidyti užsienio investuotojus.

Ar ES turėtų teikti prioritetą strateginei autonomijai ir vietinei produkcijai, ar laikytis laisvosios prekybos principų ir išsaugoti atvirumą? Pokalbis su Seimo nare Jekaterina Rojaka ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Šioje „Talentai po priedanga“ laidoje kalbamės su teisę baigusiu ir vienu iš dirbtinio intelekto startuolio „Chaseit“ bendraįkūrėjų Luku Kairevičiumi. Pokalbyje aptariame jo kelią nuo teisės studijų ir darbo šioje srityje iki posūkio į investicijų pasaulį, kur dirbdamas su startuoliais Europoje jis iš arti pamatė, kaip gimsta inovacijos ir auga verslai. Taip pat kalbamės apie iššūkius, su kuriais susiduria naujus projektus kuriantys žmonės – kritiką, nepasitikėjimą ar ignoravimą.

Antroje laidos dalyje Lukas pasakoja, kaip hakatono metu gimusi idėja virto dirbtinio intelekto startuoliu „Chaseit“, šiandien dirbančiu su finansinių technologijų įmonėmis. Aptariame, kaip veikia jų kuriami dirbtinio intelekto balso agentai ir kuo jie skiriasi nuo įprastų automatizuotų skambučių centrų. Vis dažniau kalbama ne apie tai, ar dirbtinis intelektas pakeis žmones, o apie tai, kad šie pokyčiai jau vyksta.

Pokalbio pabaigoje Lukas svarsto, ar studijuodamas teisę būtų patikėjęs, kad kurs dirbtinio intelekto startuolį, ir kas šiandien labiausiai motyvuoja – technologijos, greitis ar galimybė kurti realų poveikį turinčius sprendimus.

Laidoje dalyvauja Lukas Kairevičius.