
Sign up to save your podcasts
Or


Sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje ir augant darbuotojų lūkesčiams, įmonėms vis dažniau tenka ieškoti naujų būdų, kaip išlaikyti darbuotojų įsitraukimą, pasitenkinimą darbu ir lojalumą organizacijai.
Ar motyvacija vis dar pirmiausia priklauso nuo atlyginimo dydžio? O gal didžiausią poveikį daro prasmės jausmas, įvertinimas, bendruomeniškumas ir kūrybiškos iniciatyvos? Šiuolaikiniai darbuotojai jau pažįsta daugelį tradicinių motyvavimo priemonių, todėl vis svarbesni tampa autentiški sprendimai, stiprinantys ryšį su organizacija ir kuriantys ilgalaikę vertę.
Žinių radijuje baigėsi projektas „Sėkmės receptai“, kuriame buvo renkama inovatyviausiai darbuotojus motyvuojanti įmonė. Laidoje aptarsime, kokie motyvavimo būdai pasiteisina geriausiai, ir paskelbsime projekto rezultatus.
Laidoje dalyvauja projekto „Sėkmės receptai“ ekspertų komisijos nariai: „Headex Group“ vadovė Jūratė Nedzinskienė, darbuotojų įsitraukimo platformos MELP bendraįkūrėjas Vidmantas Šiugždinis, „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas, Žinių radijo laidos „Ekonominiai pietūs“ autorius ir vedėjas Marius Dubnikovas bei projektą laimėjusios įmonės atstovas - UAB “Ateities rinkodara” direktorius Aurimas Skaržinskas.
--
PROJEKTO REZULTATAI:
Projekte “Sėkmės receptai”, kuriame rinkome “Inovatyviausiai darbuotojus motyvuojančią įmonę”, dalyvavo 20 įmonių, atitinkančių projekto taisykles. Apibendrinus Ekspertų komisijos ir interneto svetainės balsavimo rezultatus, galutiniai rezultatai yra tokie:
I vieta, projekto nugalėtoja - UAB “Ateities rinkodara” (prekinis ženklas – BRN Agency), teikianti skaitmeninės reklamos paslaugas.
II vieta – UAB “VMGcorp”, teikianti konsultacines paslaugas.
III vieta – Lietuvos nacionalinis muziejus - didžiausias pagrindinių Lietuvos valstybingumo istoriją ir kultūros raidą atspindinčių rinkinių saugotojas ir populiarintojas Lietuvoje, vienijantis 11 ekspozicijų ir saugantis daugiau nei pusantro milijono eksponatų.
Papildomas prizas atitenka Ekspertų komisijos balsavimo nugalėtojui – UAB “Bitė Lietuva”, teikiančiai mobiliojo ryšio, interneto, televizijos ir kitus skaitmeninių paslaugų sprendimus.
Kai dauguma įmonių savo tvarumo kelią pradėjo nuo socialinės atsakomybės iniciatyvų, UAB „Agrokoncerno grupė“ raktiniu žodžiu pasirinko inovacijas. Tik vėliau šį požiūrį papildė ir kitos tvarumo kryptys. Bendrovė ieško ne tik būdų mažinti poveikį aplinkai, bet ir sprendimų, kaip prisitaikyti prie besikeičiančių klimato ir rinkos sąlygų.
Kaip tvarumas praktiškai veikia žemės ūkio sektoriuje? Ar inovacijos gali padėti suderinti produktyvumą ir atsakomybę aplinkai? Kokie sprendimai jau taikomi šiandien ir kokie iššūkiai laukia ateityje?
Laidoje dalyvauja UAB „Agrokoncerno grupė“ Tvarumo ir inovacijų skyriaus vadovė dr. Miglė Jakučionytė-Skodienė.
Nors siūlymai didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą pastaraisiais metais sulaukė aktyvaus dalies Seimo narių palaikymo, viešojoje erdvėje kur kas garsiau skambėjo kritika. Vieni kalbėjo apie žmonių teisę laisvai disponuoti savo pinigais ir mažesnę priklausomybę nuo bankų, kiti perspėjo, kad didesnės galimybės atsiskaityti grynaisiais gali apsunkinti kovą su šešėline ekonomika, pinigų plovimu ir korupcija.
Diskusijas dėl grynųjų nuolat pakursto ne tik svarstymai, ar reikėtų keisti galiojančius ribojimus, bet ir politikų turto deklaracijos, kuriose dalis jų nurodo laikantys dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų grynaisiais. Nors tokios santaupos yra teisėtos, ekspertams kyla klausimų, kodėl tokios sumos laikomos ne bankuose ir ar tai neturėtų būti vertinama griežčiau.
Ką iš tiesų pasiektume padidinę atsiskaitymų grynaisiais limitą? Ar tai suteiktų daugiau laisvės gyventojams ir verslui, ar pirmiausia sumažintų finansinių srautų kontrolę? Ar dideli politikų deklaruojami grynųjų kiekiai tėra asmeninis pasirinkimas, ar jie pagrįstai kelia klausimų dėl skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo?
Laidoje diskutuoja Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Raimondas Kuodis ir „Nemuno aušros“ atstovas Karolis Neimantas.
Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.
Laidoje – oreivis, žurnalistas ir dainininkas Giedrius Leškevičius.
Perkant nekilnojamąjį turtą verslas dažniausiai vertina kainą, vietą ir dokumentus. Tačiau didžiausios problemos dažnai išryškėja ne sandorio metu, o vėliau – kai prireikia statyti, rekonstruoti, nuomoti ar pradėti veiklą.
Kokios teisinės, teritorijų planavimo ir turto naudojimo rizikos gali sustabdyti net iš pirmo žvilgsnio patrauklų projektą? Kaip jas atpažinti dar prieš pasirašant sutartį ir išvengti brangiai kainuojančių klaidų?
Laidoje dalyvauja nekilnojamojo turto teisės ekspertė, verslo teisės advokatų kontoros „Magnusson Lietuva“ partnerė Dalia Stakvilevičiūtė.
Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato verslo teisės advokatų kontora „Magnusson Lietuva“.
Lenkijoje dabar sklando įvairūs pasvarstymai, kaip bausti Ukrainą, nes Volodymyras Zelenskis Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų Nepriklausomam specialiųjų operacijų centrui „Šiaurė“ suteikė garbės vardą „Ukrainos sukilėlių armijos didvyriai“, o ši armija laikoma atsakinga už Voluinės žudynes. Raginama atimti iš V. Zelenskio apdovanojimą, Liublinas nusikabino Ukrainos vėliavą, kraštutinės dešinės lyderis skatina blokuoti Ukrainos narystę Europos Sąjungoje, nebefinansuoti „Starlink“. Ukrainiečiai sako, kad nieko antilenkiško neturėjo omenyje. Ar pelnytai pyksta lenkai? Ar gali jie imtis blokuoti Kyjivo kelio į ES?
Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Mariusz Antonowicz.
Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/
Kodėl vieni žmonės keičia karjeras ir auga, o kiti sustoja ties baime? Ar ribos, kurias jaučiame, yra tikros, ar tik mūsų pačių susikurtos? Ir ar iš tiesų kiekvienai problemai galima rasti sprendimą, ar tai tik gražiai skambanti frazė?
Kaip profesinė veikla formuoja mūsų tapatybę? Ar esame tai, ką dirbame, ar vis dėlto kur kas daugiau nei mūsų pareigos ir karjeros pasirinkimai?
Laidoje dalyvauja advokatė Evelina Trukšinienė.
Laidoje dalyvauja ambasadorius, fizikas ir fotografijos istorikas Dainius Junevičius.
Šefas Liutauras Čeprackas su ispaniškai kalbančiomis šalimis turi gilų ryšį – jis pats laisvai kalba ispaniškai. Anot jo, gyvenant tokioje aplinkoje neišmokti kalbos tiesiog neatrodė priimtinas pasirinkimas. Todėl jis kritiškai vertina ir tuos, kurie Lietuvoje gyvena daugelį metų, tačiau taip ir neišmoksta lietuvių kalbos.
Ypatingą vietą jo širdyje užima Šiaurės Ispanija. Vis dėlto šiandien jo kelionės įgavo naujų spalvų – pakeitęs mitybos įpročius ir tapęs karnivoru, Liutauras dažniausiai ieško ne muziejų ar paplūdimių, o geriausių kepsnių vietų.
Laidoje šefas taip pat pasakoja apie vieną dažnai sugadinamą delikatesą – brandintos senos karvės mėsą.
Laidą „Lekiam į...“ pristato „Montis Magia“ – kalnams, kelionėms, nuotykiams.
Karo padariniai neapsiriboja mūšio lauku. Sprogimai, gaisrai, sugriauta infrastruktūra ir pavojingų medžiagų išsiliejimai daro ilgalaikę žalą aplinkai, kurios pasekmes gali jausti ne viena karta.
Kokią įtaką karai daro gamtai ir žmonių gyvenamajai aplinkai? Kaip konfliktai veikia dirvožemį, vandens telkinius, biologinę įvairovę ir visuomenės sveikatą? Ar įmanoma tiksliai įvertinti ekologinę karo kainą?
Apie tai kalbamės su aplinkos inžinerijos mokslų daktare, Kauno technologijos universiteto Aplinkos technologijų katedros vedėja Violeta Kauneliene.
Laidą „Kas po mūsų?“ remia Medijų rėmimo fondas.
From the publisher's feed
Ranked by our users in the last 21 days