Žinių radijas

Karai žmoniją lydi nuo seniausių laikų. Vargu ar Žemės istorijoje buvo laikotarpis, kai visur vyravo absoliuti taika – konfliktai nuolat rusena įvairiuose pasaulio kampeliuose. Vienu garsiausių karų laikomas Trojos karas, kurį, pasak legendos, sukėlė Trojos karalaičio Pario pagrobta Spartos karaliaus Menelajo žmona Helena. Tačiau ar karai iš tiesų prasideda dėl meilės, įžeistos garbės ar kitų atsitiktinumų?

Istorikai pabrėžia, kad dažniausiai karų priežastys slypi daug giliau – tai kova dėl teritorijų, išteklių, įtakos ir politinių ambicijų. Kodėl valstybės pasirenka karą? Ar konfliktai yra neišvengiama žmonijos dalis? Ir ką istorija gali pasakyti apie dabartinius karus?

Laidoje dalyvauja karo istorikas ir politikas Valdas Rakutis.

Laidą „Iliustruotoji istorija gyvai“ pristato žurnalas išsilavinusiam žmogui „Iliustruotoji istorija“. Žurnalo ieškokite parduotuvių lentynose arba prenumeruokite internetu. 

Laidoje kalbamės apie skubiąją mediciną. Kiek visuomenė turi skubios pagalbos teikimo įgūdžių? Kaip dirba ir jaučiasi skubiosios medicinos medikai? Ką jie mano apie savo profesiją, dirbtinio intelekto galimybes medicinoje ir siūlymus jauniesiems gydytojams po studijų atidirbti regionuose?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Santaros klinikų kardiologas prof. Pranas Šerpytis, skubiosios medicinos gydytojai Rytis Trojanas ir Asta Kolomenskytė.

Pasakoja Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdomasis direktorius Robertas Valantiejus.

Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Atėjus vasarai prasideda ir aktyvus kelionių sezonas. Daugelis savarankiškai planuojančių atostogas renkasi automobilių nuomą, kad galėtų laisviau keliauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Ką svarbu žinoti nuomojantis automobilį? Kuo skiriasi trumpalaikė ir ilgalaikė nuoma? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį keliaujant svetur, kad išvengtume nemalonių staigmenų?

Apie tai kalbėsimės su „SIXT Lietuva“ pardavimų vadovu Valdu Stanislovaičiu.

Kodėl kiti žmonės dažnai nesupranta sprendimo nebendrauti su šeimos nariais ir linkę jį smerkti? Kaip artimųjų reakcijos gali dar labiau apsunkinti ir taip sudėtingą situaciją? Ar atsiribojimas nuo šeimos yra bandymas nubausti artimuosius, o gal būtinas žingsnis siekiant apsaugoti save?

Kaip iš tiesų jaučiasi žmogus, nusprendęs nutraukti ryšius su šeima, ir kodėl toks sprendimas dažnai būna gerokai sunkesnis, nei atrodo iš šalies?

Laidoje dalyvauja psichologas Andrius Jančiauskas.

Verslo įsigijimas dažnai atrodo kaip galimybė perimti sėkmingą veiklą, klientus ir pajamas. Tačiau kartu su akcijomis ar turtu pirkėjas perima ir visą įmonės istoriją – sutartis, skolas, teisinius ginčus, darbuotojų klausimus, duomenų apsaugos ar reputacijos rizikas.

Kodėl vien gerų finansinių rezultatų nepakanka tinkamam sprendimui priimti? Kokios problemos dažniausiai išryškėja tik atliekant išsamų patikrinimą? Ką iš tiesų reiškia teisinis ir verslo due diligence procesas, kokias garantijas turėtų numatyti sandorio šalys ir kaip apsisaugoti nuo nemalonių staigmenų po įsigijimo?

Laidoje dalyvauja verslo teisės advokatų kontoros „Magnusson Lietuva“ partnerė Ligita Ramanauskaitė.

Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato verslo teisės advokatų kontora „Magnusson Lietuva“.

„Verslumo dvasios“ pašnekovas – Nerijus Paluckas, buvęs verslininkas, fotografas, šiame gyvenimo etape vadinantis save tiesiog sodininku.

Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ (2023), „Globali jausmo proto dvasia“ (2014) ir „Verslumo dvasia“ (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba. Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba“.

Laida „Verslumo dvasia“ transliuojama per „Žinių radiją“ penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Birželio 14-ąją Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną – pagerbia sovietinių represijų aukas ir prisimena 1941 metais prasidėjusius masinius trėmimus. Ši diena simbolizuoja ne tik netektis, bet ir tautos stiprybę, ryžtą išsaugoti laisvę bei tapatybę.

Tačiau istorija primena ir sudėtingesnę tiesą. Ne visi okupacijos metais priešinosi. Vieni stojo į kovą, kiti prisitaikė, treti kolaboravo ar net padėjo sudarinėti tremiamųjų sąrašus.

Dažnai sakome, kad bendras priešas suvienija. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Vykstant karui Ukrainoje, aiškiai suvokiame, kas kelia grėsmę Lietuvai, tačiau visuomenėje netrūksta susipriešinimo, vieni kitus lengvai apkaltiname „kremliniais“ ar „vatnikais“. Ar pavojaus akivaizdoje būtume vieningi? Ką apie mus sako istorija ir kiek ji gali padėti suprasti dabartį?

Laidoje dalyvauja istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekancleris Mindaugas Nefas ir istorikas, rašytojas, knygos „Lietuvio kodas“ autorius Gediminas Kulikauskas.

Šioje „Talentai po priedanga“ laidoje kalbuosi su Rapolu Meškausku (sceninis vardas MEŠ) – jaunosios kartos atlikėju ir dainų autoriumi, sparčiai atrandančiu savo vietą Lietuvos muzikos scenoje. Rapolas plačiajai auditorijai pažįstamas iš LRT muzikinio projekto „Dvi kartos“ bei nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos.

Pokalbio metu kalbėjomės apie jo kelią į muziką – nuo pirmųjų kūrybinių impulsų iki scenos, kuri šiandien tampa vis svarbesne jo kasdienybės dalimi. Rapolas pasakojo, kada suprato, kad muzika yra daugiau nei pomėgis, kaip atrodė jo savęs paieškų etapas ir kokios patirtys formavo jo, kaip kūrėjo, tapatybę.

Taip pat aptarėme profesinį kelią, studijų pasirinkimus ir dažną situaciją, kai po mokyklos renkamės „saugius“ ar visuomenės lūkesčius atitinkančius kelius, nors viduje norime visai ko kito. Kodėl ne visada pavyksta iškart sekti savo svajone? Kaip atrodo kompromisas tarp lūkesčių ir tikrosios krypties? Ir kas nutinka, kai bandai pritapti profesijoje, kuri iš tiesų nėra tavo?

Antroje pokalbio dalyje kalbėjome apie augantį dėmesį, koncertinę veiklą ir dainą „Šilta naktyje“, vis dažniau skambančią eteryje. Taip pat aptarėme, kaip keičiasi jausmas, kai tavo kūryba pasiekia vis platesnę auditoriją, ir kokią ateitį Rapolas mato sau kaip kūrėjui bei žmogui.

Nusikaltėliai jau nebeplėšia bankų – jie braunasi į mūsų virtualias sąskaitas ir taikosi į pasitikėjimą bei budrumą. Telefonu, internetu ir socialiniuose tinkluose mus pasiekia ne tik nenutrūkstantis informacijos srautas, bet ir vis išradingesni sukčiai.

Kodėl žmonės patenka į sukčių pinkles? Ar tai godumas, patiklumas, o gal posttiesos pasaulio pasekmė? Kaip keičiasi nusikaltimai ir kodėl sukčiavimas tampa vienu labiausiai paplitusių nusikaltimų?

Apie tai su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto kriminologu dr. Algimantu Čepu kalbamės laidoje, skirtoje sukčiavimo nusikaltimų fenomenui ir priežastims, lemiančioms jų plitimą.

Laidą „Pergudrauti sukčių“ remia Medijų rėmimo fondas.