Tai moksliniais tyrimais grįstas cleantech startuolis „Provectus Redivivus“, kuris iš perdirbtų padangų gumos granulių ir regeneruoto poliolio gamina garso izoliacines plokštes. Tokiu būdu įmonė mažina atliekų kiekį, CO2 pėdsaką ir tuo pačiu sprendžia garso taršos problemą. Gaminiuose naudojamos tik antrinės žaliavos, gamybos procesas optimizuotas iki beveik beatliekio, o energiją tiekia saulės elektrinė.

Apie šį tvarų ir technologinį kelią pasakoja įmonės operacijų vadovas Miroslavas Kasinskis.

Projekto „Sėkmės receptai“ rėmėjai:

EY (Ernst & Young Baltic) – profesinių paslaugų lyderis Baltijos šalyse.
FLOKATI – vilnos ir miego ekspertai jau dvidešimt penkerius metus.
Elektrum – pozityvus elektros tiekėjas, kuriuo pasitiki daugiau nei 15 tūkstančių verslo klientų.
PST Group – pasaulį statome tvariai.

Šią vasarą pasaulį sukrėtė tragedija – Karakorumo kalnuose Pakistane žuvo Vokietijos biatlono žvaigždė, patyrusi kalnų keliautoja ir alpinistė Laura Dahlmeier. Ši tragedija ilgam prikaustė pasaulio dėmesį. Laidos pašnekovas – lietuvis Marius Gružauskas, pirmasis iškėlęs Lietuvos vėliavą Patagonijos viršūnėje – sako, jog jo žygio metu jo gyvybė buvo pakibusi „ant vienos virvės”. Kokią sąskaitą galiausiai alpinistui visada pateikia kalnai ir ar įmanoma kalnus prisijaukinti? 

Pastarąjį dešimtmetį finansų sektorius išgyveno esminius pokyčius. Greta tradicinių bankų vis daugiau erdvės užima finansinių technologijų įmonės, kurios siūlo greitesnius, lankstesnius ir įmonių poreikiams pritaikytus sprendimus. Tai ne tik pinigų pervedimai, bet ir galimybė patogiai valdyti tarptautinius finansus, taupyti laiką ir lėšas. Lietuvoje šios tendencijos taip pat ryškios – įmonės vis drąsiau renkasi alternatyvas, kurios padeda veikti globaliai.

Apie tai, kaip keičiasi finansų paslaugų rinka, kokių iššūkių šiandien susiduria Lietuvos įmonės ir kokius sprendimus siūlo fintech sektorius, kalbamės su Justinu Lasevičiumi, „TransferGo" bendraįkūrėju ir reguliuojamų įmonių vadovu.

Laidą „Verslo pulsas“ pristato TransferGO.

Krūties vėžys – diagnozė, kuri pakeičia viską. Ši liga neturi amžiaus ribų ir paliečia šimtus moterų bei jų šeimų kasmet. Vienoms ji tampa išsigelbėjimo istorija, nes pasitikrino laiku, kitoms – ilgu išbandymu. Ką reiškia gyventi su šia diagnoze Lietuvoje, kokios pagalbos ir gydymo galimybės šiandien prieinamos?

Laidoje kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologe dr. Birute Brasiūniene ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktore Neringa Čiakiene.

Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Medicininės informacijos centras.

Pokalbis su VŠĮ „Vandens namai“ vadovu Gintautu Stankūnavičiumi.

Laidą „Mūsų herojai“ remia Medijų rėmimo fondas.

Šioje laidoje atveriame duris į profesiją, kurią dažnai girdime praskriejant gatvėje, bet retai suprantame iki galo. Greitosios pagalbos sirena dažnam asocijuojasi su drama, gelbėjimu ar heroizmu, tačiau kas slepiasi už šio garso iš tikrųjų? Kartu su paramedike ir pirmosios pagalbos mokyklos „FirstAid“ įkūrėja Rasa Lukošiūte kalbame apie tai, kaip atrodo reali greitosios pagalbos kasdienybė – nuo absurdiškai buitinių iškvietimų iki situacijų, kur sprendžiasi gyvybė ir mirtis. Nagrinėjame visuomenės stereotipus, emocinį krūvį, pirmosios pagalbos mitus bei klausimą - kodėl daugelis mūsų bijo padėti, nors itin paprasti veiksmai gali išgelbėti gyvybę?

Laidos viešnia – veidoskaitos ir koučingo specialistė Ugnė Genienė. Iš kur kilęs veidoskaitos mokslas? Ką galima sužinoti pažvelgus į žmogaus veidą? Ar iš veido bruožų įmanoma atpažinti žmogų, linkusį į agresiją ar net psichopatiją? Kaip veidoskaita gali padėti savirealizacijai, tarpusavio santykiams?

Su šios srities eksperte apžvelgiame pagrindinius šio mokslo aspektus, apimant teorinę bei praktinę dalis. 

Šioje laidoje nagrinėjame perdegimo sindromą – tylų šiuolaikinio žmogaus priešą, atsirandantį iš noro suspėti visur ir būti geriausiu. Pokalbis su perdegimo sindromu sirgusia Lietuvos Respublikos komercijos atašė Vokietijoje Lina Gudelionyte-Gyliene.

Biblija – vienas reikšmingiausių žmonijos tekstų, formavęs Vakarų kultūrą, moralę ir pasaulėžiūrą. Šventasis raštas visų pirma yra religinis kūrinys, išreiškiantis tikėjimo patirtį ir teologines idėjas, tačiau istorikams kartu tai ir nenuneigiamas šaltinis, atskleidžiantis ankstyvosios krikščionybės bei senovės Izraelio pasaulį.

Vis dėlto istorikų bandymas atkurti faktinę tikrovę Biblijos tekstų pagrindu kelia daugybę metodologinių sunkumų. Biblijoje realūs faktiniai įvykiai dažnai susipina su religiniais simboliais ir pasakojimais, todėl atskirti tikrus istorinius faktus nuo teologinės ar mitologinės interpretacijos tampa sudėtinga. Tad, kokią metodologinę prieigą istorikai taiko Biblijai? Kaip atskirti istorinę tiesą nuo religinės tiesos?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Nerijus Šepetys bei Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Justinas Ambrazas. 

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Ar Europos automobilių gamintojams – liūdnos dienos? Kodėl kinai gamina pigiau ir greičiau? Kodėl elektromobiliai vis dar neįveikia vidaus degimo varikliais varomų automobilių? Kada važinėsime automobiliais be vairuotojų?

Laidoje – dr. Viktoras Skrickij, VILNIUS TECH Transporto ir logistikos kompetencijų centro vadovas.