Žinių radijas

Muzikantas Nojus Bartaška šiandien groja alternatyvų roką su grupe „No Use“. Tačiau prieš daugiau nei dešimtmetį jis buvo žinomas kaip atlikėjas Bartas – dainavo popmuziką, dalyvavo vaikų scenose ir anksti patyrė dėmesio skonį.

Kaip ankstyva sėkmė paveikė jo požiūrį į muziką ir save patį? Ką jis vadina „žvaigždžių liga“ ir kokias pamokas išsinešė iš vaikystės scenų? Apie randus, brandą ir naują kūrybinį etapą – pokalbis su Nojumi Bartaška.

ESO toliau gerina klientų aptarnavimą – nuo pavasario gyventojai regionuose gali konsultuotis gyvai. Bendrovės atstovai žada, kad kasdienes paslaugas netrukus bus dar paprasčiau tvarkyti ir internetu. Kokios naujovės laukia klientų? Kuo gali padėti į regionus vykstantys ESO specialistai ir kaip keičiasi klientų aptarnavimo patirtis?

Apie tai laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėsime su ESO skaitmeninių produktų vadove Laura Vaitkeviče ir ESO klientų patirties vadovu Vytautu Jurkumi.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato ESO.

„Asmuo neprivalo rinktis tokios veiklos formos, kuri reikštų didžiausią mokestinę naštą. Mes turime teisę rinktis ir planuoti“, – sako teisinių ir mokestinių paslaugų įmonės „Noewe“ mokesčių partnerė Sandra Pavlova. Pasak jos, gyventojai jau aktyviai skaičiuoja, kada progresiniai tarifai gali padidinti mokestinę naštą, o dalis individualią veiklą vykdančių žmonių renkasi juridinio asmens formą.

Verslas taip pat ieško sprendimų. Augant pelno mokesčiui, įmonės dažniau domisi investicinio projekto ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros lengvatomis, tačiau jomis pasinaudoti nėra paprasta. „Dažnu atveju įmonės savo veiklos net nevertina kaip inovatyvios, nes tai joms yra kasdienė veikla“, – pažymi S. Pavlova.

Kitas klausimas – Lietuvos konkurencingumas. Kaimyninėse Baltijos šalyse reinvestuotas pelnas neapmokestinamas, todėl verslui planuojant plėtrą Lietuva ne visada atrodo patraukliausiai. „Didieji verslai, planuodami investicijų augimą, svarsto kitas šalis, tarp kurių, deja, ne visuomet yra Lietuva“, – sako S. Pavlova.

Kaip mokesčių reforma keičia gyventojų ir verslo sprendimus? Kodėl įmonės ne visada pasinaudoja inovacijoms skirtomis lengvatomis ir ką reikėtų keisti, kad Lietuva išliktų konkurencinga investicijų aplinkoje? Apie tai – laidoje „Ekonomika šiandien“.

Naujoji koalicija derasi dėl postų, įtakos sričių ir programinių nuostatų. Kiekviena nauja valdžia atneša pokyčių, tačiau ne mažiau svarbu, kokios asmenybės užims ministrų, Seimo komitetų pirmininkų ir vicepirmininkų pareigas. Nuo jų kompetencijos, sąžiningumo ir užsidegimo priklausys, kaip seksis įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Tačiau svarbios ne tik pavardės, bet ir kryptis. Kokius prioritetus sau kelia naujoji koalicija? Kokių sprendimų tikėtis ekonomikos, gynybos, mokesčių ir socialinės politikos srityse? Ir ar valdančiuosius vienys bendri tikslai, ar laukia sudėtingos derybos dėl kiekvieno sprendimo?

Laidoje dalyvauja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas, socialdemokratas Martynas Katelynas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Aušrinė Norkienė.

Praėjusį penktadienį JAV vyriausybė nurodė bendrovei „Anthropic“ nedelsiant nutraukti prieigą prie dviejų savo galingiausių dirbtinio intelekto modelių – „Claude Fable 5“ ir „Claude Mythos 5“, remdamasi nacionalinio saugumo interesais. „Anthropic“ platformoje „X“ paskelbė šiam nurodymui paklususi, tačiau kartu leido suprasti, kad, jos vertinimu, JAV vyriausė šiuo atveju klysta.

Kodėl buvo priimtas toks sprendimas? Kokių grėsmių įžvelgia JAV institucijos ir ar tai gali tapti precedentu visam dirbtinio intelekto sektoriui? Ar nacionalinio saugumo argumentai pateisina pažangiausių modelių ribojimą, o gal prasideda naujas technologijų kontrolės etapas?

Žiedinė ekonomika – viena dažniausiai minimų tvarumo sąvokų. Tačiau ar visi vienodai suprantame, ką ji reiškia ir kaip šie principai veikia praktikoje? Ar žiedinė ekonomika – tik madingas terminas, ar realūs sprendimai, galintys padėti mažinti atliekų kiekį ir efektyviau naudoti išteklius?

Apie tai laidoje kalbamės su Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesore Lina Dagiliene.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

2026-ieji paskelbti Tarptautiniais savanorystės metais, o pasaulis kviečiamas iš naujo įvertinti savanorių vaidmenį kuriant stipresnes bendruomenes. Ar Lietuva pasirengusi šį kvietimą paversti realiais pokyčiais, o ne vien gražiais pažadais? Kodėl dalis žmonių nori savanoriauti, tačiau neranda tam tinkamų galimybių? Kaip organizacijos turėtų prisitaikyti prie šiuolaikinio žmogaus poreikių ir ko iš valstybės tikisi aktyvi visuomenė?

Kas galėtų paskatinti didesnį pilietinį aktyvumą ir ar savanorystė Lietuvoje vis dar suvokiama kaip išimtis, o ne savaime suprantama bendruomenės gyvenimo dalis?

Laidoje dalyvauja Nacionalinio savanorystės standarto bendrakūrėja, savanorystės ekspertė Neringa Kurapkaitienė ir savanorystės platformos „SAVA internete“ vadovė Kristina Balčiauskaitė.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Nacionalinis savanorystės standartas. Projektas finansuojamas Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis pagal Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programą 2022–2029 metams.

Laidoje dalyvauja klimatologas Arūnas Bukantis.

Naujausia Valstybės kontrolės analizė rodo, kad viešojo sektoriaus atlyginimai ir toliau auga, tačiau atotrūkis tarp regionų ir skirtingų pareigybių nemažėja. Didžiųjų miestų ir kurortų savivaldybėse vidutinis darbo užmokestis jau viršija 3,5 tūkst. eurų, o kai kuriuose rajonuose nesiekia nė 2 tūkst. eurų.

Didžiausiu atlygio augimu pastaraisiais metais išsiskyrė valstybės politikai ir pareigūnai, o specialistų ir patarėjų grandyje atlyginimai kilo gerokai lėčiau. Skiriasi ir vadovų atlygio augimo tempai – pagal darbo sutartis dirbantys vadovai uždirba vis sparčiau daugiau nei vadovaujamas pareigas einantys valstybės tarnautojai.

Ar tokie skirtumai yra natūralūs, ar rodo gilėjančią nelygybę? Kada Lietuvoje mažės atotrūkis tarp regionų, pareigybių ir skirtingų viešojo sektoriaus darbuotojų grupių?

Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolės Planavimo ir poveikio departamento vadovė Laura Stračinskienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir Seimo Ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka.

Įsigaliojo Europos Sąjungos migracijos paktas, kuriuo siekiama veiksmingiau valdyti migracijos srautus ir sukurti bendrą prieglobsčio sistemą. Pagal naująją tvarką valstybės narės gali pasirinkti: priimti tam tikrą skaičių migrantų arba prisidėti finansiškai. Lietuva jau apsisprendė vadovautis principu „pusė per pusę“ – priimti 58 migrantus ir sumokėti 1,14 mln. eurų.

Ką iš tiesų pakeis šis paktas? Ar tokia sistema padės spręsti migracijos iššūkius, ar tik sukels naujų nesutarimų? Kaip teisingiausia elgtis valstybėms ir ar skirtingi jų pasirinkimai netaps dar vienu Europos Sąjungos vienybės išbandymu?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/