Žinių radijas

Autosportas dažnai siejamas su greičiu, adrenalinu ir įspūdingomis pergalėmis, tačiau už kiekvieno rezultato slypi kur kas daugiau – disciplina, strateginis mąstymas, finansų planavimas ir gebėjimas priimti sprendimus sudėtingomis aplinkybėmis. Kaip suderinti aistrą lenktynėms su profesine veikla ir verslu? Kiek kainuoja siekti pergalių ir kokių savybių autosportas išmoko už trasos ribų?

Apie tai kalbėsime su naujai susibūrusio lietuvių ekipažo nariais – autosporto klubo „Pilėnai“ atstovu Arūnu Lekavičiumi ir vienu žinomiausių Lietuvos Dakaro ralio lenktynininkų Arūnu Gelažninku. Šių metų gegužę jie sėkmingai debiutavo SSV klasėje „Baja Europe“ varžybose Lenkijoje ir iškovojo antrąją vietą.

Turinio integracija. Laidą pristato „Crowdpear“ – nekilnojamuoju turtu užtikrintos investicijos su iki 14 proc. metine investicijų grąža. Daugiau informacijos – „Crowdpear“. 

„Verslumo dvasios“ pašnekovė – knygų autorė Violeta Petraitienė.

Diskusijose naudojamės mintimis, išsakytomis Augustino Rakausko knygose: „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ (2023), „Globali jausmo proto dvasia“ (2014) ir „Verslumo dvasia“ (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba. Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba“.

Laida „Verslumo dvasia“ transliuojama per „Žinių radiją“ penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

2022 m. įteisinus raidžių „x“, „q“ ir „w“ vartojimą asmens vardų ir pavardžių rašyboje oficialiuose dokumentuose, šiemet Seime registruotos pataisos, siūlančios leisti ir įvairių kalbų diakritinius ženklus – pavyzdžiui, latvių „ā“, „ģ“, lenkų „ą“, „ń“, „ż“ ar vokiečių „ä“, „ö“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) projektui pritarė, argumentuodama, kad originali asmenvardžių rašyba yra svarbi tapatybės dalis, o technologinės galimybės leidžia tokius ženklus lengvai naudoti.

Tačiau sprendimas sukėlė audringų reakcijų. Kritikai kaltina VLKK lietuvių kalbos išdavyste ir politinio užsakymo vykdymu, o šalininkai pabrėžia asmens teisę į autentišką pavardės rašybą. Ar diakritinių ženklų plėtra iš tiesų kelia grėsmę lietuvių kalbai? Kur baigiasi kalbos apsauga ir prasideda žmogaus teisės? Ar originali asmenvardžių rašyba silpnina, o gal kaip tik stiprina lietuvių kalbos prestižą?

Laidoje dalyvauja Seimo narys Vytautas Sinica, VLKK Vardyno pakomisės pirmininkė, Vilniaus universiteto profesorė Daiva Sinkevičiūtė, Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Ona Aleknavičienė ir latvistikos specialistas Ņikita Kazakevičs.

Prognozuodami dirbtinio intelekto poveikį žmonijai, ekspertai piešia labai skirtingus scenarijus – nuo optimistinių iki gana niūrių. Vieni mano, kad technologijos išlaisvins žmones nuo rutinos, todėl daugiau laiko liks poilsiui, šeimai, kultūrai, sportui ir kitoms prasmingoms veikloms.

Tačiau kiti perspėja, kad dirbtinis intelektas gali dar labiau prikaustyti žmones prie ekranų. Ar ateityje daugiau bendrausime su pokalbių robotais nei vieni su kitais? Ar technologijos skatins kūrybiškumą, ar priešingai – mažins motyvaciją ir norą stengtis?

Kaip keisis mūsų laisvalaikis? Ar dirbtinis intelektas padės gyventi turiningiau, o gal taps dar vienu būdu pabėgti nuo realybės?

Laidoje dalyvauja tinklalaidės „Du bitai“ vedėjas Jonas Lekevičius ir „Žinių radijo“ laidos „Technologijų žingsniu“ vedėjas Šarūnas Dignaitis-Kerpė.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Šioje „Talentai po priedanga“ laidoje kalbuosi su Laura Šliaužyte – tarptautinės organizacijos operacijų vadove (COO), dirbančia inovacijų ir technologijų srityse.

Tačiau Laura sunkiai telpa į vieną vaidmenį. Jos gyvenime yra ne tik darbas, bet ir CrossFit, teisėjavimas sporto varžybose, žygiai gamtoje bei veikla Lietuvos šaulių sąjungoje. Pokalbyje bandėme suprasti, kas jungia visas šias veiklas ir kaip skirtingi gyvenimo vaidmenys gali ne konkuruoti tarpusavyje, o vienas kitą papildyti.

Kalbėjomės apie jos kelią iki COO pozicijos, sprendimus, formavusius profesinę kryptį, ir tai, kas kasdien skatina judėti pirmyn – rezultatai, žmonės ar galimybė kurti realų pokytį.

Antroje pokalbio dalyje aptarėme aktyvų gyvenimo būdą – CrossFit, teisėjavimą varžybose ir tai, kaip sportas ugdo discipliną, atsakomybę bei gebėjimą priimti sprendimus. Taip pat kalbėjomės apie veiklą Lietuvos šaulių sąjungoje, kas paskatino į ją įsitraukti ir ką ši patirtis suteikė ne tik kaip veikla, bet ir kaip požiūris į gyvenimą.

Pokalbį užbaigėme tema, kuri aktuali daugeliui – intensyvaus gyvenimo kaina. Kalbėjome apie balansą tarp skirtingų vaidmenų, nuolatinį tempą ir tai, kaip Laura mokosi sustoti bei rasti laiko atsikvėpti.

Laidoje dalyvauja Europos kibernetinių nusikaltimų tyrimų centro vadovas Edvardas Šileris.

Laidą „Pergudrauti sukčių“ remia Medijų rėmimo fondas.

Kokie yra demokratijos privalumai ir trūkumai? Ar šiuolaikinėse visuomenėse vis dar įmanomas kokybiškas politinis atstovavimas? Kodėl vis dažniau girdime kalbas apie demokratijos krizę ir ar alternatyvios valdymo formos iš tiesų galėtų būti veiksmingesnės?

Naujausioje „Mokslo dvikovos“ laidoje – diskusija apie demokratijos pliusus ir minusus.

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės kritikos centro mokslinis darbuotojas Tomas Kavaliauskas ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto daktaras Gintas Karalius.

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje – Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas.

Laidoje dalyvauja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega ir „Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas.

Laidą pristato Europos Komisija

Europoje vis dažniau matome, kad valstybės saugumo ir gynybos klausimus sprendžia ne tik NATO ar Europos Sąjungos formatu, bet ir stiprindamos dvišalius ryšius. Ypač aktyviai veikia Lenkija, kuri pastaruoju metu pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su Jungtine Karalyste, Prancūzija ir Vokietija. Ar tai reiškia, kad didžiosios valstybės vis mažiau pasitiki Briuselio institucijomis ir kolektyviniais sprendimais?

Ar dvišalių santykių stiprėjimas yra pragmatiška reakcija į naujas grėsmes, ar ženklas, kad NATO ir ES nebesugeba pakankamai greitai priimti sprendimų? Kokį vaidmenį tokiame persitvarkančiame žemėlapyje gali rasti Lietuva? Ar stiprėjantis Višegrado šalių formatas gali tapti patrauklus ir mūsų regionui? Ir kokių pokyčių Europos Sąjungoje galime tikėtis artimiausiais metais?

Laidoje dalyvauja Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius ir Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Linas Balsys.