Spalio 17 dieną minima tarptautinė kovos su skurdu diena. Vis dėlto, statistika rodo, kad skurdo padėtis Lietuvoje negerėja. Pernai skurdo rizikos lygis mūsų šalyje sudarė daugiau nei 21 proc. Tai vienas aukščiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Gyvenančių žemiau absoliutaus skurdo ribos Lietuvoje taip pat apstu – net 167 tūkst. gyventojų. Tai kiek daugiau nei visoje Klaipėdoje gyvena žmonių arba 6 proc. visų mūsų šalies piliečių.

Ir nors ekonomika gerėja, kasdien „Maisto banko“ atiduotuvėse galima sutikti šimtus tūkstančių žmonių, kuriems reikalinga pagalba. Kreipiasi įvairios socialiai pažeidžiamos grupės: senjorai, vieni vaikus auginantys tėvai, šeimos, kuriose yra neįgalių žmonių.

Laidoje dalyvauja SADM ministrė Jūratė Zailskienė ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Prasidėjus dar vienam Kinijos ir JAV muitų karui – laikas atnaujinti žinias bei apžvelgti naujausias investicijas, kurias atliko dirbtinio intelekto imperija, kurią vadiname „Nvidia“.

Gamintojai pasaulyje ieško alternatyvių žaliavų, kurios būtų mažiau pavojingos aplinkai. Visgi manyti, kad tvarumas yra viena iš produkto savybių, yra labai klaidinga, įsitikinusi Inga Talačkienė, valymo priemones tiekiančios UAB „Manjana“ administracijos ir kokybės vadovė. Apie tai, kodėl tvarumas yra sistemos, o ne produkto savybė, diskutuojame laidoje „O koks tavo CO2 pėdsakas?“.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Laidoje dalyvauja vairavimo instruktorius Arūnas Pakėnas.

Lietuvos verslo forumas – tai vieta, kur susitinka šalies vadovai, ekonomistai, politikai ir vizionieriai. Bet ką iš tiesų jie mato žvelgdami į dabartinį Lietuvos verslo veidrodį – augimą ar nuovargį, drąsą ar atsargumą?

Apie forumo idėją, lyderystės prasmę ir Lietuvos verslo ateitį kalbamės su bendrovės  „Confinn", organizuojančios Lietuvos verslo forumą,vadovu Dainiumi Baltrušaičiu.

Laidą „Verslo pulsas“ pristato Lietuvos verslo forumas.

Socialiniai tinklai šiandien pilni nuomonių apie švietimą: nuo pagyrų iki audringos kritikos. Kai kurie balsai išauga į tikrus švietimo influencerius, kurių mintys pasiekia tūkstančius, o kartais net daro įtaką politiniams sprendimams. Bet ar populiarumas visada lygu vertė? Ir ką iš tiesų reiškia atsakingai kalbėti apie švietimą?

Šiandien laidoje – atviras pokalbis su darželių tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja, lektore, knygų autore ir viena ryškiausių švietimo viešųjų balsų Lietuvoje dr. Austėja Landsbergiene.

Kalbame apie tai, kodėl algoritmai skatina triukšmą, o ne gilumą, kaip poliarizacija pakeitė švietimo diskusijas, kodėl „gėrio" istorijos sulaukia mažiau dėmesio nei skandalai, ir kaip išlaikyti atsakomybę už žodį, kai tavo pasisakymai gali daryti įtaką mokytojų savivertę, skatinti neigiamą tėvų požiūrį į mokyklą ar net menkinti pasitikėjimą visa švietimo sistema.

Įvertinęs gimstamumą, mirtis ir išvykstančių gyventojų skaičių, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvai pateikė rekomendaciją – kasmet į šalį įsileisti 20 tūkstančių imigrantų. Kitaip, perspėja, po 10-ies metų Lietuvoje drastiškai trūks darbo jėgos. Darbdaviai sako, lietuviai jau nori dirbti ne visus darbus ir be užsieniečių nieko nebus. Darbo rinkos ekspertas rekomendaciją vadina teisinga, bet primityvia, nes ir taip aišku, kad dirbančiųjų mažėja. Premjerė dėl rekomendacijos – skeptiška. Anot Ingos Ruginienės, galinčių dirbti – pilna Užimtumo tarnyba. Ekspertai rekomendacijas vertina dvejopai – atvykėliai iš tiesų padeda auginti ekonomiką, mokėti pensijas, bet stabdo investicijas į technologijas ir darbdaviams leidžia išrankiau žiūrėti į vietinius darbuotojus.

Yra dar ir kitas - nacionalinio saugumo - aspektas. Jei įsileisime po 20 tūkstančių, tai po 10 metų užsieniečiai sudarys dešimtadalį Lietuvos. Ar  tai nėra pavojinga?

Laidoje dalyvauja VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, Lietuvos respublikos ekonomikos mokslų daktaras Algirdas Bartkus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius, Seimo NSGK narys Dainius Gaižauskas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pristatė naują vyriausybę, siekdamas užkirsti kelią šaliai nugrimzti į dar gilesnę politinę krizę. Tai – jau antrasis ministro pirmininko Sébastieno Lecornu bandymas išvesti šalį iš kelis mėnesius trunkančio politinio sąstingio ir itin susiskaldžiusio parlamento sąlygomis greitai priimti būtiną taupymo biudžetą.
Kodėl Prancūzija atsidūrė tokioje krizėje? Pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dr. Gintu Karaliumi.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Fondo „Nepatogūs“ vadovė, jautriai ir atvirai pasakoja apie savo dukros gyvenimą su sunkia negalia. Tai ne tik liudijimas apie rūpestį, kasdienį stiprėjimą ir kovą dėl orumo, bet ir apie sekinančią slaugą, kurią valstybė
palieka artimųjų pečiams.
Laidoje dalyvauja - Henrika Varnienė, "Nepatogūs" vadovė.

Laidą „Būti kartu“ remia Medijų rėmimo fondas.

Pastarąją savaitę daugelis žmonių pirmą kartą pamatė, kaip atrodo mažiausi Europos miškų gyventojai – nykštukai. Deja, socialiniai tinklai pilni ne jų giesmių, o liūdnų vaizdų. Jie žūsta atsitrenkę į stiklinius pastatų fasadus, kuriuose mato ne grėsmę, o dangaus ar medžių atspindžius.

Ornitologai sako, kad tai – ne pavieniai atvejai, o didelė problema, kuriai reikia greitų sprendimų.

Kaip užkirsti tam kelią, kalbame su ornitologu Gediminu Petkumi.

Laidą „ Kas po mūsų?" remia Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis". Rūšiavimas skamba gerai. Gamtos ateitis - už ilgai grojančias pakuotes. Plačiau apie rūšiavimą www.gamtosateitis.lt