Žinių radijas

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ per du dešimtmečius sukaupti duomenys rodo, kad palankiausiai Lietuvos gyventojai vertino Saulių Skvernelį, Algirdą Butkevičių ir Gediminą Kirkilą. Tuo metu prasčiausiai buvo vertinamas Andrius Kubilius, kurio nepalankus vertinimas 2010-aisiais buvo pasiekęs net 88 proc.

Kas lemia premjero populiarumą? Ar svarbiausia ekonomikos augimas, asmeninės savybės, gebėjimas komunikuoti, o gal tiesiog palankus istorinis momentas? Kodėl vieni Vyriausybių vadovai išlaiko visuomenės pasitikėjimą net sudėtingais laikais, o kiti tampa nepasitenkinimo simboliais?

Kaip tapti geriausiu premjeru ir kokių savybių prireiks naujajai Vyriausybei?

Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto politologas Ainius Lašas ir viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas.

Jau įpratome generatyvinį dirbtinį intelektą naudoti kaip gana protingą pokalbių partnerį. Parašome užklausą, gauname atsakymą, pakoreguojame, paprašome dar kartą, o tada patys perkeliame rezultatą į reikiamą formatą, platformą ar kitą sistemą. Ir tai jau savaime reiškia didžiulį produktyvumo šuolį.

Tačiau „Anthropic“ organizacijos kuriamas „Claude Cowork“ žengia dar toliau. Idėja paprasta, bet ambicinga – dirbtinis intelektas turi ne tik atsakinėti į klausimus, bet ir veikti kaip skaitmeninis kolega: atlikti užduotis, dirbti su skirtingomis sistemomis, koordinuoti procesus ir padėti žmogui kasdienėje veikloje.

Ar tai jau pirmieji žingsniai link tikrų DI agentų? Kaip tokie įrankiai gali pakeisti mūsų darbą ir kokias galimybes bei rizikas jie atveria?

Pokariu Lietuvoje pradėta kolektyvizacija griovė privačia nuosavybe, savarankišku darbu ir mainais grįstą ekonominę sanklodą. Tačiau, kaip sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Antanas Terleckas, sovietų tikslas buvo ne tik suvaryti žmones į kolūkius. Svarbiausia buvo atimti iš žmogaus savarankiškumą – gebėjimą pačiam veikti, spręsti ir prisiimti atsakomybę.

Nuosavybės atėmimą sovietai vadino „suvisuomeninimu“, tačiau, žmonių kalba kalbant, tai buvo paprasčiausias turto nusavinimas. Su ūkininkais ir verslininkais buvo kovojama dėl tos pačios priežasties – jie buvo savarankiški ir gebėjo kurti gerovę savo darbu.

Laidoje kalbame ir apie kolchozinę moralę – pasikeitusį santykį su savu, svetimu ir bendru turtu. Kai iš žmogaus atimama žemė, gyvuliai, pastatai ir darbo vaisiai, bendras turtas ima atrodyti kaip „niekieno“. Ką sovietmetis padarė mūsų požiūriui į darbą, nuosavybę, verslumą ir valstybės turtą? Ar šio palikimo pėdsakai tebėra matomi ir šiandien?

Laidoje „Ekonomika šiandien“ – pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Antanu Terlecku.

Senos transporto priemonės – ne tik atliekos, bet ir vertingi ištekliai. Tinkamai išardant automobilius, galima pakartotinai panaudoti detales, sumažinti atliekų kiekį ir taupyti žaliavas. Tačiau tam būtina, kad nebenaudojamos transporto priemonės būtų tvarkomos atsakingai ir laikantis aplinkosaugos reikalavimų.

Kaip atrodo automobilių ardymo procesas iš arti? Kiek detalių gali būti prikelta antram gyvenimui ir kokį vaidmenį automobilių ardytojai atlieka žiedinėje ekonomikoje?

Laidoje kalbamės su autoverslo savininke Anželika Ilkevič.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas, buvęs Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa.

Keičiantis Vyriausybėms, viena daugiausiai diskusijų keliančių temų tapo užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio veikla. Nors dalis socialdemokratų mano, kad ministras turėtų likti poste, kiti pasisako už pokyčius. Kritikai ragina aktyviau siekti santykių su Kinija atkūrimo, sparčiau megzti ryšius su JAV administracija ir ieškoti kitokios prieigos prie Minsko režimo.

Prezidentas ministro keisti nenori, tačiau dalis valdančiųjų mano, kad pasikeitus ministrui galėtų keistis ir Lietuvos užsienio politikos kryptis. Ar tikrai? Kokia turėtų būti Lietuvos užsienio politika šiandien? Ar dabartinis kursas yra teisingas, o gal Lietuvai reikia daugiau pragmatizmo? Ir kodėl užsienio politika tapo tokia skaldančia tema?

Laidoje dalyvauja „valstietis“ Dainius Gaižauskas ir konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.

Lietuvos bankas sumažino šių metų šalies BVP augimo prognozę iki 2,7 proc., o infliacijos prognozės nekeitė – kainos šiemet turėtų augti 5,1 proc. Augimo prognozė sumažinta po netikėtai prastų pirmojo ketvirčio rezultatų, kai ekonomika susitraukė 0,3 proc.

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad nors gyventojų finansinė padėtis išlieka gera, jų lūkesčiai dėl ekonomikos yra prasčiausi per pastaruosius kelerius metus. Tam įtakos turi išaugusios kainos ir geopolitinis neapibrėžtumas.

Ar Lietuvos ekonomika iš tiesų lėtėja, ar tai tik laikinas sulėtėjimas? Kodėl gyventojai tampa vis atsargesni, nors pajamos auga? Kokių iššūkių gali atnešti artimiausi metai?

Laidoje dalyvauja banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Praėjo dešimtmetis nuo Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos. Tuomet „Brexit“ šalininkai žadėjo daugiau suvereniteto, spartesnį ekonomikos augimą ir didesnę migracijos kontrolę, o ES lyderiai tikino, kad Bendrija išliks stipri ir vieninga.

Kas per šį laiką laimėjo, o kas pralaimėjo? Ar Jungtinė Karalystė pasiekė savo tikslus, o gal kaip tik pasigailėjo priimto sprendimo? Kaip „Brexit“ pakeitė britų ekonomiką, visuomenę ir santykius su Europa? Kokias pamokas iš šio istorinio žingsnio gali išmokti likusios Europos valstybės?

Pokalbis su tuomete Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininke, dabar Seimo nare Dalia Asanavičiūte.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Vaizdo turinio kūrėjas Paulius Samoška sako, kad svarbiausia – nebandyti būti tuo, kuo nesi. Jis nespaudžia savęs į svetimus rėmus ir nesivaiko primestų lūkesčių. Pasak jo, kai žinai, kas esi ir ką nori veikti, daugelis galimybių ateina savaime.

Pokalbis apie autentiškumą, kūrybą ir drąsą eiti savu keliu.

Laidoje dalyvauja vaizdo turinio kūrėjas Paulius Samoška.

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius.