Branduolinė energetika, jos šalininkų teigimu, yra nebrangi ir švari. Na, bent jau tol, kol neįvyksta katastrofa.

Naujausioje „Mokslo dvikovos“ laidoje – diskusija apie branduolinės energetikos rizikas, privalumus ir tai, ką Lietuva turėtų daryti šioje srityje.

Laidoje dalyvauja „Vilnius Tech“ Elektronikos fakulteto Elektros inžinerijos katedros mokslininkė dr. Ernesta Bužavaitė-Vertelienė ir Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Egidijus Urbonavičius.

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje – banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

JAV prezidentas žada karą prieš Iraną baigti per 2-3 savaites, nepriklausomai nuo to, ar bus pasiektas susitarimas su Teheranu. „Viskas bus kitaip, kai paliksime Iraną. Kai pasieksime tikslus ir pasitrauksime, kainos kris“, – tikino Donaldas Trumpas.

Tačiau dabar sukilusios naftos ir jos produktų kainos kerta per kišenes, valstybės ieško būdų, kaip jas mažinti, baiminantis rimtesnių ekonominių pasekmių. Ką daro Europos Sąjunga? Šalys narės, tarp kurių ir Lietuva? Kokie trumpalaikiai ir ilgalaikiai sprendimai?

Laidoje dalyvauja: prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Laidą pristato Europos Komisija

Didesnė dalis Lietuvos gyventojų pritaria, kad Lietuva, siekdama gerinti santykius su Kinija, turėtų pakeisti dabartinį Taivaniečių atstovybės pavadinimą į Taipėjaus atstovybę, rodo LRT užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

2021 metais konservatorių Vyriausybės iniciatyva Lietuvoje buvo atidaryta de facto Taivano atstovybė Vilniuje, o dar anksčiau Lietuva pasitraukė iš vadinamojo 17+1 investicijų forumo su Kinija. Dėl atstovybės Lietuva sulaukė Kinijos kritikos ir tam tikrų ekonominių sankcijų, susijusių su muitais.

Prieš mėnesį ministrė pirmininkė Inga Ruginienė užsiminė, kad nepritaria tokiam Taivano palaikymui. Jos teigimu, Vilniuje atidariusi Taivaniečių atstovybę Lietuva „šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, nes nederino veiksmų su ES ir JAV. Šie žodžiai sulaukė Kinijos raginimo ištaisyti tai, ką jie vadina klaida.

Anot ekspertų, siekį normalizuoti santykius su Pekinu galima sieti su nuostata, kad karų akivaizdoje Lietuvai geriau sutarti su pasaulio galingaisiais. Nebėra užuojautos engiamoms valstybėms, o santykiai su Taivanu nedavė norimo rezultato, todėl apklausos rodo, kad ima viršų pragmatizmas.

Laidoje dalyvauja Seimo narių grupės, siekiančios atkurti santykius su Kinija, narys Artūras Zuokas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Matas Maldeikis ir Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis.

Ar kiemo priežiūra jau telpa jūsų telefone? Kaip programėlės, belaidžiai sprendimai ir robotizuota technika keičia kasdienius namų darbus, ar tai vis dar prabanga, ar jau naujas standartas, ir kaip vartotojui nepasimesti tarp skirtingų pasirinkimų?

Ar finansavimo sprendimai padeda lengviau apsispręsti investuoti į kokybiškesnį kiemą? Kaip atrodys išmani namų priežiūra po kelių metų?

Laidoje savo įžvalgomis dalijasi Donatas Mickus, „Inbank“ pardavimų grupės vadovas, ir Aidas Lebeda, „Husqvarna Lietuva“ vadovas.

Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato Inbank.

Pokalbis su grupe „Graži ir ta galinga“.

„Nord Security“ motyvaciją grindžia ne tik papildomomis naudomis, bet ir realiu dėmesiu darbuotojų fizinei bei emocinei sveikatai. Kaip tai veikia praktikoje, su kokiais iššūkiais susiduriama ir kokį rezultatą tai duoda – pokalbis apie tai su „Nord Security“ talentų pritraukimo vadove Lauryna Girėniene.

Projekto „Sėkmės receptai“ rėmėjai:

MELP – darbuotojų įsitraukimo platforma organizacijoms, kurios investuoja į motyvaciją.

Headex Group. Padedame įmonėms rasti darbuotojus logistikos, gamybos ir klientų aptarnavimo srityse.

Šių metų deklaravimo sezonas – su svarbiu pokyčiu: pirmą kartą deklaruojama investicinė sąskaita. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Janušienė pripažįsta, kad visų reikalingų pakeitimų laiku įgyvendinti nepavyko, todėl terminas pratęstas iki birželio 1 d. Iki šios datos delspinigiai nebus skaičiuojami. „Matome situaciją ir pasitikime klientu“, – sako ji.

Pajamų deklaravimas paprastėja – E. Janušienė teigia, kad apie 70 proc. gyventojų pajamas deklaruoti galėtų „užsimerkę“, vienu mygtuko paspaudimu. Vis dėlto klausimų išlieka, dažniausiai dėl retesnių situacijų, pavyzdžiui, įsigijus brangaus turto.

Kaip VMI siekia ir ateityje sieks mokesčių administravimo paprastumo? Kaip užtikrins politikų deklaruojamo turto skaidrumą?

Baigiantis ilgametei kadencijai, VMI viršininkė svarbiausiais pokyčiais įvardija didesnį inspekcijos atvirumą, skaitmenizaciją ir paslaugų plėtrą. Didžiausias iššūkis – nuosekliai įgyvendinti pokyčius nuolat kintančioje aplinkoje. Politikams ji ir toliau kelia tą patį lūkestį – paprastesnė, aiškesnė ir stabilesnė mokesčių sistema.

Vairavimas neturint teisės to daryti Lietuvoje tampa augančia problema, o esamos priemonės jos nesustabdo, sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Per 2023–2025 metus 51 žmogus žuvo avarijose, kurias sukėlė teisės vairuoti neturintys asmenys, o kasmet tokiuose įvykiuose statistiškai žūsta 15–17 žmonių.

Ministro teigimu, 2023 metais tokiems pažeidėjams buvo skirta baudų už daugiau nei 4,3 mln. eurų, tačiau sumokėta tik apie 12 proc. šios sumos. „Matome, kad tai neveikia. Net atvirkščiai – skatina ir toliau nebijoti pasekmių. 2023 metais buvo pradėta 4,5 tūkst. administracinių nusižengimų teisenų dėl pakartotinio vairavimo neturint teisės, o jau 2025 metais – daugiau nei dukart daugiau – 10 tūkst. tokių teisenų“, – LRT radijui kalbėjo ministras.

Laidoje dalyvauja Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys ir lenktynininkas Darius Jonušis.

Per pastaruosius metus didžioji dalis įmonių suskubo diegti tokius įrankius kaip „Copilot“ ar „ChatGPT“. Vieniems buvo nupirktos licencijos, surengti vidiniai mokymai, darbuotojams pasakyta, kad generatyvinius įrankius galima pasitelkti kasdienėje veikloje.

Kurį laiką atrodė, kad viskas juda gera kryptimi – atsirado smalsumas, eksperimentai, net kalbos apie sutaupytą laiką. Tačiau tyliai viskas grįžo į senas vėžes.