Žinių radijas

Televizijos pasaulis iš šalies dažnai atrodo blizgantis ir kupinas dėmesio, tačiau už kamerų slypi visai kita kasdienybė – nuolatinis stresas, didžiulis darbo krūvis, atsakomybė ir spaudimas būti pasiruošus bet kokiai situacijai. Ar televizija iš tiesų yra ne silpnų nervų žmonėms?

Taip pat kalbamės apie darbo rinką: kodėl darbo paieškos procesai tampa vis ilgesni ir sudėtingesni, ko tikisi darbdaviai ir kaip nepasimesti nuolat besikeičiančioje aplinkoje?

Laidoje svečiuojasi laidų vedėja, prodiuserė, komunikacijos specialistė ir turinio kūrėja Monika Mazaliauskaitė.

Šią savaitę apžvelgiamos šios knygos:

J. Bator „Kartu kartu“: daugiabalsis šeimos romanas;

U. Juodytė „Perdegimo anatomija“: kaip neleisti sau perdegti;

T. Brach „Radikalus priėmimas“: kelias į vidinę laisvę ir išmintį;

M. Novoa „Geros mergaitės sindromas“: apie drąsą būti savimi.

Laidoje dalyvauja muziejininkas Laurynas Blažys.

Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Saulės elektrinės Lietuvoje tampa vis populiaresniu sprendimu, tačiau prieš investuojant kyla daugybė klausimų. Kaip išsirinkti poreikius atitinkančią sistemą? Kokią įtaką pasirinkimui turi elektromobiliai, energijos kaupikliai ir besikeičiantys elektros vartojimo įpročiai?

Apie tai kalbamės su kompanijos „ACC Distribution“ Žaliosios energijos skyriaus vadovu Martynu Pukinsku.

Vis daugiau žmonių į dirbtinį intelektą kreipiasi ne tik dėl informacijos ar darbo užduočių, bet ir ieškodami emocinės paramos. Ar DI gali tapti tokiu pat stipriu pagalbininku kaip psichologas? Ką reikėtų daryti, kad jis būtų naudingas, o ne klaidinantis?

Ar konsultavimasis su dirbtiniu intelektu gali tapti pavojingas ir kokie dažniausi jo trūkumai? Ko žmonės dar nemoka, kad galėtų visapusiškai išnaudoti DI kaip konsultanto galimybes? Ir kaip psichoterapeutai gali įtraukti dirbtinį intelektą į terapinį procesą taip, kad jis padėtų, o ne pakenktų?

Laidoje dalyvauja psichologas Mindaugas Kazlauskas.

Laidoje „Verslumo dvasia“ kalbamės su laidos autoriumi, „Žinių radijo“ savininku, verslininku Augustinu Rakausku.

Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ (2023), „Globali jausmo proto dvasia“ (2014) ir „Verslumo dvasia“ (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba. Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba“.

Laida „Verslumo dvasia“ transliuojama per „Žinių radiją“ penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Šiemet minime 85-ąsias Birželio 23-iosios sukilimo metines. Tačiau šis istorinis įvykis iki šiol nėra iškilmingai minimas valstybės lygiu, o jo vieta Lietuvos istorinėje atmintyje tebėra diskusijų objektas. Istorikai ir visuomenė nesutaria, kaip vertinti sukilimo vadus bei dalyvius ir kur brėžti ribą tarp kovos už laisvę ir atsakomybės už okupacijos laikotarpio nusikaltimus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas istorikas Arūnas Bubnys teigia, kad neigiamą Birželio sukilimo naratyvą formavo sovietinė propaganda, siekusi sukilimo organizatorius vaizduoti nacistinės Vokietijos kolaborantais.

Tuo metu grupė parlamentarų siūlo Seimui priimti rezoliuciją, raginančią Birželio sukilimą ir okupacijų laikotarpio įvykius vertinti remiantis istoriniais faktais, o ne propagandiniais stereotipais, vengiant tiek nusikaltimų neigimo, tiek nepagrįstos kolektyvinės atsakomybės taikymo Lietuvos valstybei, tautai ar rezistencijai. Vis dėlto Seimas kol kas atsisakė šį projektą įtraukti į darbotvarkę.

Kodėl mūsų laisvės kovų vertinimas iki šiol kelia tiek ginčų? Ar įmanoma rasti bendrą istorinės atminties pagrindą?

Laidoje dalyvauja istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis, Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Algimantas Kasparavičius ir visuomenininkas Povilas Urbšys.

Laidoje dalyvauja Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Antanas Aleknavičius.

Laidą „Pergudrauti sukčių“ remia Medijų rėmimo fondas.

Bėgimo maratonai, „Ironman“ ir „Hyrox“ varžybos tampa vis populiaresnės ne tik tarp profesionalių sportininkų, bet ir tarp nuomonės formuotojų bei aktyvų gyvenimo būdą propaguojančių žmonių. Tačiau ar tokie iššūkiai iš tiesų tinkami kiekvienam? Kiek laiko reikia ruoštis maratonui ar ištvermės varžyboms ir kokios rizikos kyla neįvertinus savo galimybių?

Kurios iš šių disciplinų yra palankiausios sveikatai, o kada noras peržengti savo ribas gali pakenkti organizmui? Ar ištvermės sportas turi būti prieinamas visiems, ar vis dėlto tam reikia tam tikro fizinio pasirengimo?

Naujausioje „Mokslo dvikovos“ laidoje diskutuojame, ar maratonai, „Ironman“ ir „Hyrox“ varžybos yra tinkami kiekvienam, ne tik profesionaliems sportininkams.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė dr. Rūta Dadelienė ir Lietuvos sporto universiteto Sporto fiziologijos absolventas Robertas Stankus.

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje dalyvauja asmeninių finansų vadovė Irma Chodareva-Vorotinskienė.