Į klausimą, kodėl Lietuvoje kava brangesnė nei Italijoje, prekės ženklo „Huracan Coffee“ įkūrėjas Vytautas Kratulis atsako, kad tam įtakos, visų pirma, turi mūsų šalyje galiojantis pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Jei Lietuvoje jis siekia 21 proc., kai kuriose šalyse – vos 8 proc.

Be to, jo teigimu, šiandien kavos puodelyje susitinka viskas – nuo augančių atlyginimų ir mokesčių iki globalių krizių, veikiančių žaliavų kainas. Jis pažymi, kad verslas spaudžiamas iš abiejų pusių: kaštai auga, tačiau kainų kelti neribotai negalima. Todėl ieškoma, kur amortizuoti augimą, įvertinant net tokius dalykus kaip kilimėlių valymo ar parkavimo miesto centre kaina.

Vytautas Kratulis atkreipia dėmesį ir į globalius procesus – geopolitines įtampas bei trikdžius laivyboje, kurie daro tiesioginę įtaką kavos kainai.

Laidoje kalbama apie tai, kodėl Lietuvoje kava dažnai brangesnė nei kitose šalyse, kaip keičiasi vartotojų elgsena ir kokioje situacijoje šiandien yra atsidūręs kavinių sektorius.

Nepaisant tūkstantinių protestų gruodį, pavasarį valdantieji vėl grįžta prie LRT įstatymo projekto, kuris, baiminamasi, gali politizuoti Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją. Dėl to balandžio 8 dieną organizuojamas dar vienas protestas, ginantis LRT nepriklausomumą.

Protestas prieš Seimo valdančiųjų veiksmus LRT atžvilgiu vyks balandžio 8 dieną 18 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.

Europos transliuotojų sąjungos vykdomosios valdybos nariai išreiškė susirūpinimą dėl LRT įstatymo pakeitimų, kuriuos Seimas planuoja svarstyti jau po Velykų, neatsižvelgdamas nei į Venecijos komisijos rekomendacijas, nei į kritiškas pastabas, kurias išsakė paties Seimo teisininkai bei Lietuvos ir tarptautinė žurnalistų bendruomenė.

Vykdomoji Europos transliuotojų sąjungos valdyba, kurią sudaro aštuonių visuomeninių transliuotojų vadovai iš visos Europos, dar kartą pabrėžė, kad dabartinis įstatymo projektas tik dar labiau padidintų LRT pažeidžiamumą politiniam spaudimui ir taip smarkiai pakenktų jos viešosios paslaugos misijai bei gyvybiškai svarbiam vaidmeniui teikiant Lietuvos visuomenei nepriklausomą, patikimą ir pliuralistinę informaciją.

Europos transliuotojų sąjungos vykdomoji valdyba dar kartą kritikavo LRT finansavimo įšaldymą, siekius lengviau atleisti LRT vadovą, taip pat nuostatas, kurios galėtų sudaryti sąlygas kištis į redakcinę veiklą.

Laidoje dalyvauja Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkė dr. Džina Donauskaitė.

„ChatGPT“ siūlo programėlių integracijas, kurios leidžia susieti savo paskyras tiesiogiai ir paprašyti generatyvinio asistento atlikti veiksmus už jus. Pavyzdžiui, naudojant „Coursera“ integraciją, galite paprašyti paieškoti jums tinkamų personalizuotų kursų. Taip pat galite paprašyti, kad generatyvinis įrankis „Spotify“ platformoje sukurtų grojaraštį pagal jūsų ar jūsų draugų skonį artėjančiam vakarėliui.

Žemės ūkis vis dar yra vienas svarbiausių sektorių Lietuvoje. Šalyje per metus užauginama apie 6–7 mln. tonų grūdų. Didžioji derliaus dalis yra eksportuojama. Deja, naudodami žemę ne visada susimąstome, ar ją tinkamai prižiūrime.

Apie žemės ūkiui tenkančius iššūkius ir tvarų požiūrį į ūkininkavimą laidoje kalbamės su Baltijos aplinkos forumo vadovu, aplinkosaugininku Žymantu Morkvėnu.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Nuo pat koalicijos pradžios socialdemokratai kalba apie perpildytą kantrybės taurę, ultimatumus ir aiškias ribas savo partneriams. Tačiau „Nemuno aušra“, panašu, į šiuos perspėjimus didelio dėmesio nekreipia, o peržengus deklaruotas ribas realių veiksmų iš socialdemokratų pusės taip pat nematyti.

Todėl vis dažniau kyla klausimas – ar tos raudonos linijos apskritai ką nors reiškia? Kodėl socialdemokratai taip dažnai griebiasi ultimatumų retorikos? Ar tai iš tiesų veiksminga priemonė spausti koalicijos partnerius priimti sprendimus? O gal, priešingai, garsūs pareiškimai ir vėlesnis neveiklumas tik devalvuoja politinį pasitikėjimą? Kaip šiuos ultimatumus girdi ir vertina patys „aušriečiai“?

Laidoje dalyvauja Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, socialdemokratų Vilniaus skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis ir Žemės ūkio ministerijos patarėjas, „Nemuno aušros“ Vilniaus skyriaus pirmininkas Mantas Stulgaitis.

Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.

Nuo šio pavasario ESO pradėjo rengti gyventojų susitikimus įvairiuose Lietuvos regionuose. Mobilūs klientų aptarnavimo centrai atvyksta į miestus ir miestelius, kur specialistai gyvai konsultuoja žmones ir padeda svarbius klausimus spręsti vietoje.

Kokias paslaugas galima gauti atvykus į tokį mobilų centrą? Kokie klausimai gyventojams rūpi labiausiai?

Laidoje dalyvauja ESO Klientų aptarnavimo departamento vadovė Jurgita Kuznecovienė ir Privačių klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Sandra Adomynienė.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato ESO.

Laidoje dalyvauja Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato valdybos pirmininkas, muftijus Aleksandras Beganskas.

Remiantis palydovinėmis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kurių autentiškumas buvo patvirtintas, praėjusią savaitę Ukraina keletą kartų atakavo svarbią Rusijos naftos eksporto infrastruktūrą prie Baltijos jūros. Po smūgių kai kurie objektai degė kelias dienas. „BBC Verify“ patvirtino, kad Leningrado srityje, netoli Sankt Peterburgo, maždaug už 800 kilometrų nuo sienos su Ukraina, nuo kovo 23 dienos buvo atakuoti mažiausiai trys naftos infrastruktūros objektai.

Ukrainiečiai keletą kartų smogė svarbiems Baltijos jūros uostams Ust Lugai ir Primorskui bei netoliese esančiuose Kirišuose veikiančiai naftos perdirbimo bendrovei. Vadovaujantis Suomijoje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro analize, 2025 metais 22 proc. Rusijos eksportuotos naftos iškeliavo iš Primorsko, 20 proc. – iš Ust Lugos.

Ukraina kariauja. Ukraina kontratakuoja ir nepasiduoda, nors karas Artimuosiuose Rytuose eikvoja sąjungininkų resursus ir ginkluotę bei atitraukia dėmesį. Donaldas Trumpas nepatenkintas NATO šalimis, todėl neaišku, ar Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau rems Kyjivo kovą prieš Rusiją.

Laidoje dalyvauja atsargos karininkas, karybos analitikas Aurimas Navys ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Pirmasis per aštuonerius metus Europos Parlamento narių vizitas į Kiniją siunčia aiškų signalą – Pekinas ir Briuselis atsargiai mėgina atnaujinti dialogą. Šis vizitas vyksta ne vakuume. Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, vis labiau nenuspėjama Jungtinių Valstijų užsienio ir prekybos politika verčia Europos Sąjungą iš naujo įvertinti savo strateginius santykius su Kinija.

Ar Europa šiandien pradeda pragmatiškiau žiūrėti į Pekiną dėl geopolitinės būtinybės? Ką tokia kryptis reikštų Lietuvai, kuri pastaraisiais metais pasirinko griežčiausią laikyseną Kinijos atžvilgiu visoje Bendrijoje? Ar Briuselio tonas keičiasi ir ar Vilnius gali likti nuošalyje nuo šio persvarstymo?

Laidoje dalyvauja Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Jurga Šeduikytė pasakoja apie vidinę kelionę. Solo kelionė jai buvo būdas akis į akį susidurti su savo baime, ir ji prisimena, kaip važiuojant autobusu iš baimės ėmė tirpti žandikaulis. Dainininkė prisipažįsta, kad jai nėra drąsu kreiptis į svetimus žmones ir prašyti pagalbos ar nuorodų.

Portugalijoje ji atsidūrė kukliai gyvenančių žmonių būryje, su kuriais pamatė ir kitas savo puses: pavyzdžiui, gamino maistą, nors įprastoje gyvenimo tėkmėje, kaip juokiasi pati, kartais užtenka ir morką pagraužti. Jurga sako, kad anuomet jai to ir reikėjo – pailsinti protą nuo nuolatinio galvojimo.

Tačiau, nepaisant visų atradimų, namo ji susiruošė dar nė neįpusėjus planuotam laikui. Kodėl – ji pasakoja laidoje „Lekiam į...“.

Laidoje dalyvauja Jurga Šeduikytė.

Laidą „Lekiam į...“ pristato „Venipak“ – patikimas partneris skubantiems ir vertinantiems patogų siuntų pristatymą. Su „Venipak“ net 98% siuntų gavėjus pasiekia vos per vieną dieną! Nes kai esi kelyje, svarbu turėti partnerį, kuris spėja kartu.