Laidoje dalyvauja Profesorių namo parodų ir ekskursijų kuratorė Miglė Baltrukevičienė.

Šiandien kalbėsimės apie Balį Sruogą ir „Dievų mišką“. Planuojama išleisti neredaguotą šios knygos leidimą.

Balys Sruoga knygą parašė per kelis mėnesius 1945 metų vasarą, grįžęs į Lietuvą ir besigydydamas Birštone. Tačiau po sovietų cenzūros knyga pasirodė tik po autoriaus mirties.

Balys Sruoga bandė priešintis cenzūrai, tačiau vis tiek teko kūrinį gerokai apkarpyti.

Laidą „Iliustruotoji istorija gyvai“ pristato žurnalas išsilavinusiam žmogui „Iliustruotoji istorija“. Žurnalo ieškokite parduotuvių lentynose arba prenumeruokite internetu. 

Laidoje dalyvauja Laikrodžių muziejaus rinkinio kuratorė Danuta Menkutė. 

Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Glaukoma labiausiai paplitusi Kinijoje, Indijoje ir Amerikoje. Apie šią akių ligą laidoje kalbėsime su akių gydytoja, mikrochirurge Viktorija Slavinskyte-Pušklevič.

Laidoje aptarsime glaukomos priežastis, jos progresavimą ir sužinosime, kodėl net 50 proc. sergančiųjų apie ją nieko neįtaria.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto informatikas, dirbtinio intelekto tyrinėtojas, profesorius Aistis Raudys.

Vilkikai – transporto sistemos dalis ne tik keliuose, bet ir intensyviame miestų eisme. Šių metų sausį atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad net pusė Lietuvos gyventojų eisme šalia vilkikų jaučiasi nesaugiai.

Apie tai laidoje kalbėsimės su „Girteka Transport“ direktoriumi Mindaugu Paulausku.

Kokiais konkrečiais žingsniais „įjungti“ sveiką atsiribojimą? Kokiais santykių momentais svarbu išmokti atsiriboti? Kaip atskirti, kada reikia atsiriboti, o kada tai jau sienų statymas ir svarbių dalykų neigimas? Kaip ir nuo ko atsiriboti veikloje?

Įdomiausias „Facebook“ sekėjų atsakymas į klausimą „Kada, tavo manymu, gyvenime sveika atsiriboti?“ buvo Rasiaus Janukaičio mintis: „Distancija – geriausias būdas atsiriboti nuo nepagarbos. Tylus pasitraukimas pasako daugiau negu garsūs žodžiai.“

Laidoje dalyvauja psichologas Mindaugas Kazlauskas.

Ar įmanoma miestus planuoti taip, kad jie patys spręstų karščio, liūčių ir užliejamų gatvių problemas? Vis dažniau kalbama apie žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą, tačiau ką tai reiškia praktiškai? Ar kalbame tik apie daugiau medžių, ar apie naują požiūrį į visuminį miestų planavimą?

Kokia šiandien yra situacija Lietuvoje ir kokių sprendimų ieškoma, kad miestai taptų atsparesni klimato kaitai? Kaip šie pokyčiai palies kiekvieną gyventoją?

Laidoje dalyvauja Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio specialistas, projekto „Žaliosios infrastruktūros skatinimas“ turinio vadovas Danielius Jurčiukonis.

Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

Laidos „Verslumo dvasia“ pašnekovė – verslininkė, verslo valdymo patarėja ir partnerė Auksė Šlenė-Patumsienė.

Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ (2023), „Globali jausmo proto dvasia“ (2014) ir „Verslumo dvasia“ (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ galite klausyti ir garso formatu, taip pat skaityti anglų kalba.

Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba“.

Laida „Verslumo dvasia“ transliuojama per „Žinių radiją“ penktadieniais 10.10 val., kartojama šeštadieniais 17 val.

Jaunimui socialiniai tinklai yra ne tik pramoga, bet neretai ir pagrindinis informacijos šaltinis. Tačiau teigiama, kad juose daugėja priešiškos dezinformacijos. Ypač daug ir agresyviai brukamos propagandos socialiniame tinkle „TikTok“.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos tyrimas parodė, kad televizijoje bei naujienų portaluose žmonės dezinformacijos neieško. Tiesa, jos daugėja socialiniuose tinkluose. Tendencijos rodo, kad problemų gali daugėti ir ateityje. Esą jaunimui socialiniai tinklai yra ne tik pramoga, bet ir vienintelis informacijos apie pasaulį šaltinis.

Socialiniuose tinkluose skelbiama informacija nėra taip griežtai reguliuojama įstatymais ar etikos kodeksais, todėl dalis jaunuolių linkę patikėti tuo, ką mato.

Ypač daug rizikų kyla socialiniame tinkle „TikTok“. Esą ši platforma tik atrodo kaip lengvabūdiškų vaizdo įrašų erdvė, tačiau jos algoritmai agresyviai bruka ir politinį turinį.

Laidoje dalyvauja Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius ir gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius.

„Europos ekonomika negali augti be migrantų", – taip pernai rugpjūtį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde. Anot jos, po COVID-19 pandemijos Europos Sąjungos (ES) ekonomika būtų gerokai silpnesnė be užsieniečių, kurie nuo 2022 m. atvyko dirbti į Bendrijos šalis. Be to, ECB vadovės manymu, būtent migracija gali padėti spręsti iššūkius, kylančius dėl visuomenės senėjimo ir augančio darbo jėgos trūkumo.

Vis tik, migracijos klausimai kelia ir politines, ir visuomenines įtampas. Ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje vis garsiau kalbama apie darbo imigracijos ribojimus. Tačiau ar griežtesnė politika neatsilieps ekonomikai, verslo konkurencingumui? Pokalbis su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis bei Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/