Žinių radijas

Laidoje „Verslumo dvasia“ kalbamės su laidos autoriumi, „Žinių radijo“ savininku, verslininku Augustinu Rakausku.

Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ (2023), „Globali jausmo proto dvasia“ (2014) ir „Verslumo dvasia“ (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba. Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba“.

Laida „Verslumo dvasia“ transliuojama per „Žinių radiją“ penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Laidoje dalyvauja psichologė, rašytoja, intuityvios psichoterapijos kūrėja ir DARA centro vadovė Ramunė Murauskienė bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantas ir lektorius Vaidas Arvasevičius.

Liepos 6-ąją Lietuva mini Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo metines. 1253 m. liepos 6 d. įvykęs karūnavimas tapo vienu svarbiausių Lietuvos valstybingumo istorijos įvykių ir padėjo pamatus tarptautiniam Lietuvos valstybės pripažinimui.

Ši diena buvo minima ir Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu, tačiau tik atkūrus nepriklausomybę įgijo dabartinę reikšmę. 1990 metais Seimas liepos 6-ąją paskelbė Valstybės diena, o nuo 2009-ųjų viso pasaulio lietuvius vienija tradicija lygiai 21 valandą kartu giedoti „Tautišką giesmę“.

Tačiau kuo valstybė buvo Mindaugui ir jo amžininkams? Kokia buvo viduramžių Lietuvos valstybės filosofija ir kaip ji skiriasi nuo šiandieninės demokratinės Lietuvos sampratos? Kas per beveik 800 metų išliko nepakitę, o kas pasikeitė iš esmės?

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekancleris Mindaugas Nefas ir istorijos mokytojas Algis Bitautas.

Laidą "Istorinės paralelės" iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Pašnekovas – Urbanbee.lt įkūrėjas, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo tyrėjas ir Lietuvos tvarumo ambasadorius Paulius Chockevičius.

Ukrainai sekasi atakuoti svarbius Rusijos objektus. Stebimas pakrikimas Kremliuje ir dėl to, ir dėl palankesnių JAV nuotaikų Kyjivo atžvilgiu, kurios išryškėjo po G7 viršūnių susitikimo Prancūzijoje. Tuo metu Ukraina sulaukė pirmosios 3,9 mlrd. eurų dydžio karinės paramos išmokos iš 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos paskolos Kyjivui. Tačiau Lenkijos gynybos ministras pareiškė, kad neperdavė Ukrainai papildomų MiG naikintuvų, nes Kyjivas mainais neparūpino žadėtų dronų technologijų. Ši žinia pasirodė aštrėjant krizei Lenkijos ir Ukrainos santykiuose, kurią sukėlė Ukrainos sprendimas pavadinti karinį dalinį Antrojo pasaulinio karo laikų Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) garbei. Europos laukia rebusas, kaip pasiekti, kad lenkai neblokuotų sprendimų dėl Ukrainos, ir kaip elgtis, augant įtampai Rusijoje: spausti Vladimirą Putiną ar su juo kalbėtis.

Laidoje kalbame su Seimo užsienio reikalų komiteto nariais: pirmininku, socialdemokratu Remigijumi Motuzu ir konservatoriumi Audroniumi Ažubaliu.

Laidą pristato Europos Komisija

Reformacija buvo vienas reikšmingiausių Vakarų krikščionybės sąjūdžių, pakeitęs ne tik religijos, bet ir švietimo, kultūros bei visuomenės raidą. Nors jos priešininkai evangelikus vadino hierarchiją griaunančiais maištininkais, Lietuvoje Reformacijos idėjas skleidė Europoje išsilavinę intelektualai, XVI amžiuje kūrę demokratijos pamatus, steigę pirmąsias mokyklas ir padėję pamatus lietuviškajai raštijai.

Šiandien protestantizmo istorijos atmintis grįžta į sostinės širdį – Vilniaus Reformatų sode statomas paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams. Jame bus įamžinta dešimt istorinių asmenybių, o pats monumentas kuriamas visuomenės ir privačių aukotojų lėšomis.

Kokią žinią šis paminklas perduos šiandienos visuomenei? Kodėl svarbu prisiminti Reformacijos palikimą ir kokią vietą jis užima Lietuvos istorijoje?

Laidoje dalyvauja viena iškiliausių Lietuvos kultūros istorikių, Renesanso ir Reformacijos epochų ekspertė, Vilniaus universiteto profesorė, Lietuvos mokslų akademijos narė Dainora Pociūtė-Abukevičienė ir kultūros publicistė, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos vicepirmininkė Aurelija Arlauskienė. Kartu jos padės pažvelgti į Reformacijos istoriją tiek per akademinių tyrimų, tiek per gyvosios atminties prizmę.

Nauji vaistai dažnai vertinami pagal jų kainą, tačiau svarbiausias klausimas – kokią vertę jie sukuria pacientui, sveikatos sistemai ir visuomenei. Kiek jie prailgina gyvenimą, leidžia žmogui išlikti darbingam, sumažina artimųjų priežiūros naštą ir padeda greičiau sugrįžti į visavertį gyvenimą?

Nors Europos vaistų agentūra įvertina vaistų saugumą ir veiksmingumą, realus paciento kelias iki gydymo priklauso nuo nacionalinių kompensavimo sprendimų. Europoje naujų vaistų prieinamumo vidutiniškai laukiama beveik dvejus metus, o Lietuvoje – dar ilgiau, daugiau nei 800 dienų. Tuo metu kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, leidžia pacientams inovatyviais vaistais gydytis greičiau, o ekonominį jų vertinimą atlieka lygiagrečiai.

Lietuvos inovatyvių farmacijos įmonių asociacijos vadovas Martynas Greblikas atkreipia dėmesį, kad Europa nuo JAV ir Kinijos atsilieka investicijomis į inovacijas, todėl ieško būdų susigrąžinti konkurencingumą. Skaičiuojama, kad kiekvienas į inovatyvius vaistus investuotas euras Europoje visuomenei sukuria 5,7 euro naudą, o Lietuvoje – net 11,2 euro.

Apie vaistų kainą, prieinamumą, inovacijų grąžą ir Europos konkurencingumą – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Elenos Leontjevos pokalbis su Martynu Grebliku laidoje „Ekonomika šiandien“.

Dirbtinis intelektas vis sparčiau skinasi kelią į kūrybines industrijas – šiandien jis gali ne tik generuoti tekstus ar vaizdus, bet ir kurti muziką reklamai. Ar DI jau pajėgus konkuruoti su kompozitoriais ir garso dizaineriais? Kuo jo kuriama muzika pranašesnė, o kur vis dar nepakeičiamas žmogaus kūrybiškumas?

Apie dirbtinio intelekto vaidmenį reklamos industrijoje kalbamės su šios srities ekspertu ir lektoriumi Tomu Sakro.

Baimė, kad dirbtinis intelektas gali pakeisti žmones darbo rinkoje, stiprėja su kiekvienu pranešimu apie atleidimus. Iki 2026 m. gegužės Jungtinėse Valstijose jau buvo paskelbta apie 90 tūkst. darbo vietų panaikinimą, siejamą su dirbtinio intelekto diegimu. Kai kurios prognozės dar griežtesnės – per artimiausius penkerius metus dėl DI gali išnykti iki 15 proc. darbo vietų.

Vis dėlto ne viskas taip niūru, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors vienos profesijos nyksta, atsiranda naujų, o daugelyje sričių dirbtinis intelektas tampa ne žmogaus pakaitalu, o įrankiu, padedančiu dirbti efektyviau. Tad, ar DI iš tiesų atims darbo vietas, ar tiesiog iš esmės pakeis tai, kaip dirbame?

Jau nuo rudens visi vieši teiginiai apie įmonės ar jos produktų tvarumą turės būti pagrįsti aiškiais ir patikrinamais duomenimis. Tai reiškia naujus reikalavimus verslui ir rinkodarai, todėl daugeliui kyla klausimas – kaip nuo šiol reikės kalbėti apie tvarumą? O gal saugiausia apskritai vengti tokių teiginių?

Ką keičia naujasis reguliavimas, kokių klaidų reikėtų vengti ir kaip komunikuoti apie tvarumą nepažeidžiant teisės aktų?

Apie tai laidoje diskutuojame su advokatų kontoros WIDEN teisės patarėja Vitalija Uzialaite.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.