Žinių radijas

Nutukimas vis dar dažnai vertinamas kaip valios ar disciplinos klausimas, tačiau medicinos mokslas rodo visai ką kita. Kodėl vieniems svorį sumažinti pavyksta lengviau, o kitiems net ir dedant dideles pastangas rezultatai būna menki?

Laidoje kalbame apie genetikos, hormonų ir smegenų veiklos įtaką kūno svorio reguliavimui, organizmo pasipriešinimą lieknėjimui bei priežastis, kodėl numestas svoris dažnai sugrįžta. Kaip šiandien gydomas nutukimas? Kokią vietą gydyme užima GLP-1 grupės vaistai ir semagliutidas? Ir kodėl vis daugiau dėmesio skiriama biologiniams ligos mechanizmams?

Laidoje dalyvauja gydytoja endokrinologė Kristina Švaikevičienė.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato manosvoris.lt. Nutukimas – ne valios stoka, o liga. Svorio nepasirinksi, tačiau gydymą pasirinkti gali. Daugiau patikimos informacijos apie sveikatą ir svorio valdymą bei galimybę apskaičiuoti savo kūno masės indeksą rasite svetainėje: manosvoris.lt

Vis daugiau tėvų susiduria su nerimu – ar paaugliškas eksperimentavimas su psichoaktyviosiomis medžiagomis jau signalizuoja rimtesnę problemą? Kaip atpažinti ženklus, rodančius galimą žalingą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ar skaitmenines priklausomybes, ir kaip į tai reaguoti nekenkiant santykiui su vaiku?

Kokios dažniausios tėvų klaidos, klaidingi įsitikinimai bei situacijos, kada jau laikas kreiptis į specialistus? Kalbėsime apie konkrečius žingsnius, kurių gali imtis tėvai, kai kyla įtarimų, bet trūksta aiškumo, ką daryti toliau.

Laidoje dalyvauja Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja Giedrė Misiūnienė.

Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Respublikinis priklausomybės ligų centras.

Kaip plačiai robotika šiandien taikoma medicinoje ir pramonėje? Kokias užduotis jau perima robotai ir kaip jie keičia darbo saugą bei darbo rinką? Ar robotai tampa ne tik gamyklų, bet ir mūsų namų kasdienybės dalimi?

Naujausioje „Mokslo dvikovos“ laidoje – diskusija apie robotiką namuose ir darbe.

Laidoje dalyvauja „Vilnius Tech“ Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros vedėjas prof. dr. Vytautas Bučinskas ir Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto Automatikos katedros vedėjas doc. dr. Virginijus Baranauskas.

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje – „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Nepaisant augančių ekonominių problemų, Kremlius nemažina karo išlaidų. Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Vladimiras Putinas vis dar tiki galimybe pasiekti pergalę karinėmis priemonėmis – artimiausiu metu arba per kelerius metus. Ekspertų vertinimu, tokią poziciją gali lemti ir iškreiptas situacijos fronte suvokimas.

Tuo metu vis dažniau kalbama, kad kare jau įvyko lūžis. Ukraina vis intensyviau smogia Rusijos teritorijai, o Maskvos žmogiškieji ir ekonominiai ištekliai senka. Ar Rusija iš tiesų artėja prie pralaimėjimo, o gal kalbos apie persilaužimą yra per ankstyvos?

Laidoje diskutuoja buvęs kariuomenės vadas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius ir Londono RUSI instituto bendradarbis, gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas.

Seime ir visuomenėje įsiplieskė diskusijos dėl Medicinos praktikos įstatymo pataisų, kuriomis siūloma dalį papildomų rezidentūros vietų susieti su įsipareigojimu po studijų dirbti regionuose. Tačiau ginčas jau seniai peržengė vien klausimą, ar jauni gydytojai nori vykti dirbti už didmiesčių ribų.

Kodėl regionuose trūksta medikų? Ar valstybė turi teisę mainais už finansuojamas studijas reikalauti darbo konkrečioje vietoje? Kiek tokie sprendimai atitinka Konstituciją ir Europos Sąjungos teisę? Ir ar prievarta galima išspręsti ilgalaikes sveikatos sistemos problemas?

Laidoje diskutuoja Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Laurynas Maciulevičius, Socialdemokratų frakcijos seniūnė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė ir Klaipėdos universiteto ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos klinikos vadovas Marius Ellikas.

Ar nostalgija gali tapti sėkmės formule? Kodėl muzikos grupės po daugelio metų vėl grįžta į sceną ir ar toks sugrįžimas visada pasiteisina? Ar publika iš tiesų nori iš naujo išgirsti senus hitus, o gal svarbiausia – ne praeitis, o naujas kūrybinis etapas?

Apie laiką, atsikuriančią grupę „Kastaneda“ ir kitas karjeros aktualijas pasakoja atlikėjas ir muzikos prodiuseris Lukas Pačkauskas.

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija teigia, kad nuo 1994 metų siekia skatinti legalią ir reguliuojamą lošimų rinką bei atsakingą požiūrį į lošimą kaip laisvalaikio formą. Tuo metu Finansų ministerija siūlo naujus reguliavimo pakeitimus, kurie, anot asociacijos, gali reikšmingai pakeisti šios rinkos veikimo sąlygas.

Ką numato naujausias ministerijos registruotas įstatymo projektas? Kokius argumentus pateikia jo šalininkai ir kritikai? Ar siūlomi pokyčiai padės mažinti su lošimais susijusias rizikas, ar sukels naujų problemų ir paskatins šešėlinę rinką?

Laidoje dalyvauja ilgametis Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas Samoilas Kacas, asociacijos prezidentas Liutauras Ulevičius ir asociacijos konsultantas, buvęs Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininkas Robertas Kvietkovskis.

Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija.

Nuo liepos keičiasi nedarbo išmokų tvarka. „Sodra“ teigia, kad sistema taps mažiau palanki piktnaudžiavimui, tačiau kartu didės minimali ir maksimali išmoka. Tuo metu finansų ministras jau anksčiau perspėjo, kad nedarbo lygis Lietuvoje kelia nerimą.

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, kad vien nedarbo statistika neatskleidžia viso vaizdo – užimtumas Lietuvoje išlieka istoriškai aukštas, o darbo rinką palaiko ekonomikos augimas. Vis dėlto ekonomikai svarbu ne tik tai, kiek žmonių dirba, bet ir kiek potencialo lieka neišnaudota.

Kodėl dalis žmonių sąmoningai daro pertraukas nuo darbo? Ar nedarbo išmokos kartais netampa patogia galimybe trumpam pasitraukti iš darbo rinkos? Ir kaip keičiasi jaunų žmonių požiūris į darbą, karjerą bei ryšį su valstybe?

Kaip padidinti užimtumą, padėti darbo netekusiems žmonėms ir kartu neskatinti piktnaudžiavimo?

Laidoje „Ekonomika šiandien“ diskutuoja SEB ekonomistas Tadas Povilauskas ir Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

„Vibe coding“ – naujas ir kol kas gana laisvai apibrėžiamas terminas programinės įrangos kūrime. Jis apibūdina praktiką, kai programuotojas ar net visai techninių žinių neturintis vartotojas kodą kuria ne pats, o pasitelkia dirbtinio intelekto įrankius, pateikdamas jiems užklausas natūralia kalba.

Ar tai reiškia, kad programuoti gali kiekvienas? Kiek iš tiesų galima pasikliauti dirbtinio intelekto sugeneruotu kodu? Ir kodėl „vibe coding“ vadinamas vienu įdomiausių pastarojo meto reiškinių technologijų pasaulyje?