Net ir gyvendami mieste mes norime jausti kuo daugiau gamtos. Jos dalis gyventojų ieško išsikeldami į priemiesčius, tuo metu miesto veidą formuojantys ekspertai galvoja, kaip daugiau gamtos sukurti ir išsaugoti pačiame mieste. Apie nuolatinį balansavimą tarp gyventojų poreikių ir gamtosaugos principų laidoje kalbamės su vyriausiąja Vilniaus miesto sodininke Vaiva Maroziene.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Į gatves išėję protestuoti prieš Kultūros ministeriją „Nemuno aušros“ rankose, kultūros bendruomenės atstovai netruko sulaukti šios partijos gerbėjų pykčio. „Aušriečių“ rinkėjai įsitikinę, kad „Nemuno aušra“ ir taip padarė pernelyg daug nuolaidų, atidavusi Energetikos ministeriją, o dabar iš jos norima atimti ir Kultūros ministeriją. Esą toks žingsnis prieštarautų demokratijos principams, nes būtų nepaisoma „aušriečių“ rinkėjų valios. Visuomenė akivaizdžiai skaldosi: vieni toliau ištikimai palaiko Remigijų Žemaitaitį, kiti jau kalba apie „antrąjį Sąjūdį“ – tik šįkart nukreiptą prieš „Nemuno aušrą“.
Dainininkas ir visuomenininkas Andrius Mamontovas sako, kad R. Žemaitaitis niekada netaps geriausiu savo srities profesionalu, todėl niekada nepriklausys elitui – būtent dėl to jis ir pyksta. Pats R. Žemaitaitis atkerta, kad protestuojantys kultūrininkai – rėksniai, apie kultūrą nieko neišmanantys, tik baubiantys. „Aušriečiai“ įsitikinę, jog vyksta „kova tarp Vilniaus elito su aukštakulniais ir regionų“. Tuo metu kultūros bendruomenė tvirtina esanti vieninga visoje šalyje – tiek didmiesčiuose, tiek mažiausiuose miesteliuose.
Ar tikslinga iš „Nemuno aušros“ atimti Kultūros ministeriją? Kas šiandien yra tikroji demokratija – susitaikyti su „Nemuno aušros“ rinkėjų valia, ar protestais ginti valdžią nuo pačios „Nemuno aušros“? Ar jau metas socialdemokratams sustabdyti R. Žemaitaitį?
Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas ir politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas.

Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.

Apie mokyklų direktorius dažnai sakoma: pavargę, nusivylę, skaičiuojantys metus iki pensijos. Bet ar tai tikrai tiesa?

Šiandien laidoje – pokalbis su Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos vadove Daiva Briediene, kuri vietoje „užtarnauto poilsio“ laukimo renkasi aktyvų veikimą. Nors ji – ir brandaus amžiaus, tačiau jos vadovaujama mokykla nuolat imasi naujovių, stiprina pamokų kokybę, bendruomenės ryšius, o moksleivių verslumą bei finansinį ir IT raštingumą ugdo nuo pat pirmos klasės.

Kalbame apie tai, iš kur atsiranda noras judėti į priekį, kai kiti stabdo? Kiek užtrunka pokyčiai švietimo įstaigoje? Kas palaiko, kai norisi viską mesti? Ar amžius švietime – trūkumas ar brandos kapitalas? Ir kaip išsaugoti entuziazmą, kai aplink dažnai girdisi daug dejavimo? 

Laidoje – pokalbis su psichiatru Linu Slušniu. 

Technologijos keičia ne tik mūsų pirkimo įpročius, bet ir pačią verslo logiką. Elektroninė prekyba, automatizacija, dirbtinis intelektas ir nauji vartotojų lūkesčiai verčia įmones keistis sparčiau nei bet kada anksčiau. Kaip šiandien išlikti konkurencingam, kai rinka kinta kasdien, kalbamės su „Verskis.lt" vadovu Vitalijumi Dubiečiu. 

Laidą „Verslo pulsas“ pristato elektroninių parduotuvių nuoma verskis.lt

Spalio 7-ąją minima Krašto apsaugos diena. Ji paskelbta siekiant sustiprinti kariuomenės ir visuomenės ryšį. Krašto apsaugos dienos renginiuose ieškoma patrauklių būdų supažindinti jaunuolius su valstybės gynyba, paskatinti juos pačius savanoriškai domėtis Tėvynės gynyba.

Šiuo metu bandoma didinti šalies ginkluotąsias pajėgas. Tačiau matome, kad kas antras jaunuolis netinka šalies gynybai. Vieniems trukdo sveikata, kitiems – patriotizmo stoka. Idėja šaukti į kariuomenę visus kol kas dar taip ir liko tik idėja. Kodėl, laidoje diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. 

Čekijos parlamento rinkimus laimėjo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų milijardierius Andrejus Babišas (nuotr.), pažadėjęs formuoti mažumos Vyriausybę, kurią sudarytų tik jo partija. Kadaise jau buvęs premjeras ir verslo magnatas žada „užtikrinti stabilumą“, tačiau jo pergalė kelia nerimą Briuselyje. A. Babišas siekia sustabdyti karinę paramą Ukrainai ir dažnai kalba panašiai kaip Slovakijos bei Vengrijos lyderiai – nuoseklūs Briuselio kritikai. Vis dėlto politikas, save vadinantis „trumpistu“, tvirtina esąs proeuropietiškas ir norintis, kad „Europa gerai veiktų“, nors svarbiausias jo principas išlieka – „pirmiausia čekai“.

Ar Europos Sąjungoje atsiranda dar viena maištininkė? Kiek pagrįstas Briuselio nerimas? Ir ką A. Babišo sugrįžimas į valdžią reiškia Bendrijos vienybei karo Ukrainoje akivaizdoje? Pokalbis su Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Visuomenės požiūris į žmones su Dauno sindromu Lietuvoje gerėja, bet išlieka stereotipų, žargono ir patyčių. Skaudžiausia – kai žmogus vertinamas ne kaip asmuo, o per diagnozės prizmę.
Kaip visuomenė priima žmones su Dauno sindromu? Kokie mitai paplitę? Ar dažnos patyčios prieš „kitokius“ žmones?
Laidoje - Marta Lenktaitė, Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos projektų vadovė.

Laidą remia Medijų rėmimo fondas.

Panašu, kad maisto atliekų rūšiavimas Lietuvoje vis dar apipintas mitais ir įvairiais klausimais. Vieni gyventojai baiminasi nemalonaus kvapo namuose, kiti abejoja – ar tikrai verta rūšiuoti, jei nežino, kur tos atliekos nukeliauja. Kaip mums sekasi tvarkytis su maisto atliekomis? Ir ko galėtume pasimokyti iš šalių, kurios šiame kelyje nuėjo kur kas toliau? Apie tai – pokalbis su organizacijos „Žiedinė ekonomika“ vadovu ir Vartotojų aljanso tarybos nariu Domantu Tracevičiumi.

Laidą „ Kas po mūsų?" remia Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis". Rūšiavimas skamba gerai. Gamtos ateitis - už ilgai grojančias pakuotes. Plačiau apie rūšiavimą www.gamtosateitis.lt

„Omniva" Lietuvoje pastatė vieną moderniausių Baltijos šalyse siuntų skirstymo centrą, kuriam energiją gamina tūkstančiai saulės modulių. Čia ne tik optimizuojami kurjerių maršrutai ir diegiami elektromobiliai, bet ir atsisakoma vienkartinių indų bei popieriaus. Kaip tokie sprendimai keičia logistiką ir įmonės kultūrą?

Pasakoja „Omniva" Lietuvos komandos vadovas Tadas Drunga.

Projekto „Sėkmės receptai“ rėmėjai:

EY (Ernst & Young Baltic) – profesinių paslaugų lyderis Baltijos šalyse.
FLOKATI – vilnos ir miego ekspertai jau dvidešimt penkerius metus.
Elektrum – pozityvus elektros tiekėjas, kuriuo pasitiki daugiau nei 15 tūkstančių verslo klientų.
PST Group – pasaulį statome tvariai.