XX a. pradžioje Vakarų šalyse įsitvirtino penkių dienų darbo savaitė, tapusi darbo organizavimo standartu beveik visame pasaulyje. Dabar vis dažniau diskutuojama apie naują pokytį – keturių darbo dienų savaitę. Šį modelį jau išbandė Islandija, Jungtinė Karalystė, Belgija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir dar kelios šalys, kuriose tyrimai parodė didesnį darbuotojų pasitenkinimą, mažesnį streso lygį ir net išaugusį produktyvumą.
Lietuvoje ši idėja sulaukia ir palaikymo, ir kritikos. Vieni mokslininkai pabrėžia, kad trumpesnė savaitė galėtų padėti geriau suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, o modernios technologijos kompensuotų sutrumpintą darbo laiką. Kiti atkreipia dėmesį į darbo jėgos trūkumą, galimus ekonominius nuostolius bei riziką, kad sumažėjus darbo valandoms, nebus įmanoma išlaikyti to paties produktyvumo lygio.
Ar sumažinus darbo dienų skaičių darbuotojų produktyvumas išties išaugtų? Kaip tai paveiktų ekonomikos augimą? Ar verslas sugebėtų prisitaikyti? Apie tai diskutuojame su Vilnius Tech universiteto prof. Vida Davidavičiene bei Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos Viešosios politikos sprendimų ir duomenų analizės grupės vadovu Titu Budreika.
Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.