Vasara dar nesibaigė, tačiau kalnai jau vilioja sniegu ir trasomis. Kada lietuviai pradeda planuoti slidinėjimo keliones – dar kaitinant saulei ar vis dėlto laukia paskutinės minutės pasiūlymų? Kokius maršrutus ir kelionės būdus renkasi, kokio biudžeto atostogos populiariausios, ir kuo išsiskiria kelionių organizatoriai šioje rinkoje? 

Apie tai – pokalbis su bendrovės HI MOUNTAINS vadovu Karoliu Mažuliu. 

Laidą „Ekspertai pataria“ pristato slidinėjimo kelionių organizatorius HI MOUNTAINS.

Pašnekovai – sveikatos psichologė, medicinos ir sveikatos mokslų daktarė, „Perception.lt" įkūrėja, mokymų lektorė Roza Joffė-Luinienė ir laidos autorius, verslininkas, „Žinių radijo" savininkas Augustinas Rakauskas.

Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" (2023), „Globali jausmo proto dvasia" (2014) ir „Verslumo dvasia" (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" galite klausyti ir audioformatu.

Laida „Verslumo dvasia" transliuojama per „Žinių radiją" penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Kaip ir kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį, taip ir šį, studijoje kalbiname nuolatinius Žinių radijo bičiulius - psichologę ir rašytoją Ramunę Murauskienę bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantą ir lektorių Vaidą Arvasevičių.
Šį kartą kalbėsime apie pasimatymus per 40 metų. Tiek moterys, tiek vyrai sako, jog su metais ir patirtimi susirasti partnerį yra sunkiau. Ar neturėtų būti atvirkščiai? Ar veikia pažinčių programėlės? Kokias klaidas daro suaugę vienišiai? Kodėl lipame ant tų pačių grėblių? Ar su metais didėja cinizmo? O gal su metais tampame labiau pasileidę? O kaip dar neužaugę vaikai? Ar jie trukdo naujo partnerio paieškoms? Ar pasimatymai su vaikais galimi? Ar reikia laiko, kad naujus draugus parodytumėm vaikui?

Dažniausiai kalbant apie klimato kaitos žalą, atkreipiamas dėmesys tiesioginius padarinius – į aplinkos taršą, kaistančią planetos temperatūrą, ekstremalias oro sąlygas. Tačiau visa tai yra tiesiogiai susiję su žmonių sveikata.

Globalinis atšilimas kelia grėsmę žmonijos sveikatai, konstatuoja Pasaulio sveikatos organizacija. Skaičiuojama, kad nuo 2030 iki 2050 m. kasmet mirs apie 250 tūkst. žmonių – vien dėl su karščiu siejamų sveikatos sutrikimų, nepakankamos mitybos, maliarijos, kitų ligų.

Ką daryti? Kaip klimato kaitos keliami pavojai sveikatai priverčia žmoniją keisti savo įpročius ir gyvenimą? Ar valstybėms bandant susitarti, kaip pažaboti globalinį atšilimą, galima užkirsti kelią mirtinoms klimato kaitos pasekmėms? Pokalbis su žurnaliste, rašančia klimato kaitos temomis, Agne Tarailaite bei Lietuvos žaliųjų partijos pirmininke, tvarumo eksperte Ieva Budraite.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Ne kiekvieni sunkūs santykiai yra žalingi, bet kaip atpažinti, kada ryšys tampa emociškai nesaugus? Kuo skiriasi sveikas konfliktas nuo emocinio žlugdymo? Ir kaip atskirti, ar tai tik momentinis elgesys, ar jau santykių esmė?

Apie tai – šios dienos komentare.

Laidoje svečiuojasi Mykolas Karpičius – jaunas, bet jau įspūdingą patirtį sukaupęs verslininkas. Vos 25-erių jis spėjo tapti startuolių įkūrėju, investuotoju ir sparčiausiai Baltijos šalyse augančio prekės ženklo „Cannumo" kūrėju. Mykolo vadovaujami projektai kartu pritraukė daugiau nei 50 mln. eurų investicijų, o dabartinis jo startuolis jau per pirmuosius metus sugeneravo daugiau nei 1 mln. eurų pajamų.

Kaip būnant tokio amžiaus pavyksta pasiekti tokius rezultatus? Kokios savybės padeda įgyvendinti idėjas, pritraukti investuotojus ir neprarasti balanso tarp darbo ir asmeninio gyvenimo? Apie tai – atvirame pokalbyje su Mykolu.

Nuo rugsėjo 1-osios grožio specialistai privalės atsisakyti gelinių nagų lakų, kurių sudėtyje yra TPO – cheminės medžiagos, pripažintos pavojinga žmogaus sveikatai. Kodėl ši priemonė uždrausta, kokios rizikos sveikatai slypi po blizgančiu nagų laku ir ką šie pokyčiai reikš grožio paslaugų klientams?
Apie tai – pokalbis su gydytoja dermatovenerologe Andre Lideikaite ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Produktų vertinimo skyriaus patarėja Regina Burbiene.

1939 metų rugsėjo 1 dieną prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Po inscenizuoto incidento pasienyje nacių Vokietija įsiveržė į Lenkiją, dėl to Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė karą. Pasaulio valstybės susiskirstė į du blokus: Sąjungininkus ir Ašį. Sąjungininkais buvo Jungtinė Karalystė, Prancūzija, JAV, Sovietų Sąjunga. Ašį sudarė nacių Vokietija bei Italija. Karas baigėsi 1945 metais gegužės mėnesį, kai nacių Vokietija oficialiai kapituliavo. Kare žuvo 50-56 milijonai žmonių. Skaičiuojama, kad dėl karo sukelto bado ir ligų mirė dar 19-28 milijonai žmonių.

Tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje – dar ne pasaulinis karas. Bet prielaidų yra. Praėjus aštuoniasdešimčiai metų po Antrojo pasaulinio karo, apklausos rodo, kad daugelis amerikiečių ir Vakarų europiečių mano, jog per dešimtmetį gali kilti dar pražūtingesnis Trečiasis pasaulinis konfliktas, kurio labiausiai tikėtina priežastis – įtampa su Rusija, rašo „The Guardian“.

Laidoje dalyvauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys ir Istorijos instituto mokslininkas, dr. Algimantas Kasparavičius. 

Laidą „Istorinės paralelės" remia Medijų rėmimo fondas.

Laidos pašnekovas – žurnalistas ir tinklaraštininkas Artūras Anužis. 

Jei visa tai, ką kalbėjome iki šiol, reikėtų sutalpinti į vieną mintį, ji būtų apie sąmoningumą. Apie gebėjimą sustoti, atpažinti, kas iš tikrųjų svarbu, ir gyventi gyvenimą, kuriame yra vietos skoniui, tikrumui ir sau.

Šįkart kalbuosi su Inga Juodkūne – apie tai, kaip atsibusti gyvenime, kuriame jau esi, ir ką reiškia iš tikrųjų gyventi, o ne tik suspėti.

Kviečiu klausytis. Ir kaip visada – gyvenkite laimingai ir spėkite tai, kas iš tikrųjų svarbu.