Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Ukraina 2030-aisiais gali tapti visateise Bendrijos nare, o jau 2027 metais galėtų prisijungti prie vieningos Europos Sąjungos rinkos. Pasak jo, būtent vieninga rinka būtų didžiausia narystės nauda, kurią galima gauti ir anksčiau.

Tuo metu pats stojimo procesas išlieka sudėtingas, reikalaujantis visų 27 valstybių narių pritarimo, o kai kurios šalys, įskaitant Vengriją, išlieka skeptiškos. Apie realias datas kalbėti vengia ir lenkai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad šalis techniniu požiūriu būtų pasirengusi narystei jau 2027 metais ir ES mato kaip vieną svarbiausių ilgalaikių saugumo garantijų.

Kiek šios datos yra realios? Pokalbis su Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala.

Lietuvoje, pasak Vilniaus universiteto istoriko profesoriaus Alfredo Bumblausko, šiandien „dvejetukininkai“ pešasi su „trejetukininkais“.

Kas labiausiai neramina profesorių? Ar vis dar galime kliautis Donaldo Trumpo Amerika? Kodėl nyksta susikalbėjimas? Koks patarimas Lietuvai?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas.

Nuo 2026 metų pradžios įsigaliojo atnaujintas Valstybinės kalbos įstatymas, numatantis, kad visi, kurie tiesiogiai parduoda prekes ar teikia paslaugas, privalo mokėti valstybinę kalbą. Laidoje diskutuojama apie realią valstybinės kalbos padėtį šiandien Lietuvoje ir apie tai, kokias rizikas kalbai kelia populiariosios kultūros reiškiniai, tarp jų ir Jessicos Shy dainos.

Laidoje dalyvauja Kazimiero Simonavičiaus universiteto lingvistikos ir komunikacijos profesorė, daktarė Jolanta Zabarskaitė.

Formuojant klimato kaitos politiką ir diskutuojant apie klimato kaitą, technologijas bei atsinaujinančią energetiką, retai susimąstoma, kas priima sprendimus – vyrai ar moterys. Ar svarbu, kas tuos sprendimus priima? Tyrimai rodo, kad sprendimų priėmime vyrai dažniau akcentuoja efektyvumą, greitį ir techninius sprendimus, o moterys dažniau atsižvelgia į socialinį poveikį, teisingumą ir pasekmes pažeidžiamoms grupėms. Ar lyčių balansas gali lemti, kad klimato politika bus ne tik efektyvi, bet ir socialiai teisinga?

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros doktorantė Vilija Šatienė.

Šioje laidoje kalbame apie vieną dažniausių įsitikinimų – kad žmogus su amžiumi nebesikeičia. Kartu aiškinamės, ar mūsų smegenys iš tiesų gali keistis visą gyvenimą ir ką iš tikrųjų reiškia neuroplastika. Aptariame ir mitus, vis dar supančius smegenų galimybes, priežastis, kodėl pokytis dažnai atrodo lėtas ir sudėtingas, bei tai, kas kasdienybėje iš tiesų padeda arba trukdo smegenims mokytis naujų dalykų. Taip pat kalbame apie įpročius, emocijas, stresą, aplinkos įtaką ir kviečiame permąstyti, ar mūsų ribos yra biologinės, ar dažniau – išmoktos.

Laidoje dalyvauja psichologė, eksperimentinės psichologijos mokslų daktarė Kristina Karklytė.

Jokūbas Dambrauskas – jaunas videografas, drono pilotas ir keliautojas, kuris sąmoningai nestabdo savęs ir gyvena intensyviai. Pokalbyje jis dalijasi pirmaisiais ambicingais projektais, kelionėmis aplink pasaulį ir kūrybos laisve, leidžiančia drąsiai eksperimentuoti bei plėsti asmenines ir profesines ribas.

M. Kanai „Lengvas svaigulys“: japonų autorės romanas apie kasdienybę.

L. Yuknavitch „Vandens chronologija“: sukrečiantis lietuvių kilmės rašytojos autobiografinis romanas.

Lietuvių literatūros klasika: I. Meras „Lygiosios trunka akimirką“.

S. Stahl „Kas mes esame?“: išsami saviterapijos knyga.

O. Laing „Kūnas ir laisvė": intelektualus ir poetiškas tyrimas apie tai, ką iš tiesų reiškia gyveni kūne.

Mecenatystė nuo seno žinoma daugelyje šalių, ypač ten, kur diduomenė buvo sukaupusi didelius turtus. Didikai mecenatais dažniausiai tapdavo dėl prestižo, siekdami sustiprinti savo socialinį statusą ar asmeniniam malonumui, tačiau būta ir kitų priežasčių. Pavyzdžiui, įtakinga Florencijos Medičių giminė, manoma, taip legalizuodavo ne visai legaliais būdais įgytas lėšas. Mecenatystė ypač buvo išplėtota Renesanso laikų Italijoje, kur turtingas didikas menininką apgyvendindavo savo dvare, o šis mainais šeimininko užsakymu kurdavo.

O kaip mecenatystė atrodė Lietuvoje?

 Laidoje dalyvauja Valdovų rūmų direktorius, istorikas Vydas Dolinskas.

Studijos svečias – pilvo chirurgijos gydytojas, koloproktologas, medicinos mokslų daktaras Dainius Šimčikas. Laidoje kalbėsime apie pavojingą ligą, kuri ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl dažnai diagnozuojama per vėlai. Aiškinsimės, kada atsiranda pirmieji šios ligos įspėjamieji ženklai, kokio amžiaus žmonės dažniausiai susiduria su šia diagnoze ir kodėl žarnyno būklės įvertinimas gali tapti lemiamu žingsniu.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, dr. Nerijus Maliukevičius.