Kas nutinka, kai verslas ima spręsti socialines problemas, o poveikis tampa ne mažiau svarbus nei pelnas? Kas yra socialinis verslas ir kodėl jis tampa vis svarbesne Lietuvos ateities dalimi.Apie socialinio verslo esmę, teisinę aplinką, regionų stiprinimą ir realų poveikį žmonių bei bendruomenių gyvenimams kalbamės su Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadove Egle Jokužyte.

Turinio integracija. Radijo laida parengta įgyvendinant projektą Nr. LL-00020 „Socialinio verslumo ekosistemos tobulinimas Žiemgaloje ir Šiaurės Lietuvoje" (RE:IMPACT), kurį finansuoja Europos Sąjungos 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa. Už jų turinį visiškai atsako Lietuvos socialinio verslo asociacija ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Ir ne tik su robotais, sako Vytauto Didžiojo universiteto rinkodaros projektų vadovas Nerijus Žeronas, pabrėždamas, kad galimybių mokytojams mokytis ir tai daryti visą gyvenimą yra apstu – tereikia norėti jomis pasinaudoti.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija ne tik rengia mokytojus, bet ir prisideda prie įvairių jiems skirtų iniciatyvų, rengia konferencijas, kviečia mentorius ir kitaip padeda profesiniam augimui. Tai, akcentuoja N. Žeronas, ypač svarbu, nes mokytojai susiduria su daugybe iššūkių. Nuo to, kaip į juos bus reaguojama, priklauso ne tik mokinių ugdymo kokybė, bet ir ekonomikos ateitis.

Ką šiandien reiškia mokytis tapti mokytoju? Kaip universitetas atliepia mokytojų trūkumą? Koks šiandieninis verslo susidomėjimas švietimu?

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto rinkodaros projektų vadovas Nerijus Žeronas. Jį kalbina Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė Kotryna Tamkutė.

Sausio 22 dieną minima 1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena. Tai buvo kovingiausias ir ilgiausiai trukęs tautinio ir socialinio išsivadavimo sąjūdis Rusijos imperijoje XIX amžiuje. Sukilimas apėmė Lenkijos Karalystę, Lietuvą, Baltarusiją ir dalį Ukrainos. Jis brendo veikiamas Centrinės ir Pietryčių Europos tautų išsivadavimo judėjimų bei Rusijos imperijos susilpnėjimo po pralaimėto Krymo karo.

Deja, sukilimas buvo pralaimėtas. 1863–1864 metais Lietuvoje įvyko 321 mūšis ir susirėmimas su Rusijos kariuomene. Iki 1865 metų sausio 1 dienos mirties bausme, katorga, tremtimi į tolimas Rusijos imperijos vietas ar policijos priežiūra buvo nubausti 21 712 žmonių. Nuslopinusi sukilimą, Rusijos valdžia ėmėsi represijų: 1864 metais buvo uždrausta lietuvių spauda lotyniškomis raidėmis, lietuvių kalba pašalinta iš mokyklų, įvesti kiti nacionaliniai suvaržymai.

Vis dėlto 1863–1864 metų sukilimas ir jo padariniai paspartino baudžiavos liekanų panaikinimą, kapitalizmo raidą, nacionalinį sąmoningėjimą, prisidėjo prie demokratinės minties ir nacionalinio išsivadavimo judėjimo plėtros.

Laidoje dalyvauja karo istorikas, politikas Valdas Rakutis ir istorijos bei pilietiškumo mokytojas Robertas Ramanauskas.

Jau kurį laiką tiek technologijų bendruomenėje, tiek už jos ribų vyksta diskusijos apie tai, kaip ir kada „OpenAI“ pradės realiai uždirbti pinigus. Vienas patikimiausių būdų tai padaryti – reklama. Panašu, kad artimiausiu metu būtent tai taps dirbtinio intelekto kūrėjos planu, nes praėjusią savaitę „OpenAI“ paskelbė, jog daliai „ChatGPT“ vartotojų bus pradėta rodyti reklama.

Elektrėnų rajono savivaldybėje iš naudotų automobilių katalizatorių išgaunamos itin retos platinos grupės medžiagos. Šis procesas yra kelis kartus efektyvesnis ir draugiškesnis aplinkai nei išgavimas iš rūdos. Kaip viena pažangiausių katalizatorių perdirbimo gamyklų Europoje prisideda prie žiedinės ekonomikos ir tiekimo grandinių atsparumo stiprinimo, laidoje „O koks tavo CO₂ pėdsakas?“ pasakojama apie šį projektą ir jo reikšmę Europos rinkai.

Laidoje dalyvauja gamyklos „Refinis“ vadovas Šarūnas Būga.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

LRT paskelbtas ir netrukus atšauktas boikotas Remigijui Žemaitaičiui tapo atspirties tašku platesnei diskusijai apie tai, kur šiandien brėžiamos žiniasklaidos ribos. Kiek redakcijos gali ir turi riboti politikų matomumą? Ar toks „dozavimas“ yra atsakingas sprendimas, ar pavojingas precedentas? Taip pat keliama dilema, ar žurnalistai yra pakankamai pasirengę dirbti su provokuojančiais politikais ir ar profesiniai standartai šiose situacijose suteikia pakankamą apsaugą. Šie klausimai natūraliai veda prie savicenzūros temos valstybės saugumui jautriais laikotarpiais. Karų fone vis dažniau svarstoma, ar žiniasklaida turėtų riboti kritiką sprendimams, susijusiems su saugumu. Kur baigiasi atsakingas informavimas, o prasideda spaudimas tylėti?

Diskusijas apie žiniasklaidą šiuo metu papildo ir LRT valdysenos krizė – konfliktas tarp tarybos ir administracijos bei politikų vieši raginimai generalinei direktorei trauktis. Ar ši situacija yra tik vieno transliuotojo problema, ar ji atskleidžia platesnes įtampas visame Lietuvos žiniasklaidos lauke? Kas vyksta su Lietuvos žiniasklaida?

Laidoje dalyvauja 15min.lt vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis ir LRT radijo žurnalistė Liepa Želnienė.

Pernai jis padarė tai, ko daugelis nesuprato: paliko pilnas arenas, televizijos studiją, viešumą ir atėjo į mokyklą – ne kaip svečias, o kaip lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.

Kas paskatino žmogų palikti įspūdingą karjerą ir persikelti į progimnazijos klasę? Ką sporto komentavimas turi bendro su mokytojo kasdienybe? Ar mokykla šiandien pasirengusi priimti žmones ne „iš sistemos“, o iš gyvenimo?

Apie drąsą keisti kryptį, lūkesčius ir realybę pokalbis su buvusiu krepšinio komentatoriumi ir sporto žurnalistu, o dabar Vilniaus Maironio progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Vaidu Čeponiu.

Laidoje dalyvauja teisininkas, konstitucionalistas Egidijus Kūris.

Pastaruoju metu vėl pasigirsta kalbų apie pensinio amžiaus ilginimą. Visų pirma dėl to, kad susilygino vyrų ir moterų pensinis amžius – nuo šių metų jis siekia 65 metus. Perėjimas prie tokio pensinio amžiaus truko daugiau nei dešimtmetį. Kita priežastis – galimybė pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo. Prognozuojama, kad dėl to pensijos gali būti mažesnės, o tai reikštų, kad daliai žmonių tektų dirbti ilgiau, siekiant, jog pensijų sistema neužlūžtų.

Jau ne kartą kalbėta, kad pensinis amžius galėtų būti ilginamas iki 67, 70 ar net 72 metų. Kai kurios šalys eina pensinio amžiaus ilginimo keliu, nes ilgėja gyvenimo ir sveiko gyvenimo trukmė. Lietuva kol kas dar nėra šios srities lyderė. Tačiau jei pensijų visiems neužteks, ką darysime? Kita vertus, ar darbdaviai ir verslininkai bus patenkinti vyresnio amžiaus darbuotojais?

Laidoje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, Vilniaus universiteto afilijuotas profesorius, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis ir Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Maldutytė.

Į šią savaitę prasidėsiančios Europos Parlamento plenarinės sesijos darbotvarkę įtraukta diskusija tema „bandymas perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“. Trečiadienį vyksiančius debatus lydės ir rezoliucija. Kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę, prisidėjo ir europarlamentarai iš Lietuvos. Šeši jų jau dukart kreipėsi į Europos Komisiją prašydami įvertinti įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta palengvinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką.

Laidoje kalbiname skirtingas pozicijas užimančius europarlamentarus – diskusiją ir rezoliuciją palaikantį konservatorių Paulių Saudargą ir kritikuojantį „valstiečių“ lyderį Aurelijų Verygą. 

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/