Seime įvyko konferencija „Okupuoto Vilniaus krašto lietuvių gyvenimas“. Jos tikslas – giliau pažvelgti į įvairius tarpukariu Lenkijos okupuoto Vilniaus ir aplinkinių žemių istorijos aspektus.Anot konferencijos organizatorių Vilniaus atgavimas iki šiol yra problemiška data, kurią vengiama minėti. Tai įvyko tragiškomis aplinkybėmis, netrukus atvedusiomis prie Lietuvos okupacijos. Tačiau vengdami minėti kartu pasmerktume užmarščiai kitą svarbią okupaciją ir tautos dalies patirtas represijas. Todėl konferencijos tikslas – gaivinti mūsų visų atmintį ir žinias apie mitais apipintą tarpukario Vilniaus krašto istoriją. Bet kokiu atveju, tai neturėtų būti kliūtis geriems santykiams su strategine partnere Lenkija. Priešingai, tvirta partnerystė galima tik atviro ne visada malonių istorijos puslapių pripažinimo pagrindu.Laidoje dalyvauja konferencijos organizatorius, Seimo narys Vytautas Sinica ir istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis. Laidą „Istorinės paralelės“ remia Medijų rėmimo fondas.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Seime įregistruotos partnerystę reglamentuojančios Civilinio kodekso pataisos, kuriomis siūloma partnerystę pagaliau apibrėžti kaip dviejų pilnamečių, nesusituokusių ir giminystės ryšiais nesusijusių asmenų susitarimą kurti bendrą gyvenimą. Partneriams būtų taikomas monogamijos principas.Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės teisinio reguliavimo nebuvimas prieštarauja Konstitucijai, o galiojanti nuostata, leidžianti partnerystę tik tarp vyro ir moters, yra diskriminacinė. Nors partnerystės institutas Civiliniame kodekse numatytas daugiau nei 20 metų, atskiras jį įgyvendinantis įstatymas iki šiol nepriimtas.Teisingumo ministerija šiam projektui nepritaria. Ministerijos teigimu, siūlomas modelis pernelyg priartina partnerystę prie santuokos ir peržengia Konstitucinio Teismo išaiškinimo ribas. Ministerija taip pat teigia ieškanti kitų teisinių sprendimų, kurie įgyvendintų Teismo nutarimą, tačiau neatkartotų santuokos modelio. Kita pusė atkerta, kad tai būtų ne santuokos institutas, o teisinis mechanizmas spręsti praktinius sugyventinių klausimus – nuo medicininių sprendimų iki bendro turto reglamentavimo.Kiek tikėtina, kad šios pataisos virs realybe? Kaip pagaliau išspręsti šį klausimą be susiskaldymo?Diskusijoje dalyvauja socialdemokratas Laurynas Šedvydis, demokratė Agnė Širinskienė, mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Sinica ir Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Jau kitų metų pavasarį Valstybinė mokesčių inspekcija pristatys vieningą Mokesčių administravimo platformą. Tai dalis VMI skaitmeninės transformacijos, kurios centre – klientas. Viena pagrindinių priemonių, padedančių išgirsti jų poreikius tapo naudotojų patirties (UX) grupės iniciatyva „Naudotojų balsas", kuri leidžia paslaugas kurti ir tobulinti remiantis realių naudotojų įžvalgomis.Apie tai, kaip gimė iniciatyva „Naudotojo balsas", kodėl VMI svarbu girdėti savo vartotojus ir kokius realius pokyčius atneša toks bendradarbiavimas, kalbamės su VMI Skaitmeninės transformacijos projekto, UX grupės vadove Jurga Augustaityte.Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kaip teigia banko „Luminor“ ekonomistai, per pastaruosius 20 metų Lietuva patyrė ne tik spartų ekonominį, bet ir socialinį virsmą. Įstojus į Europos Sąjungą, mūsų tikslas buvo pasivyti pasiturinčias Vakarų Europos senbuves ir gyventi kaip tikriems europiečiams. Tada tai atrodė graži ambicija, net idealistiška. Tačiau šiandien toks siekis pamažu virsta realybe. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje daugumos gyventojų pajamos leidžia jiems save priskirti prie viduriniosios Europos klasės atstovų.Preliminariais duomenimis, ES gyventojų pajamų mediana šiemet siekia 1880 eurų per mėnesį. Tai reiškia, kad pusė europiečių gauna mažesnes nei 1880 eurų, o pusė – didesnes nei 1880 eurų mėnesines pajamas. Pagal visuotinai priimtą apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami tie gyventojai, kurių pajamos siekia nuo 60 iki 250 proc. pajamų medianos. ES kontekste tai reiškia nuo 1128 iki 4700 eurų per mėnesį. Taigi, būtent tokias pajamas gaunantieji gali teigti, kad gyvena kaip vidutiniai europiečiai.Laidoje apie tai diskutuoja Seimo Ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka ir Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kas dažniau plauna indus, prižiūri vaikus ar rūpinasi senstančiais tėvais – moterys ar vyrai? Nors kalbame apie lygybę, apklausos rodo, kad neapmokamas priežiūros darbas vis dar gula ant moterų pečiuose. Kaip tai mato visuomenė, ar keičiasi požiūriai, ir ką apie tai sako naujausi duomenys?Apie reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą „Visuomenės nuostatos apie moterų nemokamą priežiūros darbą namuose" kalbamės su dr. Aurelija Novelskaite, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto vyresniąja mokslo darbuotoja ir Komunikacijos fakulteto profesore.Laida rengiama bendradarbiaujant su Lygių galimybių plėtros centru ir finansuojama Nevyriausybinių organizacijų fondo prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kultūros bendruomenė jau daugiau nei mėnesį reiškia pasipiktinimą dėl situacijos Kultūros ministerijoje. Socialdemokratai tikėjosi, kad kritika nurims pareiškus, jog ministerija priklauso jiems, o ne „Nemuno aušrai". Tačiau pažadų neužteko – aistros tik dar labiau įsiliepsnojo.Bene pirmą kartą Lietuvos istorijoje Kultūros ministerijos vadovybė pradėta formuoti ne nuo ministro, o nuo viceministrų. Viena viceministrė – socialdemokratė, kita – deleguota Lenkų rinkimų akcijos ir „valstiečių", o trečiasis – Aleksandras Brokas (nuotr.), oficialiai teigiama, neturi partinės afiliacijos.Būtent A. Broko paskyrimas tapo naujausiu skandalo židiniu. Kultūros lauke paplitusi nuomonė, kad jis yra „aušriečių" pasirinkimas. Pats A. Brokas tikino, kad pareigas jam pasiūlė premjerės komanda, tačiau kitame interviu teigė į viceministrus pasisiūlęs pats. Dar daugiau klausimų sukėlė jo ir Remigijaus Žemaitaičio ryšiai – abu tvirtina vienas kito nepažįstantys, nors socialiniuose tinkluose plinta du vaizdo įrašai, kuriuose jie matomi kartu.Kodėl tai svarbu? Todėl, kad socialdemokratai kultūros bendruomenei buvo pažadėję neleisti „aušriečių" į ministeriją net viceministrų lygmeniu. Dabar kultūros bendruomenė žada naujus protestus.Ar įmanoma išspręsti Kultūros ministerijos rebusą? Kodėl ministerija vis dar neturi šeimininko? Ar A. Brokas atlaikys spaudimą?Diskusijoje dalyvauja buvęs kultūros ministras, socialdemokratas Šarūnas Birutis, Seimo Kultūros komiteto narys, konservatorius Vytautas Juozapaitis, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis ir kultūros istorikas Darius Kuolys.Į diskusiją taip pat kvietėme socialdemokratus, galinčius argumentuoti partijos poziciją dėl situacijos Kultūros ministerijoje, tačiau visi kviesti politikai, išskyrus Š. Birutį, dalyvauti atsisakė. Kultūros viceministras Aleksandras Brokas buvo sutikęs dalyvauti laidoje, tačiau jai jau vykstant dalyvavimą atšaukė.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidos pašnekovai – Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas dr. Remigijus Bakys ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, dr. Algis Gaižutis.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

„Pastaruosius dvejus metus Rusijos ekonomikos augimas viršijo daugelį prognozių ir lūkesčių – iš dalies dėl to, kad jos pramonė greitai persiorientavo nuo sviesto prie ginklų. Tačiau šiemet augimas jau išblėso, o naujos JAV ir ES sankcijos gali stumtelėti ją link recesijos. 2022-2024 metais Rusijos ekonomikos augimas viršijo 4 procentus. Tačiau šiemet – beveik sustojo, o Pasaulio bankas ir Tarptautinis Valiutos Fondas prognozuoja, kad jos ekonomikos augs mažiau nei 1 procento. Besikaupiančios problemos ir plyšinėjančios siūlės matomos visuose jos ekonomikos kampuose“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.Laidoje apie Rusijos ekonomikos prognozes jis diskutuoja su Vilniaus universiteto ekonomistu Algirdu Bartkumi.   

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

3 Kultūros viceministrai pradėjo darbus, ministro – vis dar nėra. Premjerė Inga Ruginienė žada pateikti kandidatą artimiausiu metu. Ji pati šią situaciją vadina nenormalia. O protestuojanti kultūros bendruomenė dar aštriau reaguoja į tai – sako, kad išryškėjo politinis absurdas.Iš trijų paskirtų viceministrų labiausiai viešojoje erdvėje linksniuojama viena – Aleksandro Broko – pavardė. Mat Anna Kuznecovienė jau anksčiau ėjo viceministrės pareigas, ji – socialdemokratų atstovė; kaip aiškėjo vėliau – Renata Kurmin – pasiūlyta „valstiečių“ ir lenkų frakcijos, tad klausimų kyla, kaip tarp viceministrų atsirado Aleksandras Brokas. Jo biografija dabar narstoma po kaulelį, joje randami ne tik ministerijos skelbti nuopelnai kino industrijoje, bet ir asmeninio gyvenimo faktai bei tai, kad jis anksčiau skelbėsi ritmologijos ekspertu, kurių idėjų kalvė – Rusijoje įsikūrusi sekta.Kas vyksta Kultūros ministerijoje, kalbame su naujuoju viceministru Aleksandru Broku ir Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nare, Lietuvos šokio informacijos centro direktore Gintare Masteikaite. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kitąmet matematikos brandos egzamino A lygiu, pagal prognozes, gali neišlaikyti apie 24 proc. abiturientų, blogiausiu scenarijumi – 48 proc. Kai B lygio – neišlaikymas gali siekti 70 proc., o blogiausiu scenarijumi – net 92 proc. Tokie rezultatai esą laukia, jeigu egzaminų išlaikymo kartelė liktų 35 balai. Šiais scenarijais per Lietuvos švietimo tarybos posėdį pasidalino švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius. Jeigu jie išsipildytų, akivaizdu, kad lauktų tragiški rezultatai. Viceministras kalba apie egzaminų išlaikymo kartelės peržiūrą, jo vertinimu, orientuotis reikėtų į 25 balus. Bet ar tai iš esmės sprendžia problemą?Kodėl tokios prognozės, kaip jos sudarytos? Kur slypi prastų matematikos rezultatų priežastys? Kas turėtų būti daroma, kad moksleiviai egzaminus išlaikytų geriau? Ar tai – egzaminų, pačių moksleivių, jų tėvų ar mokytojų problema? Diskutuoja: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkas, konservatorius Liutauras Kazlavickas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas ir ilgametis matematikos mokytojas, buvęs Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.