Tuoj bus praėjusios 5 savaitės po to, kai iš pareigų pasitraukė prieštaringai vertintas kultūros ministras, „Nemuno aušros“ deleguotas Ignotas Adomavičius. Per šį laiką toliau tęsiasi kultūros bendruomenės protestai, o ministeriją į savo rankas skelbia perėmę socialdemokratai, nors Remigijus Žemaitaitis sako, kad taip nėra. Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius aną savaitę pranešė, kad būsimo ministro komandoje viceministrų iš „aušriečių“ nebus, nors iki šiol aiškino negalintis to žadėti, kol nėra ministro. Bet ministrui nesant, jau šiandien darbus pradeda 3 viceministrai – Aleksandras Brokas, anksčiau šias pareigas užėmusi Anna Kuznecovienė ir Renata Kurmin. Kur ministras? Ar normalu formuoti komandą be jo? Kodėl delsiama? Kalbame su Seimo Kultūros komiteto pirmininku, socialdemokratu Kęstučiu Vilkausku ir buvusiu kultūros ministru, liberalu Simonu Kairiu.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidos svečias – profesorius, mitybos ekspertas, Sveikatos mokslų instituto direktorius Rimantas Stukas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nuo kitų metų nekilnojamojo turto (NT) rinką sukrės keletas pokyčių. Galima bus parduoti būstą be mokesčių, iki 10 procentų sumažės pradinis įnašas, į rinką įsilies pinigai, kuriuos žmonės atsiims iš pensijų fondų. Dvi paskutinės sąlygos gali paskatinti NT pirkimų augimą, kuris gali privesti prie perkaitimo. Tačiau būsto paskolų palūkanos yra vienos didžiausių euro zonoje, o kaip jas sumažinti, kol kas idėjų nėra.Tiesa, valdžios sprendžia, kaip aprūpinti būstu jaunas šeimas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija Seime siūlo naujų lengvatų nuosavą būstą norintiems įsigyti iki 35 metų amžiaus gyventojams. Siūloma suteikti valstybės garantiją pradiniam įnašui, o atsiimsiantiems lėšas iš antros pakopos pensijų fondų ir jas investuosiantiems į pirmąjį būstą, jas grąžinti kartu su valstybės įnašu.Laidoje dalyvauja nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Haner" vadovas Arvydas Avulis ir bendrovės „Profitus" NT analitikas Arnoldas Antanavičius. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Praėjusią savaitę dauguma Latvijos parlamentarų balsavo už pasitraukimą iš vadinamosios Stambulo konvencijos, teigdami, kad ji propaguoja genderizmo teorijas ir naujas normas dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos. Įstatymo projektą pateikė opozicinė dešiniojo sparno partija „Pirmiausia Latvija“, tačiau jam pritarė ir kitos opozicinės politinės jėgos bei valdančiajai koalicijai priklausančių Žaliųjų ir valstiečių sąjungos nariai.  Įstatymo projektas priimtas 56 balsais prieš 32. Diskusijos dėl įstatymo projekto ketvirtadienį truko ilgiau nei 13 valandų. Visgi vakar Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pasitraukimo iš konvencijos nepasirašė. Baltijos kaimynės vadovo teigimu, dabartine forma įstatymas „pasiųstų prieštaringą žinią tiek Latvijos visuomenei, tiek tarptautiniams sąjungininkams“. Jei prezidentas būtų pasirašęs šį įstatymą, Latvija būtų tapusi pirmąja Europos Sąjungos šalimi, pasitraukusia iš Stambulo konvencijos. Visgi, jei Saeima nuspręs nekeisti įstatymo projekto dėl Latvijos pasitraukimo iš Stambulo konvencijos, prezidentas nebegalės reikšti daugiau prieštaravimų ir bus įpareigotas pasirašyti įstatymą. Rygoje poryt planuojamas protestas prieš parlamento sprendimą trauktis iš konvencijos. Tuo metu Lietuvos vadovai – Seimo pirmininkas ir premjerė – sako Lietuva turėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją. Inga Ruginienė, praėjusią savaitę lankydamasi Latvijoje, sakė, kad asmeniškai nemato „jokių kliūčių ir problemų, kodėl neturėtų Lietuva ratifikuoti Stambulo konvencijos“. Tačiau tiek tarp valdančiųjų, tiek tarp opozicijos yra matančių tų kliūčių.Tad, laidoje – dar kartą apie Stambulo konvenciją. Kokia jos esmė? Kodėl kyla prieštaravimai? Kas yra „socialinė lytis“? Kaip konvencija saugo nuo smurto? Kokia smurto artimoje aplinkoje situacija Lietuvoje? Kaip užtikrinti saugią aplinką? Kaip atrodome ES kontekste, neratifikuodami konvencijos? Kaip vertinti nesutarimus Latvijoje? Laidoje diskutuoja: Moterų informacijos centro sociologė, lyčių lygybės ir smurto lyties pagrindu ekspertė Jurgita Pečiūrienė, ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius, Seimo narė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė, Seimo narė, „valstietė“ Aušrinė Norkienė.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Savaitės įvykius apžvelgia LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė ir DELFI žurnalistė Lauryna Vireliūnaitė.Laidą „Įvykiai ir komentarai“ pristato DELFI.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Statybos – viena pavojingiausių profesijos sričių, o darbai aukštyje dažnai tampa skaudžių nelaimių priežastimi. Kodėl darbuotojai vis dar rizikuoja, nepaiso saugos taisyklių, o darbdaviai – įdarbinimo tvarkos? Ką atskleidžia darbo inspektorių atlikti neplaniniai patikrinimai ir kokios klaidos dažniausios statybose?Apie saugą, atsakomybę ir sąžiningą darbą statybose, kalbamės su Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja, vyriausiąja darbo inspektore Asta Gudoniene.Laida rengiama bendradarbiaujant su Valstybine darbo inspekcija. Jei kiekviena užduotis darbe atrodo lyg išbandymas - apsišarvuok žiniomis! Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kandidatas į krašto apsaugos ministrus Robertas Kaunas susitiko su prezidentu. Šalia Daukanto rūmų jį pasitiko protestas – „KAM ministro postas? Tikrai ne R. Kaunui“. Protesto organizatorių teigimu, „šiuo sudėtingu istoriniu laikotarpiu Lietuvos valstybė nusipelnė patyrusio, patikimo ir su mūsų sąjungininkais užtikrintą ryšį turinčio KAM ministro, o ne partinio LSDP žaislo, kuris vykdys partijos ir kolegų nurodymus“. Panašiai kalba ir Seimo opozicija. Tuo metu socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius, aną savaitę komentavęs partijos sprendimą į ministeriją deleguoti R. Kauną, atmetė priekaištus, kad socdemai imasi „eksperimento“ – jo teigimu, nors patirtis svarbi, svarbu yra ir „politinė afiliacija“ – tai, kad R. Kaunas yra partijos nariu daugiau nei 10 metų, kad jis – komandiškas, ambicingas žmogus. Pasak LSDP lyderio, dalis patyrusių politikų „nebeturi arba stokoja ambicijos“ prisiimti atsakomybę būti ministrais.Anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie tai, koks turėtų būti naujas krašto apsaugos ministras, sakė – „neturime laiko paskirti ministru žmogų, kuris mokysis dirbti ir bandys susipažinti su Krašto apsaugos ministerija“. Dabar, po susitikimo su R. Kaunu, jo patarėjas tarp 4 kriterijų patirties nebevardino. Kalbėjo apie finansavimą krašto apsaugai, savalaikius ir skaidrius įsigijimus, infrastruktūros įrengimą vokiečių brigadai. Deividas Matulionis sakė, kad, kalbant apie patirtį – tai „politinio proceso“ dalis, svarbu turėti patriotišką, gebantį dirbti komandoje, suprantantį grėsmes žmogų. Anot patarėjo, viskas išmokstama, patirtis ateina. Dabar laukiama tarnybų išvadų dėl R. Kauno ir prezidento sprendimas dėl jo paskyrimo turėtų paaiškėti šią savaitę.Kaip vertinti socialdemokratų pasirinkimą ir ar G. Nausėda turėtų jį patvirtinti?Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Deividas Šlekys, vienas iš protesto prieš Robertą Kauną organizatorių Mantas Meškerys, buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė, socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė. Į laidą kviestas ir R. Kaunas, tačiau dalyvauti negalėjo.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kaip ir kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį, taip ir šį, kalbiname nuolatinius Žinių radijo bičiulius psichologę ir rašytoją Ramunę Murauskienę bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantą ir lektorių Vaidą Arvasevičių. Šį kartą apie kalbėsime apie mirtį. Tema ne kartą analizuota, bet, mums atrodo, kad visuomenėje mirties tema vis dar užtrombuota arba romantizuojama. Arba mirties tema prasideda ir baigiasi kapinių puoselėjimo ypatumais. Ar žmonės bijo mirties? Ar normalu jos bijoti? Ar mirtis yra blogai? O gal tai tiesiog natūrali gyvenimo baigtis? Kaip įveikti staigią artimo mirtį? O kaip įveikti mirtino ligonio slaugą ir jo netektį? Kaip vaikams pasakyti apie mirtį? O gal nereikia?

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nauji  mokymo reikalavimai, sveikatos patikrinimų tvarka, pradedantieji vairuotojai, skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas ir kiti pakeitimai. Apie juos kalbėsimės su jaunimo vairavimo akademijos vadovu Rimantu Stapulioniu.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kodėl žmonės likę atsitraukinėti, viską baigti impulsyviai, piktai arba kuo greičiau ieškoti pakaitalų? Kaip atrodo sveikos pabaigos ir ką jos duoda? Kokios yra sveikų paleidimų praktikos?Kalbasi psichologės Genovaitė Petronienė ir Jelena Čirvinskienė.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.