Su savivaldos rinkimais siūloma skelbti dar vieną patariamąjį referendumą – šįkart ne apie šeimos apibrėžimą, o grynuosius pinigus. Siūloma klausti, ar gyventojai pritaria, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostata, jog įstatymas užtikrina asmens teisę atsiskaityti grynaisiais. Jeigu žmonės pritartų, būtų keičiama Konstitucija. Referendumo iniciatoriai – valdančioji partija „Nemuno aušra“, pernai siūliusi didinti atsiskaitymo grynaisiais ribą nuo 5 iki 15 tūkst. eurų. Tarp parėmusių patariamojo referendumo idėją – „valstiečiai“, socialdemokratai, Mišrios Seimo narių grupės atstovai bei opozicijoje esantys keli demokratai bei liberalas Andrius Bagdonas. Nuo šių metų vasario grupė piliečių iki rugpjūčio 11 dienos renka parašus referendumui dėl teisės atsiskaityti grynaisiais. Tam, kad referendumas būtų paskelbtas, per šešis mėnesius turi būti surinkta ne mažiau kaip 300 tūkst. parašų. Pastarosios iniciatyvinės grupės koordinatoriais paskirti Egidijus Čibirauskas ir Kovo 11-osios Akto signataras Zigmas Vaišvila.Kam reikia Konstitucijoje įtvirtinti teisę atsiskaityti grynaisiais? Ar ji šiuo metu Lietuvoje ribojama? Kodėl tokį referendumą siekiama skelbti su savivaldos rinkimais? Kiek šie referendumai kainuoja ir kokia nauda iš patariamojo referendumo, apskritai? Kodėl per kelis mėnesius – jau dvi referendumų su ateinančiais rinkimais idėjos?Laidoje dalyvauja: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Vilniaus universiteto ekonomistas, doc. Algirdas Bartkus, Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė, Seimo narys, „aušrietis“ Karolis Neimantas, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.