Gegužės 8-ąją minima Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje – tądien Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą.Tiesiogiai ir netiesiogiai kare dalyvavo daugiau nei 60 valstybių, karo veiksmai vyko 40 šalių teritorijoje, o į kovą buvo mobilizuota daugiau nei 110 milijonų karių. Tai buvo totalinis karas, kuriam pasitelkti visi ekonominiai, pramoniniai ir moksliniai pajėgumai.Antrasis pasaulinis karas pareikalavo daugiausia aukų žmonijos istorijoje – žuvo iki 70 milijonų žmonių. Didelę dalį jų sudarė civiliai, žuvę nuo bado, ligų, bombardavimų, genocido ir masinių žudynių.Tuo metu Rusijoje karo pabaiga minima gegužės 9-ąją. Raudonojoje aikštėje vyksta paradai, o sovietinė pergalės interpretacija iki šiol išlieka svarbia valstybės tapatybės dalimi.Tačiau ar rusų kolektyvinėje atmintyje nėra pernelyg sureikšminamas vien jų vaidmuo kare? Kokius simbolius reikėtų peržiūrėti, kad visuomenė būtų išlaisvinta iš militaristinių mitų?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto istorikas Algirdas Jakubčionis ir istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekancleris Mindaugas Nefas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidos pašnekovė – „Profitus“ vadovė Viktorija Čijunskytė. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Vakar Kėdainių „Ryto“ progimnazijoje per pertrauką mokyklos rūbinėje įvyko dar vienas šokiruojantis incidentas – septintokas žirklėmis sužalojo bendraamžio ranką. Konfliktas kilo po to, kai vienas moksleivis ėmė smaugti kitą, o šis atsakė smurtu. Į mokyklą buvo iškviesta policija.Tai – ne pavienis atvejis. Prieš kelias savaites Marijampolės „Sūduvos“ gimnazijoje moksleivis peiliu sužalojo kelis vaikus.Vis dažniau girdime apie konfliktus, kurie perauga į fizinį smurtą ir ginkluotą agresiją. Kas vyksta mokyklose? Ar tai tik pavieniai protrūkiai, ar platesnės visuomenės įtampos atspindys?

Laidoje dalyvauja vaikų psichiatras Deimantas Kuncevičius, Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokyklos vadovas Vaidas Bacys, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė ir Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Finansų ministerija informuoja, kad gynybos obligacijos tampa dar lankstesnės ir prieinamesnės, o jų platinimo modelis keičiasi. Tai signalizuoja, kad šis instrumentas pereina į kitą etapą.

Ką tai reiškia gyventojams, verslui ir kitoms organizacijoms, svarstančioms investuoti į valstybės saugumą?

Laidoje dalyvauja finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Turinio integracija. Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Gegužės 7-oji – svarbi diena lietuvybei. 1904 metais buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas, tačiau ši data primena ir sudėtingą laikotarpį, kai carinė Rusija ribojo esminius tautiškumo ženklus – lietuvišką spaudą, knygų leidybą ir laisvą žodį.Šiandien spaudos laisvę minime jau kitokiame kontekste. Žiniasklaida susiduria su naujais iššūkiais – sparčiai plintančiu dirbtiniu intelektu, socialinių tinklų įtaka, informacijos gausa ir vis labiau nykstančiomis ribomis tarp profesionalios žurnalistikos ir turinio kūrėjų.Trinasi ribos tarp žanrų, pati profesinė bendruomenė skaldosi, o nustatytos taisyklės vis dažniau ignoruojamos.Laidoje dalyvauja Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius ir Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Ar tikrai pažįstame Lietuvą, jei lankomės tik didžiuosiuose miestuose? Kelionių tinklaraštininkas Mantas Brazdžionis jau devynerius metus ieško vietų, kurios dažnai lieka nepastebėtos.Jis aplankė tūkstančius Lietuvos kampelių ir teigia, kad didžiausi atradimai slypi mažuose miesteliuose. Kur verta vykti jau artimiausią savaitgalį ir kodėl kartais geriausios kelionės prasideda visai šalia namų?Apie netikėtas istorijas, vietines įdomybes ir maršrutus, kurie leidžia Lietuvą pamatyti naujai, kalbamės su Mantu Brazdžioniu.Jo Instagram paskyra: https://www.instagram.com/mantaskeliauja

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Savaitgalį minėjome Gegužės 3-iosios Konstituciją. 1791 metų dokumentas buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji pasaulyje – iškilus Apšvietos epochos teisės paminklas.Jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės Seimo priimtas „Valdymo įstatymas“ įtvirtino esmines valstybės valdymo reformas ir padėjo pamatus modernios pilietinės visuomenės formavimuisi. Tai buvo kompromiso rezultatas – reformų šalininkai, siekdami stiprinti valstybę Rusijos grėsmės akivaizdoje, susivienijo ir padarė abipuses nuolaidas.Tačiau šiandien kalbame ne tik apie istoriją. Lenkai šią dieną švenčia su pasididžiavimu, o Lietuvoje ji dažniau tik prisimenama.Akivaizdu, kad geopolitinių iššūkių akivaizdoje Lenkija juda drąsiau – stiprina kariuomenę, aktyviau dalyvauja Europos sprendimuose, pritraukia investicijas, daugiau investuoja į mokslą ir infrastruktūrą.Ką darome ne taip?Laidoje dalyvauja istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Rusija grasina neregėtomis atakomis Kyjivo centrui, jei ukrainiečiai gegužės 9-ąją – Rusijoje minimą Pergalės dieną – paleistų dronus.Vladimiras Putinas siūlo kelių dienų paliaubas, tačiau Volodymyras Zelenskis teigia, kad reikalingos ilgesnės.Pastarosiomis dienomis abi šalys apsikeitė mirtinais smūgiais: dronai pataikė į Maskvos centre esantį dangoraižį, o Rusija atsakė raketų atakomis prieš Dniprą, Zaporižią ir kitus Ukrainos miestus. Vakar Ukrainoje žuvo žmonės.Ar Pergalės dieną Maskvoje gali sugadinti Ukrainos dronai?Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas ir saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Seimo nario Viktoro Pranckiečio šeimą sukrėtė skaudi netektis – politikas neteko mažametės anūkės, kuri per Motinos dieną susižeidė pramogaudama ant batuto.Šiandien batutai yra viena populiariausių vaikų pramogų, daugelis švenčių neapsieina be jų, tačiau gydytojai įspėja – šokinėjant patiriama daug traumų.Kiek iš tiesų nesaugūs vaikams yra batutai? Kaip išvengti traumų šokinėjant?

Laidoje dalyvauja Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė, Seimo narė Agnė Bilotaitė, vaikų chirurgas Benediktas Jonuška ir „Skypark“ pramogų parkų vadovas Vilimantas Petrašiūnas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Eurostato duomenimis, 2025 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje pasiekė 22,6 proc. – tai aukščiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje. Tai yra 1,1 proc. punkto daugiau nei 2024 m. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, apie 653 tūkst. Lietuvos gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad šis rodiklis atspindi santykinį skurdą ir pajamų nelygybę, todėl nėra tobulas realaus nepritekliaus matas.Tuo metu pagal Oksfordo universiteto ekonomisto Olivier Sterck sukurtą „vidutinio skurdo“ metodiką, kuri vertina, kiek laiko žmogui reikia dirbti, kad uždirbtų 1 JAV dolerį, Lietuva pasirodė prasčiausiai visoje ES. Tai rodo ne socialinį skurdą, o žemą darbo našumą ir lėtai augančias pajamas, palyginti su kainomis.

Laidoje dalyvauja Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis, Seimo narys Linas Kukuraitis ir Vilniaus universiteto ekonomistas prof. Romas Lazutka.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.