59 proc. gyventojų planuoja palikti antrąją pensijų pakopą, atsiimti sukauptas lėšas. Tai rodo LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Seimas šį birželį priėmė reformą, pagal kurią nuo kitų metų atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, toliau kaupiantiesiems paliekamas 1,5 proc. valstybės įnašas. Dar balandį tuometinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė, dabartinė premjerė, Inga Ruginienė prognozavo, kad iš kaupimo pasitrauks apie 20 proc. žmonių. Dar anksčiau ji tikino, kad nuolat pateikiamas Estijos pavyzdys, kai iš pensijų kaupimo sistemos pasitraukė beveik trečdalis gyventojų – nebūtinai gresia Lietuvai ir tai antros pakopos šioje Baltijos šalyje nesugriovė. O šį mėnesį ji sakė: „Man labai keista, kaip ekonomistai prognozuoja nežinodami, kas atsitiks su antra pakopa, kiek tų žmonių išeis ir kiek liks“.Jau buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius anksčiau teigė, kad naujoji Vyriausybė turėtų imtis realių veiksmų skatinant investavimo kultūrą ir siekti, kad gyventojai, kitąmet atsiėmę dalį sukauptų lėšų iš pensijų fondų, jų neišleistų vartojimui. Valstybės kontrolės (VK) skaičiavimais, nuo sausio leidus žmonėms atsiimti lėšas iš antros pakopos fondų jie papildomai gali išleisti apie 1,2 mlrd. eurų. „Pensijų pakopos pakeitimai gali daryti reikšmingą įtaką 2026 metų ekonomikos augimui ir valdžios sektoriaus pajamoms. Jos bus laikino pobūdžio, todėl sprendimai dėl išlaidų turi būti atsakingi“, – pabrėžė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.Leidus atsiimti pinigus iš pensijų fondų gali padaugėti sukčiavimo atvejų, kuomet nusikaltėliai bando išvilioti iš žmonių jų pinigus, liepą įspėjo policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.Tuo metu pensijų ir toliau laukia pokyčiai. Seimas po pateikimo priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą 20–75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio skirti papildomam senatvės pensijų indeksavimui. Laidoje diskutuoja: buvę socialinės apsaugos ir darbo ministrai Vytautas Šilinskas ir Linas Kukuraitis, Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas, ekonomistai Romas Lazutka ir Algirdas Bartkus. Į laidą kviestas ir atstovas iš dabartinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybės, tačiau pašnekovo ministerija nerado.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Vairavimas, kaip ir kiti dalykai gyvenime, reikalauja nuolatinio mokymosi. Atnaujinti žinias, pasikartoti užmirštus dalykus ir išgirsti naujienas yra svarbu kiekvienam vairuotojui. „VIA Lietuva“ organizuoja visuotinį saugaus eismo egzaminą.Apie šią iniciatyvą kalbėsimės su „VIA Lietuva“ generaliniu direktoriumi Martynu Gedaminsku.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Įtampa tarp NATO rytinio flango ir Rusijos auga. Pastarosiomis savaitėmis Rusijos dronai dažniau pažeidžia Baltijos šalių, Lenkijos, Rumunijos oro erdvę. Danijoje oro uostai priversti stabdyti veiklą kelis kartus per savaitę – premjerė tai vadina hibridiniu karu.JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtina toną – Rusiją vadina „popieriniu tigru" su žlungančia ekonomika. Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO jau faktiškai paskelbė karą Rusijai.Diskutuoja: ambasadorius, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, JAV Atlanto Tarybos mokslininkė dr. Agnia Grigas, atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis, Gynybos paramos fondo vadovas ats. plk. Vaidotas Malinionis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kaip ir kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį, taip ir šį, kalbiname nuolatinius Žinių radijo bičiulius psichologę ir rašytoją Ramunę Murauskienę bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantą ir lektorių Vaidą Arvasevičių. Šį kartą apie tai, ar galėtume vaikus dar mokykloje paruošti kurti sveikus santykius poroje ir su kitais žmonėmis? Dažna frazė psichologo kabinete - "o kad mums būtų kas papasakojęs apie tai mokykloje!" Ar veiksmingas būtų vaikų, paauglių rengimas santykiams poroje? Koks jis galėtų būti? Ką mokyklose turime šiandien? Kokį rengimą vaikai jau gauna savo šeimose? Kaip veikia įvairūs šeimų scenarijai? Ar tėvų geri ketinimai su patarimais apsaugoti savo vaikus nuo blogų santykių suveikia? Kada vaikai pradeda suvokti ir apmąstyti savo santykius ir jų konstrukciją? Kiek vaikystė lemia mūsų dabartinių santykių kokybę, o kiek mes šiandien turime galios  pasirinkti, kaip juose būti.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kiekvienas vairuotojas nori, kad automobilis tarnautų ilgai ir patikimai, tačiau tinkama priežiūra dažnai prasideda nuo paprastų dalykų – švaros ir laiku panaudotų apsaugos priemonių. Laidoje aiškinamės, kuo skiriasi rankųplovimo centrai nuo automatinių plovyklų, kaip paruošti automobilį žiemai, kodėl svarbu šalinti salono dėmes ir kokią naudą teikia kėbulo apsauginės dangos.Laidos pašnekovas – Algirdas Plečkaitis, „Seal Group“ direktorius ir „Hocus“ švaros centrų tinklo vadovas.Laidą „Ekspertai pataria“ remia Hocus – naujas automobilių švaros standartas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kodėl tampu gelbėtoju santykiuose? Ar nutinka taip, kad per daug duodat kitiems, o jie niekad neužauga? Ar jaučiatės labiau vertingi, kai galite padėti? O kas atsitiktų jei nustotumėte gelbėti? Tad kodėl mes gelbėjame ir kaip sustoti?Laidoje dalyvauja psichologas Andrius Jančiauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidos pašnekovas - Seimo narys, ekonomistas Raimondas Kuodis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

2006-aisiais Lietuvos Respublikos Seimas į atmintinų dienų sąrašą įtraukė Tuskulėnų aukų atminimo dieną. Vilniuje, buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje masinėse kapavietėse buvo užkasti 1944–1947 metais sovietų saugumo vidaus kalėjime Vilniuje sušaudytų asmenų palaikai – pagal SSSR karo tribunolų nuosprendžius mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims. Pirmaisiais antrosios sovietinės okupacijos metais okupacinė valdžia vykdė žiaurias represijas prieš Lietuvos piliečius, pasitelkdama neteisėtus „įstatymus“. NKVD, NKGB, MGB ir joms pavaldžios arba su jomis susijusios institucijos persekiojo ir žudė sovietų valdžios priešininkus. Žmonės, nesusitaikę su Lietuvos okupacija, buvo persekiojami, tardomi ir žudomi, vėliau slepiant nusikaltimų pėdsakus.Kokios istorijos (nutikimai) geriausiai iliustruotų, kaip okupuotas šalis, Lietuvą buvo apraizgiusi KGB ir panašios struktūros? Kokie buvo jos veiklos metodai prieš civilius, prieš šviesuomenę, prieš rezistentus, disidentus? Kas buvo tie KGB‘istai, kokie žmonės sutikdavo bendradarbiauti, kolaboruoti, išduoti, kankinti? NKVD pareigūnai žydai, koks jų procentas? Kokių tautybių daugiausia tarp KGB vadovybės? Ar demokratinės šalys supranta, kaip veikia KGB? Ar šiandieninės autoritarinių režimų represinės struktūros tokios pat žiaurios/ efektyvios?Laidoje dalyvauja Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vadovė humanitarinių mokslų daktarė Kristina Burinskaitė ir politikas, valstybės istorinės atminties formuotojas, sovietinius nusikaltimus ir lietuvių rezistenciją tiriantis istorikas, mokslų daktaras Arvydas Anušauskas.Laidą remia Medijų rėmimo fondas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nepaisant šiandien vykstančio kultūrininkų protesto prie Prezidentūros, „Nemuno aušros“ kandidatas Ignotas Adomavičius vakar vakarą paskirtas kultūros ministru. Prezidentas sako – sprendimas priimtas „skaudančia širdimi“. Skubėti vertė šiandien numatytas balsavimas dėl Vyriausybės programos ir priesaika. Vyriausybė siekė pradėti darbą pilnos sudėties. Kultūrininkai renkasi į protestą prieš ministerijos „atidavimą“ Nemuno aušrai. Taip pat kvestionuojama ministro kompetencija, profesionalumas, patirties stoka.Vakar paviešintas įrašas, kuriame pusnuogis ministras šoka privačiame vakarėlyje.Laidoje dalyvauja buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas, paskirtosios premjerės patarėjas Tadas Vinokuras, režisierė, dokumentinių filmų kūrėja Giedrė Žickytė, portalo „15 min“ žurnalistas Ramūnas Jakubauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Apie 300 tūkstančių Lietuvos gyventojų vis dar permoka už elektrą, nors rinkos liberalizacija suteikia galimybę pasirinkti tiekėją ir mokėti mažiau. Kodėl dalis žmonių nesinaudoja šia laisve? Ar verta fiksuoti kainą, ir kas slypi už mėnesinio mokesčio?Apie tai – pokalbis su „Elektrum Lietuva“ rinkodaros ir produktų departamento vadovu Mantu Kavaliausku.Laidą „Ekspertai pataria“ pristato energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.